Vienoje technologiškai labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių – JAV, gyvena beveik 370 tūkst. žmonių, savanoriškai pasirinkusių važinėti arklių traukiamomis karietomis, nenaudoti elektros, dirbti savo ūkiuose ir vaikus mokyti tik elementariausių dalykų. Tai amišai – uždara krikščionių grupė, kurios nariai tiki, jog modernūs išradimai griauna tradicines vertybes. Nors gyvena atsiskyrę nuo likusio pasaulio, pastaruoju metu apie amišų kasdienybę sužinoma vis daugiau iš pačių bendruomenės narių pasakojimų.

 

Atsirado Europoje, bet paplito tik JAVAmish,Couple,In,Horse,And,Buggy,In,Shipshewana,Indiana.,Created

 

Amišų bendruomenė pradėjo formuotis XVII a. pabaigoje Šveicarijoje. Jos įkūrėjas – Jakobas Ammannas (1656–1730), kuris aktyviai dalyvavo reformacijos procese. Juo sekusi radikali krikščionių grupė nusprendė atsiskirti nuo kitų reformatų, mat jiems protestantiškos idėjos pasirodė per daug nuosaikios. Amišai pasirinko gyventi pagal itin griežtas taisykles, kurių dalis perimta iš paraidžiui interpretuojamo Šventojo Rašto, o kita dalis sukurta pačių bendruomenių ir lydima paaiškinimų, kodėl draudžiamas elgesys nepriimtinas. Be to, šioji bendruomenė taikydavo itin griežtas bausmes už nepaklusimą ir nuodėmes. Griežčiausia – atskyrimas nuo bendruomenės, iki tikintysis pradeda tinkamai atgailauti. Koks atgailavimas tinkamas, pirmiausia spręsdavo bendruomenės vyresnieji ir pastoriai. Neapsieidavo ir be fizinių bausmių, išlikę šaltinių, bylojančių apie seksualinį smurtą ir kankinimus. Net ir tuomet, kai Europoje kūrėsi reformatų grupės, amišų pasirinktas gyvenimo būdas atrodė radikalus, tad ilgainiui juos pradėjo persekioti. Tiesa, tam būta ne tik religinių priežasčių. Į amišų bendruomenes Šveicarijoje daugiausia būrėsi vokiškos kilmės asmenys, kurie griežtai pasisakė prieš Romos katalikus, popiežius, politinę ir ekonominę Bažnyčios įtaką. Tad tikruoju pleištu tarp amišų ir kitų religinių bendruomenių veikiausiai tapo tų laikų politikos ir ekonomikos realijos bei, žinoma, kalba. Amišai ir dabar šneka specifiniu vokiečių kalbos dialektu. Šis išskirtinumas leido amišams tiek XVIII a., tiek šiais laikais išsilaikyti atskirtyje ir neatskleisti savo paslapčių. Mat net pačioje Vokietijoje nebėra žmonių, kurie suprastų amišų dialektą. Juolab dabar, kai jiems masiškai emigravus į JAV vokiečių kalba susimaišė su anglų ir virto visiškai nauju kalbiniu dariniu. XX a. viduryje antropologai skubėjo aprašyti amišų kultūrą, manydami, kad ji tuoj išnyks. Tačiau nuo to laiko amišų skaičius dėl milžiniškų šeimų (vidutiniškai susilaukiama 7 vaikų) padidėjo dešimtis kartų.

 

Unikalus gyvenimo būdas

 

Iš viso pasaulyje 1920 m. buvo 5000 amišų bendruomenės narių, 2020 m. – 350 tūkst. Amišų bendruomenė padvigubėja kas 20 m. Šiuo metu amišų bendruomenės egzistuoja tik JAV (27 valstijose) ir Kanadoje (1 provincijoje). Didžiausios įsikūrusios Ohajo, Pensilvanijos ir Indianos valstijose JAV. Kadangi amišų bendruomenė taip išaugo, galiausiai jie buvo priversti kitiems šiek tiek daugiau papasakoti apie savo gyvenimo būdą. Oficialiai teigiama, kad amišai yra anabaptistai, jie leidžia krikštytis tik sulaukus sąmoningo amžiaus (16–25 m.), o ne kūdikystėje, taip pat pasisako prieš bet kokią prievartą ir karinę tarnybą. Dauguma amišų bendruomenių nestato maldos namų, o melstis renkasi namuose, neužsiima misionieryste ir retai priima naujų narių. Pamaldos trunka 3–4 val., o pastorių išsirenka iš savo gretų. Drabužius amišai siuvasi namuose, iš paprastų audinių, dažniausiai tamsių spalvų. Amišų rūbų stilius rodo atsiribojimą nuo pasaulio ir tai yra praktinė jų tikėjimo išraiška. Žiemą vyrai nešioja juodas veltines skrybėles, o vasarą – šiaudines. Moterys nekerpa plaukų ir visada dėvi baltas kepuraites. Vyrams barzda privaloma, o ūsus turėti draudžiama. Mat jie laikomi puošmena, o puoštis amišams neleidžiama, nes tai veda į puikybės nuodėmę. Amišų vyrai po vestuvių nesiskuta barzdos, tai esą parodo jų vyriškumą ir kartu nuolankumą Dievui. Gausios amišų šeimos dirba ūkiuose, vaikai atlieka paskirtus namų ruošos darbus. Jie nesinaudoja modernia medicina, vaikai nelanko valstybinių mokyklų. Jie mokomi nedidelėmis grupėmis vos 8 metus. Paprastai mokytojauja netekėjusios moterys, pačios turinčios tą patį aštuonių klasių išsilavinimą. Mokomasi tik rašymo, skaitymo, aritmetikos, tradicinių amatų ir žemės ūkio valdymo. Po mokyklos suteikiamas profesinis parengimas. Visa kita laikoma arba nereikalinga, arba velnio gundymu.

 

A,View,Of,Amish,Harvesting,There,Corn,Using,Six,HorsesElektros ir modernių prietaisų dilema

 

Visgi net tie, kurie fanatiškai pasišvenčia vengti modernių technologijų, šiuolaikiniame pasaulyje priversti iš naujo persvarstyti šią idėją. Juolab tuomet, kai gauna progą pasimėgauti modernaus gyvenimo privalumais. Amišų jaunuoliai, sulaukę 16 m., gauna teisę išbandyti draudžiamus dalykus. Jiems leidžiama savarankiškai patyrinėti pasaulį, nuvykti į miestą, važiuoti automobiliu ir nuveikti tai, kas daugeliui paprastų žmonių yra kasdienybė. Pro pirštus žiūrima net į nusižengimus moralės principams. Ši teisė vadinama rumspringa. Ja pasinaudojusieji tampa nekrikštyti ir nebepriklauso šiai uždarai bendruomenei. Būtent tokį sprendimą priima apie 10 % amišų jaunuolių. Visgi likusiems sunku prisitaikyti prie kitokio gyvenimo būdo. Jie negali studijuoti, nemoka naudotis technologijomis ir galiausiai grįžta atgal. Priėmus krikštą, palikti bendruomenę beveik neįmanoma. Tačiau iš išorinio pasaulio jaunuoliai parsineša tam tikrą žinių bagažą ir suvokimą, kad ne visos technologijos veda į nuodėmę. Patys amišai tikina, kad nėra linkę atsisakyti visko, kas modernu. Tiesiog renkasi, ar naujoji technologija naudinga, ar pražūtinga. O dar tiksliau – ar ši technologija suvienys jų bendruomenę, ar ją suskaldys. Elizabettauno koledžo (JAV) profesorius Donaldas Kraybilllas teigia, kad Amerikoje yra 40 skirtingų amišų bendruomenių pogrupių, ir technologijas jie vertina skirtingai. Anot profesoriaus, kai kurie šių pogrupių itin konservatyvūs. Kitos bendruomenės išbando modernias technologijas ir lyderiai nusprendžia, ar verta jas priimti. Pavyzdžiui, naudoja elektrą, tačiau ją gaminasi tik patys saulės ir vėjo elektrinėse, nes mano, jog centralizuotas tiekimas sukuria priklausomybę. Dalis amišų naudojasi telefonu ir elektroniniu paštu, bet neturi banko sąskaitų. Amišai įsigyja net specializuotų kompiuterių, skirtų tik apskaitai. Juose nėra interneto, vaizdo įrašų ir muzikos klausymosi programų.

 

Ilgo gyvenimo paslaptis

 

Amišai domina ne tik sociologus ir religijos tyrinėtojus. Jų gyvenimo būdu ir net genetiniu kodu labai susidomėję biologai ir medikai. Vidutinė gyvenimo trukmė šioje bendruomenėje siekia daugiau nei 85 m., nors jiems draudžiama naudotis modernia medicina, skiepytis ar leisti vaistus. Iš pradžių mokslininkai manė, kad didžiausią įtaką amišų sveikatai daro tai, jog jie niekada nevalgo genetiškai modifikuoto maisto, šioje bendruomenėje nebūna nutukusių žmonių, taip pat rūkančių ar piktnaudžiaujančių vaistais. Visgi ištyrus buvusių bendruomenės narių genetiką (mat praktikuojantiems amišams neleidžiama tirti genų) paaiškėjo, kad jie turi specifinę mutaciją, kuri leidžia jiems gyventi 10 m. ilgiau nei kitiems amerikiečiams. Indianoje (JAV) gyvenančių buvusių amišų bendruomenės „Old Order Amish“ narių tyrimai parodė, kad šie žmonės turi vieną nefunkcinę geno SERPINE1 kopiją ir būtent ji lemia ilgesnę gyvenimo trukmę. Iš 177 tirtų asmenų, 43 genetika mutavusi. Tad jie ne tik gyvens ilgiau, tačiau ir sens lėčiau. Mokslininkai sako, kad senėjimas turi daugybę simptomų, o atrastoji mutacija galbūt saugo nuo daugelio jų, pradedant diabetu, baigiant širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis. Amišų mutacija daro įtaką hormonams, audiniams ir kognityvinėms funkcijoms. Dėl mutacijos susiformuoja ilgesni telomerai – dalelės DNR grandžių pabaigoje, apsaugančios chromosomas. O juk jau žinoma, kad būtent telomerų trumpėjimas susijęs su sparčiu senėjimu. Kol kas mokslininkai dar tik spėja, kad mutaciją nulėmė tai, jog vaikų amišai susilaukia dažniausiai tik su bendruomenės nariais ir daugelis jų turi bendrus protėvius. Dažniausiai uždaros bendruomenės susiduria su sveikatą bloginančiomis, o ne ilgą gyvenimą lemiančiomis mutacijomis. Nuo 2017 m. mėginama išsiaiškinti, ar tokį atradimą būtų galima kaip nors panaudoti stabdant senėjimo procesus. Tad galbūt praeityje savo noru įstrigę amišai pasauliui padovanos ilgesnę ir sveikesnę ateitį.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė