Daugiau nei 80 proc. moterų galėtų įveikti gimdos kaklelio vėžį, jei liga būtų pastebėta laiku ir pradėta kuo anksčiau gydyti. Tačiau pirmoje ir antroje stadijoje jokių simptomų nejaučiančios moterys į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai vėžys jau būna pažengęs. Tuomet laukia ilgas ir sudėtingas  gydymas.

 

moteris

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o pasaulyje antras pagal dažnumą tarp moterų onkologinių ligų. Mūsų šalį lenkia tik Rumunija. Nacionalinio vėžio instituto registro duomenimis, nuo 2000 m. gimdos kaklelio vėžio atvejų išaugo 12 kartų. Šie duomenys verčia sunerimti gydytojus, tačiau ne moteris. Nepaisant to, kad prevencijos programai įgyvendinti skiriama vis daugiau lėšų ir pasitikrina vis daugiau moterų, nemažai jų dar vengia išsitirti.

 

Ligos pradžia – be simptomų

 

„Moterys turi žinoti, kad laiku diagnozuotą vėžį gydyti kur kas lengviau. Tad verta ryžtis ir pasitikrinti. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa gali sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos iki 75–80 procentų“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja akušerė-ginekologė doc. med. dr. Daiva Bartkevičienė.

 

Gydytojos teigimu, gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris nejaučia jokių simptomų, todėl dažnai liga pastebima per vėlai. Jos pradžioje dažniausiai nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Ankstyvi simptomai gali būti pakitusios, gausesnės išskyros iš lyties organų, kraujavimas po lytinių santykių, ne menstruacijų metu, po menopauzės, maudimas apatinėje pilvo dalyje. 3–4 gimdos kaklelio vėžio stadijos simptomai yra ryškesni: vargina silpnumas, dubens ir kojų skausmai, ant kojų gali atsirasti edemų. Šlapinantis ar tuštinantis gali pasirodyti kraujo, jaučiamas maudimas juosmens srityje.

 

Ankstyva diagnostika lemia gydymo efektyvumą

 

Pasak docentės D. Bartkevičienės, anksti nustatyti ikivėžinius pakitimus leidžia ne tik PAP tyrimas (tiek įprastas citologinis, tiek skystoje terpėje), bet ir didelės onkologinės rizikos ŽPV (žmogaus papilomos viruso), taip pat „CINtec PLUS“ tyrimai. Galimybė atlikti visus profilaktinius, diagnostinius tyrimus ir diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį yra ir Medicinos diagnostikos ir gydymo centre. Čia moterys gali pasiskiepyti ir nuo ŽPV.

 

Atlikus tyrimus ir nustačius gimdos kaklelio vėžį, skiriamas chirurginis gydymas, spindulinė terapija bei chemoterapija. Spindulinis gydymas naudojamas naikinti patį naviką, o norint sustiprinti gydymo procesą, skiriama chemoterapija, kuri ląsteles padaro itin jautrias. Docentės D. Bartkevičienės teigimu, gydymas yra gana sudėtingas ir ilgas. Net jei liga išplitusi vietiškai, tačiau nėra metastazių kituose organuose, penkerius metus išgyvena apie 50–60 proc. moterų. Jei liga nustatoma esant pirmai stadijai, penkerius metus išgyvena daugiau nei 90 proc. moterų.

 

Grėsmė kyla kiekvienai

 

D.-Bartkevičienė

Vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra lytiškai plintanti ŽPV infekcija gimdos kaklelyje. „Reikia pabrėžti, kad vėžio išsivystymą skatina veiksniai, kurie priklauso nuo ŽPV infekcijos:onkogeninis tipas, virusų tipų skaičius ir kita. Apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia ŽPV 16 ir 18 tipai. Jie yra patys grėsmingiausi. Tačiau onkogeninėmis savybėmis pasižymi ir ŽPV 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59 tipai“, – pasakojo akušerė-ginekologė.

 

Pasak docentės D. Bartkevičienės, kiti pagrindiniai gimdos kaklelio rizikos veiksniai, priklausantys nuo moters organizmo, yra silpna imuninė sistema, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažna lytinių partnerių kaita, nėštumų ir gimdymų, abortų skaičius, rūkymas, kontaceptinių tablečių vartojimas, lytinių takų infekcijos, socialinė-ekonominė būklė, ilgalaikis stresas.

 

Vakcina mažina riziką susirgti

   

Profilaktinė patikra ir skiepai – efektyviausi būdai išvengti gimdos kaklelio vėžio. Pasaulio medikų bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad daug paprasčiau išvengti gimdos kaklelio vėžio nei susirgus gydytis. Tam būtina reguliariai lankytis pas akušerį-ginekologą ir atlikti reikiamus tyrimus.

 

Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, kurioje turi galimybę dalyvauti visos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 25–60 metų moterys, kartą per 3 metus gali nemokamai atlikti citologinį (PAP) tyrimą. Jis parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius. Taip atsiranda didelė tikimybė sustabdyti ligą ar pradėti laiku gydyti. Esant galimybei, moterims patariama atlikti ir papildomus tyrimus – skystųjų terpių citologiją, ŽPV tyrimą, imunocitologinį „CINtec PLUS“ tyrimą. Atlikus šiuos tyrimus, moteris paprastai iki penkerių metų gali gyventi ramiai, nes jie gali diagnozuoti net gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnį, o ne pačią ligą. Nors dėl gimdos kaklelio vėžio moterys nemokamai tiriamos tik sulaukusios 25 metų, ginekologai pabrėžia, kad tai reikėtų padaryti pradėjus lytinį gyvenimą.

 

Pasak docentės D. Bartkevičienės, gerai organizuotos gimdos kaklelio vėžio patikros programos (kai moteris profilaktiškai pasitikrinti skatina šeimos gydytojai, pacientėms siunčiami priminimai pasitikrinti) gali sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio nuo 75 iki 85 procentų. Oportunistinis programos vykdymas (kai moterys kreipiasi į gydytoją pagal galimybes) vėžio riziką sumažina nuo 40 iki 65 procentų. Vakcina nuo ŽPV 16 ir 18 tipų taip pat apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizikos iki 70 procentų.

 

Reguliari gimdos kaklelio patikra yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Nedelskite pasirūpinti savo sveikata. Vienas tyrimas, trunkantis kelias minutes, gali išgelbėti Jūsų gyvybę.