Gudobelės medis (lot. Crataegus monogyna) auga saulėtose, šiltose vietose. Vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje sužydi baltais arba rausvais žiedais. Rudenį pastarojo medžio šakos svyra nuo nedidelių, bet ryškiai raudonų uogų.

 

Gudobelių žiedų, lapų ir uogų arbatos ir tinktūros nuo seno vertinamos dėl gydomųjų savybių. Homeopatai šį augalą vertina kaip natūralų vaistą, stiprinantį širdį, gerinantį kraujo tekėjimą ir mažinantį kraujo spaudimą. Ypač rekomenduojama gudobelės ekstraktą vartoti pagyvenusiems žmonėms, nes jis padeda išvengti širdies ligų, tinka nereguliariam širdies ritmui, vadinamiesiems širdies permušimams gydyti.

 

Gydomųjų savybių turinčiuose gudobelių žieduose, lapuose ir uogose gausu flavonoidų ir glikozido eskulino. Gudobelės vaistiniuose preparatuose dažnai maišomos su kitomis vaistažolėmis, skirtuose plėsti kraujagysles, stimuliuoti kraujotaką ir stiprinti širdies raumenį. Negana to, gudobelės garsėja kaip raminančios nervų sistemą ir slopinančios skausmus. Taip pat jos stiprina imuninę sistemą, todėl tinka vartoti po infekcinių ligų (gripo, anginos). Arbata padeda greičiau atsigauti ir apsaugo nuo ligos sukėlėjų.

 

Gudobelių žiedų ir lapų arbata

 

Šaukštelį gudobelių žiedų ir lapų užpilti puodeliu karšto vandens. Palikti pritraukti 10 minučių. Galima naudoti ir uogas, tačiau jas užpylus karštu vandeniu, reikėtų palikti pritraukti 12 valandų.