Išsamūs moksliniai tyrimai patvirtino, kad gerųjų bakterijų visuma drauge su žarnyno gleivine saugo vaikus ir suaugusiuosius nuo nepageidaujamų mikroorganizmų, aktyviai dalyvauja skaidant maistines medžiagas bei padeda atsinaujinti ne tik žarnynui, bet ir visam organizmui. Deja, gerųjų bakterijų kartais pritrūksta. Tuomet ne tik pradeda kamuoti nemalonūs simptomai virškinimo trakte, bet ir silpsta imunitetas.

 

Various,Bacteria,In,The,IntestineKas gi tos gerosios bakterijos?

 

Žmogaus virškinimo trakte gausų įvairių bakterijų. Jų priskaičiuojama 400–500 rūšių, o bendra organizme gyvenančių bakterijų masė sudaro net 3–4 kg! Beveik visos žarnyne besiveisiančios bakterijos priskiriamos saprofitams (jos nesukelia ligų ir minta nesuvirškintais maisto likučiais). Dauguma saprofitų laikomos būtinosiomis bakterijomis. Be jų, žarnyne yra ir nebūtinųjų bakterijų ir jos, deja, esant tam tikroms sąlygoms gali sukelti ligas. Mažiausią mikrofloros dalį sudaro tranzitinės (laikinosios, trumpai gyvuojančios) bakterijos. Tokie mikroorganizmai į žarnyną paprastai patenka su maistu, bet jame ilgai neišgyvena. Daugiausia bakterijų yra storojoje žarnoje, burnos ertmėje ir stemplėje. Sveiko žmogaus skrandis beveik sterilus, o plonojoje žarnoje esančių bakterijų kiekis laipsniškai didėja artėjant prie storosios. Visos šios bakterijos sudaro žarnyno mikroflorą. Kai jų pusiausvyra tinkama, žarnyno mikroflora laikoma normalia ir deramai funkcionuojančia. Jeigu bakterijų balansas sutrinka, atsiranda disbiozė (disbakteriozė).

 

Visos žarnyno bakterijų grupės atlieka tam tikras funkcijas

 

Būtinosios žarnyno bakterijos, priskiriamos bifidobakterijų ir nepatogeninių žarnyno lazdelių atmainoms, skaido nesuvirškinto maisto likučius (pvz., sudėtingus polisacharidus), o tai padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas. Šios bakterijos taip pat sintetina daug vitaminų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių, lengvina geležies, kalio, vitamino D įsisavinimą. Todėl sergant disbioze vitaminų ir mineralinių medžiagų apykaita sutrinka. Kita svarbi žarnyno mikrofloros funkcija – gaminti lizocimą, slopinantį patogeninių bakterijų dauginimąsi. Žarnyne gyvuojančios būtinosios bakterijos sudaro nepalankias sąlygas patogeninėms bakterijoms, kad šios negalėtų daugintis. Todėl į sveiko žmogaus žarnyną patekusios ligas sukeliančios bakterijos greitai žūsta. Be to, žarnyno mikrofloros pusiausvyra itin svarbi organizmo imuninei sistemai. Tad susirgus disbioze susidaro ne tik patogeninių bakterijų perteklius, bet ir susilpnėja organizmo imuninė sistema. Egzistuoja ir atgalinis ryšys. Jeigu žmogų ilgai kamuoja sunki liga, jis karščiuoja, netinkamai maitinasi, žarnyno mikrofloros pusiausvyra pakinta.

 

Iš kur gerųjų bakterijų gauna naujagimiai?

 

Žarnyno gerųjų bakterijų visuma atsinešama gimstant. Tiksliau, vaikelis gerųjų bakterijų gauna iš mamos. Mat įsčiose besivystančio vaisiaus žarnynas būna visiškai sterilus. Pirmosios gerosios bakterijos į virškinimo traktą patenka natūraliai gimdant. Keliaudamas iš mamos organizmo kūdikis patiria glaudų sąlytį su makšties mikroflora. Tad labai svarbu, jog besilaukiančios moters mikroflora būtų sveika ir stabili. Tie mažyliai, kurie pasaulį išvysta po cezario pjūvio, taip pat iškart gauna bakterijų iš aplinkos, o konkrečiau – su pirmuoju motinos pienu. Jame esančios medžiagos per tris pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius suformuoja mikrofloros sudėtį, kuri panaši į suaugusio žmogaus. Galiausiai organizmo geroji mikroflora nusistovi vaikui sulaukus maždaug 1,5 metų. Deja, šį procesą gali sutrikdyti daug veiksnių – ligos, netinkama motinos pieno sudėtis, gyvenamosios aplinkos sąlygos. Tad dažnai mažylio mikrofloros pusiausvyrą tenka palaikyti papildomai vartojant vaikams pritaikytų gerųjų bakterijų kompleksų.

 

Ir žarnyno bėdoms spręsti, ir imunitetui stiprinti

 

Paprastai gydytojas rekomenduoja papildomai vartoti gerųjų bakterijų, jei mažylį kamuoja viduriavimas. Taip pat tais atvejais, kai bakterines infekcijas tenka gydyti antibiotikais. Gerųjų bakterijų komplekso gali prireikti ir tuomet, kai vaikas maitinamas pieno mišiniais. Nors juose dažniausiai jau būna ir gerųjų bakterijų, bet ne visada mažylio žarnynas geba jas priimti. Beje, gerosios bakterijos praverčia ir tuomet, kai kamuoja vidurių užkietėjimas. Vyresniems vaikams gerosios bakterijos, vartojamos papildomai, padeda atsikratyti įvairiausių virškinimo sutrikimų ir net galvos skausmo. Gerosios bakterijos natūraliai stimuliuoja virškinimą, tad pagerėja ir maistinių medžiagų, vitaminų bei mikroelementų įsisavinimas. Tad esant vitamino D ar geležies trūkumui pravartu vaikui kartu su maisto papildais duoti vaikui ir gerųjų bakterijų komplekso. Apie tai, ar skirti vaikams gerųjų bakterijų persirgus peršalimo ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis, vis dar diskutuojama. Visgi mokslininkai ir gydytojai sutinka dėl vieno – gerosios bakterijos organizmui sveikstant tikrai nepakenks, o naudos suteikti gali. Ypač tais atvejais, kai vaikas dėl ligos mažiau valgo ar tapo išrankesnis maistui.

 

Natūralūs gerųjų bakterijų ir prebiotikų šaltiniai

 

Gerųjų bakterijų galima gauti su maistu. Daugiausia jų natūraliai fermentuotuose produktuose. Gerųjų bakterijų šaltiniai – kefyras, jogurtas, rauginti agurkai ir kopūstai, natūrali gira ir sidro actas. Deja, šių produktų vaikai ne itin mėgsta. Paprastai sunku mažylį įtikinti, kad jis suvalgytų ir skaidulų, vadinamųjų prebiotikų – medžiagų, kuriomis minta gerosios bakterijos. Skaidulų turi česnakai, svogūnai, smidrai, bananai, porai, trūkažolės ir artišokai. Beje, JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad prebiotikų gausi mityba padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį ir taip ilgainiui padidėja kaulų tankis. Besivystančiam organizmui tai itin svarbu. Su maistu kasdien reikėtų gauti bent kelis gramus prebiotikų. O štai kiek ir kokių tiksliai vaikui reikia gerųjų bakterijų, apskaičiuoti sunkiau. Atlikti tyrimai leido mokslininkams nustatyti rekomenduojamas dozes pagal vaiko amžių. Deja, vien iš natūralių šaltinių gauti reikalingą kiekį, kai vargina virškinimo sutrikimai arba vaikas buvo gydomas antibiotikas, beveik neįmanoma. Po antibiotikų kurso rekomenduojama gerųjų bakterijų kompleksą vartoti bent 3–4 savaites arba tiek pat laiko kasdien suvalgyti porciją natūraliai raugintų daržovių.

 

Naudinga žinoti

 
  •  2019 m. Kanadoje atliktas tyrimas patvirtino, kad gerųjų bakterijų kompleksai padeda sumažinti pilvo dieglius, kurie kamuoja krūtimi maitinamus mažylius.
  •  Taip pat siekta nustatyti, kaip gerosios bakterijos veikia neišnešiotų mažylių sveikatą. Tyrimas parodė, kad gerokai sumažėja rizika dėl maisto netoleravimo.
  •  Vaiko virškinimas gali sutrikti dėl daugelio veiksnių. Ypač dažnai nemalonūs simptomai pasireiškia keičiantis metų laikams, pradėjus lankyti darželį ar mokyklą. Tad ruošiantis tokioms aplinkybėms gerųjų bakterijų galima vartoti papildomai.
  •  Gerųjų bakterijų gydytojas vaikui gali skirti ir tuomet, kai paūmėja alergijos arba pasireiškia laktozės netoleravimas.
  •  Beje, gerųjų bakterijų komplekso su savimi derėtų turėti ir vykstant į kelionę. Mat tiek mažiems, tiek dideliems žarnyno bakterijų disbalansas atsiranda būtent išvykus toliau nuo namų.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė