Augintinių turintys žmonės gyvena keletą metų ilgiau. Įrodyta, kad bendravimas su gyvūnais padeda išvengti streso sukeliamų ligų, greičiau pasveikti po traumų ir ugdo emocinį intelektą.

 

gyvunai

Leidžia išvengti nerimo

 

Įrodyta, kad bendravimas su gyvūnais padeda išvengti nerimo, jo sukeliamų ligų, mažina kraujospūdį ir pan. Praleidus vos 30 min. su šunimi organizme sumažėja streso hormono kortizolio lygis, tačiau išsiskiria daugiau endorfinų ir dopamino. Pasitelkus gyvūnų terapiją galima sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Kai kurie gydytojai šunų terapiją lygina su alkoholio atsisakymu arba dieta, kurios laikantis negalima vartoti druskos.

 

Gydo ne tik dideli, bet ir maži gyvūnai. JAV Gallaudet universiteto profesorė Carol Riddick atliko tyrimus, per kuriuos viena grupė senjorų stebėjo tikrus akvariumus, antra – vaizdo įrašus, kuriuose rodyti nufilmuoti akvariumai, o trečia žiūrėjo visai su niekuo nesusijusius vaizdo įrašus. Pastebėta, kad asmenims, kurie 8 min. stebėjo tikrus akvariumus, sumažėjo kraujospūdis, raumenų įtampa, sulėtėjo pulsas.

 

Padeda pasveikti po operacijų

 

Kai asmuo patiria mažiau streso, ir organizme išsiskiria mažiau natūralių hormonų (neurotransmiterių), greičiau pasveiksta po traumų bei operacijų. Bruklino koledžo Sveikatos fakulteto mokslininkė E. Friedman stebėjo 369 pacientus, kuriuos buvo ištikęs miokardo infarktas. Ji nustatė, kad gyvūnus auginantys asmenys išgyvena 30 % dažniau. Ciuricho universitetinėje ligoninėje (Šveicarija) pacientams po plaučių persodinimo operacijų leista laikyti gyvūnus. Pastaruosius auginę pacientai geriau jautėsi, lengviau kvėpavo, be to, jų organizmai neatmetė organų.

 

Gydantis murkimas

 

Minesotos universiteto mokslininkai palygino 4 435 35–75 m. žmonių sveikatos istorijas. Nustatyta, kad murklės apie 40 % sumažina širdies ligų riziką. Manoma, kad kačių murkimas gydo. Žemas jo dažnis (25–150 Hz) palengvina skausmą, skatina kaulų ir audinių gijimą.Katės murkimu gydo ne tik kitus, bet ir save. Todėl retai serga širdies ir sąnarių ligomis, be to, joms gana greitai sugyja lūžę kaulai.Stebuklingai gydančias kačių galias patvirtina ir tikros istorijos. Rašytoja ir tinklaraščio www.naturalcatcareblog.com autorė Liz Eastwood pasakojo, kad prieš daug metų gydytojai jai diagnozavo aritmiją. Jauną moterį kamavo silpnumas, surikęs širdies ritmas ir kiti aritmijos požymiai. Tuo metu moteris nusprendė priglausti ir auginti katę, vardu Bastet. Tad pamažu išnyko ir aritmijos simptomai. Tačiau kai katė nugaišo, vėl pasireiškė ligos simptomai, moters savijauta vėl ėmė blogėti. Tačiau ligos simptomai dingo, kai L. Eastwood namo parsinešė du jaunus kačiukus. Dabar rašytoja nuolatos gyvena su katėmis ir yra visiškai sveika.

 

Saugo nuo alergijų

 

Veronos universitetinės ligoninės mokslininkas M. Olivieris 8 m. stebėjo 6 292 savanorius. Paaiškėjo, kad asmenims, kurie vaikystėje augino kates, kyla 2 kartus mažesnė rizika susirgti įvairiomis alergijomis. Vaikai, kurių motinos augino kates, kai buvo nėščios, vaikystėje nebuvo joms alergiškos. Tiesa, taip eksperimentuoti nederėtų, jeigu pati motina alergiška murklėms. Kitame 1982–2002 m. Australijoje atliktame tyrime dalyvavo 224 vaikai. Paaiškėjo, kad tie, kurie augino kates iki pilnametystės, suaugę kur kas rečiau sirgo alergijomis. Kiti tyrimai rodo, kad mažyliai, kurie auga kaime, kur apstu įvairių gyvūnų ir augalų, dažniausiai jiems nebūna alergiški. Pastebėta, kad dažniausiai būna alergiški tie vaikai, kurie auga mieste arba labai švarioje aplinkoje, neaugina jokių gyvūnų, nežaidžia lauke.

 

Skatina vaiko psichikos vystymąsi

 

Įrodyta, kad naminius gyvūnus auginantys vaikai yra labiau psichiškai stabilūs, atsparesni stresui. Emociniu intelektu jie smarkiai lenkia tuos, kurie neturi gyvūnų. Vaikų, kurie turi naminių gyvūnų ir jais rūpinasi, yra geriau išvystytas atsakomybės jausmas, paaugę geriau atlieka savo pareigas. Taip pat mažyliai, kurie augina naminius gyvūnus, lengviau išgyvena įvairias krizes, pavyzdžiui, tėvų skyrybas. Gyvūnų terapija taip pat taikoma autistams. Autizmu sergantys vaikai dažnai sunkiai supranta kūno kalbą, ne iškart suvokia, kas jiems sakoma. Šunys ir kiti gyvūnai bendrauja daugiausia kūno kalba. Todėl gyvūnai gali padėti ugdyti empatiją, suprasti, ką išgyvena kiti. To dažnai trūksta vaikams, turintiems vystymosi sutrikimų arba stokojantiems socialinių įgūdžių. Pastebėta, kad gyvūnai gali padėti netgi sergantiesiems psichikos arba nervų sistemos ligomis. Millardo Fillmore’o slaugos namuose (JAV) organizuoti gyvūnų terapijos užsiėmimai. Kitą savaitę Alzhaimerio liga sergantys pacientai buvo ramesni, jiems lengviau pavyko atlikti įvairias užduotis.

 

Gyvūnų terapijos specialistė, įmonės „Nuotykių akademija“ vadovė Jolanta Bliuj

 

Kaip gyvūnų terapija gali padėti pasveikti?

 

Su gyvūnais bendraudami žmonės patiria daug teigiamų emocijų. Tai organizmui suteikia daugiau jėgų, todėl asmuo greičiau sveiksta.

 

Kaip šunys gali pagerinti žmogaus psichinę būseną?

 

Šunys – jautrios būtybės, todėl jos geba reaguoti į žmogaus emocijas. Yra keturkojų, kurie pajunta, kada šeimininkams būna liūdna, todėl ateina ir prie jų prisiglaudžia. Juk kai būna sunku, toks artumas ir nesavanaudiškas elgesys tampa labai svarbūs. Bendradarbiavome su vaikų namais, kur gyveno nemažai neįgalių vaikų. Po šių terapijų pastarieji tampdavo drąsesni ir atviresni. Anot gydytojų, vaikai, kurie nekalbėjo, po gyvūnų terapijos užsiėmimų pradėjo šnekėti. Vadinasi, gyvūnų terapija gali padėti vystyti ir socialinius įgūdžius.

 

Gyvūnų terapija padeda išgydyti ir fizines ligas?

 

Yra daug pratimų ir užsiėmimų, kuriuos galima atlikti pasireiškus įvairiems sutrikimams. Pavyzdžiui, teko matyti, kaip vaikas, turintis judėjimo problemų, mėgino šukuoti šunį. Jam buvo sunku į ranką paimti šukas. Tačiau jau per antrą ir trečią užsiėmimus matėsi pažanga.

 

Galbūt užtektų tiesiog namie auginti šunį?

 

Puiku, jeigu namie auginamas šuo. Tačiau norint, kad jis padėtų pasveikti, reikėtų žinoti, kaip tinkamai su augintiniu bendrauti, kokius užsiėmimus atlikti. Vis dėlto gyvūnas gali padėti daugiau judėti, būti gamtoje.

 

Įdomu

  • Gyvūnus auginantys asmenys gyvena vidutiniškai 4–5 m. ilgiau.
  • Augintiniai net 33 % gali sumažinti riziką susirgti limfomos vėžiu.
  • Ezoterikai mano, kad gyvūnai gydo savo biolauku. Manoma, kad sveikų, laimingų gyvūnų biolaukai labai harmoningi. Todėl šalia žmonių būdami tokie augintiniai harmonizuoja ir jų biolaukus.
  • Auginant šunis tenka daugiau laiko praleisti lauke. Įrodyta, kad dažnas buvimas gamtoje ir gryname ore mažina riziką susirgti psichikos ligomis, ypač depresija.
  • Pas senolius, kurie augina šunis, gydytojai lankosi rečiau.
  • Ne tik gyvūnai, bet ir žmonės gali gydyti. Panašų efektą, kuris gaunamas bendraujant su augintiniais, galima pasiekti ir būnant kartu bei kalbantis su artimu žmogumi.