Geri taupymo įgūdžiai – laisvės garantas

Finansų ekspertai nuolat pabrėžia, kad pinigus taupyti būtina kiekvienam ir šį įprotį derėtų išsiugdyti dar vaikystėje. Šiais neramiais ir sunkiai nuspėjamais laikais tai tampa aktualu kaip niekad. Kodėl, kiek ir kaip taupyti?

Kodėl tai svarbu?

Finansų specialistai rekomenduoja turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupų. Būtinai ir kiekvienam. Tai svarbu dėl kelių esminių priežasčių.

Pasiruošti netikėtoms situacijoms. Santaupos leidžia gyventi patiriant mažiau streso, nes turima vadinamoji pagalvė nenumatytiems atvejams, galintiems pareikalauti papildomų pajamų. Tai gali būti bet kas: sveikatos problemos, darbo netekimas, kariniai neramumai, ekonominė krizė, skyrybos su partneriu ir kt. Netikėtumų gali būti pačių įvairiausių – tiek asmeninių, tiek pasaulinio masto, bet kuriuo atveju susidūrus su jais išbristi iš sudėtingos situacijos lengviau ir ramiau, kai esame iš anksto tam bent dalinai pasiruošę. Apklausos atskleidžia, kad tie žmonės, kurie turi santaupų, dėl ateities jaučiasi ramiau nei tie, kurie jų neturi. Patirdami kasdienes išlaidas pirmieji jaučia mažiau įtampos, tą patį galima pasakyti ir apie didesnes nenumatytas išlaidas.

Pasiekti didelius tikslus. Įsigyti nuosavą ar didesnį būstą, naują automobilį, išleisti vaikus mokytis į prestižinę aukštąją mokyklą, apkeliauti pasaulį – tikslai gali būti įvairūs, o nuoseklus taupymas padeda jų pasiekti. Juk šiais laikais viskas kainuoja ir dar nepigiai. Kasdienių išlaidų daugumai nepakanka norint įgyvendinti tokius ypatingus planus, taigi lieka tik taupyti. Įrodyta, kad iš anksto numačius, kam taupoma, pats taupymo procesas vyksta sklandžiau, jaučiama didesnė motyvacija ir pavyksta sutaupyti daugiau lėšų.

Suteikti gyvenimui lankstumo. Dažnai gyvenime kažko nesiimame arba kaip tik kažko neatsisakome vien dėl to, kad jaučiamės nesaugiai, kažkas varžo. Dažnai tas kažkas yra pinigai. Diena iš dienos kenčiame nemėgstamą darbą, nes bijome netekti stabilių pajamų, kol susirasime kažką patrauklesnio. Pakenčiame toksiškus santykius dėl to, kad partneris užtikrina finansinį saugumą, o vieni bijome pražūti ekonomine prasme… Ką jau kalbėti, kad atsisakome aibės malonumų ir galimybių tik todėl, kad to neleidžia finansai arba tiesiog bijome jais rizikuoti. Turint santaupų atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių rinktis. Net jeigu priimti sprendimai laikinai sumažintų pajamas, žinosite, kad vis tiek turėsite iš ko pragyventi. Neįtikėtina, kiek šis žinojimas gali atverti naujų galimybių!

Nacionaliniai taupymo ypatumai

Pernai metų apklausos duomenimis, kas penktas lietuvis visiškai neturi santaupų. Įprastai ne todėl, kad nerūpėtų finansinis saugumas, o tiesiog dauguma tų žmonių gauna per mažai pajamų, kad pavyktų dalį jų atsidėti. Kaip rodo tyrimų bendrovės „Norstat“ Baltijos šalyse pernykštį gruodį atliktas tyrimas, daugumai lietuvių svarbu išmokti geriau planuoti savo biudžetą, kad galėtų daugiau sutaupyti. 33 % tautiečių pasiryžę mokytis geriau planuoti biudžetą, skirti daugiau dėmesio išlaidoms valdyti ir joms mažinti. 16 % respondentų sakė ketinantys ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Tokį būdą pagerinti finansinę padėtį dažniau renkasi jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, o vyresni linkę susiveržti diržus.

Apskritai pinigus taupo beveik septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Populiariausi taupymo būdai yra atsidėti pinigų į banko sąskaitą, sudaryti gyvybės draudimo sutartį, taip pat indėliai bei investavimas. Pastarasis metodas tampa vis populiaresnis.

Tegul pinigai uždirba pinigus!

Taupymas grynaisiais arba banko sąskaitoje ir pinigų investavimas yra visiškai skirtingi taupymo būdai. Deja, dauguma lietuvių vis dar renkasi konservatyvų taupymo modelį, kai sukaupti pinigai tiesiog guli sąskaitoje. Finansų ekspertai tai vadina milžiniška klaida ir didžiule rizika. Juk bėgant laikui pinigai gali nuvertėti, tad taip kaupti atsargas ateičiai labai nesaugu. Geresnė alternatyva – įdarbinti pinigus. Protingai investuotos santaupos gali atnešti papildomų pajamų. Kaip rodo tyrimai, Lietuvoje investavimą, kaip taupymo metodą, renkasi maždaug kas penktas gyventojas. Populiariausias investavimo būdas – pensijų fondai. Gerokai mažiau renkasi investuoti į investicinius fondus, akcijas, kitus vertybinius popierius. Nuo tokių pasirinkimų žmones atbaido žinių trūkumas bei klaidingi įsitikinimai. Visgi gyvename laikais, kai gauti informacijos reikiama tema labai lengva, tad kiekvienas turi sąlygas plėsti finansinį raštingumą.

Apskritai finansavimo galimybių yra labai įvairių, pradedant akcijomis, obligacijomis, investiciniais fondais ir baigiant tauriaisiais metalais, kolekcinėmis vertybėmis, nekilnojamuoju turtu bei kt. Kiekvienas šių metodų turi skirtingą rizikos dydį ir skirtingą potencialią grąžą – kiekvienas turi įsivertinti savo galimybes, rizikos dydį ir numatomą pelną. Neturint daug žinių investuoti galima per įvairias investicines paslaugas teikiančias įmones, tik svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta įmonė turi licenciją ir ar nėra įtraukta į neteisėtai finansines paslaugas teikiančių įmonių sąrašus. Geras investicijų konsultantas suteiks visą informaciją, kuri leidžia suprasti siūlomų paslaugų esmę ir investavimo riziką, priimti pagrįstus investicinius sprendimus, tačiau galutinį sprendimą visuomet priima klientas.

Kaip rasti motyvacijos?

Nors dauguma netaupančių lietuvių teigia, kad to nedaro, nes tiesiog nepakanka lėšų, specialistai linkę pabrėžti, kad dažnai tiesiog stinga tiek finansinio raštingumo, tiek motyvacijos taupyti. Pabrėžiama, kad į taupymą naudinga žiūrėti kaip į savotišką žaidimą. Tai padės taupyti su malonumu, sumažins patiriamą įtampą. Psichologai taip pat teigia, kad taupant svarbu turėti konkretų tikslą, kodėl taip darote. Atidėti dalį pinigų žinant, kam tai darote, kur kas paprasčiau nei tada, kai jie atidedami kažkam. Abstraktūs tikslai nemotyvuoja arba ta motyvacija gyvuoja tik ribotą laiką. Taupymas dėl taupymo dažnai tampa tikra kančia ir savotišku savęs baudimu. Lygiai taip pat neveiksmingi gąsdinimai taupyti (jie netgi gali turėti priešingą efektą), ką gana dažnai girdime viešojoje erdvėje. Šį sprendimą turi nuoširdžiai priimti pats žmogus ir pats sau atsakyti į klausimą, kam ir kodėl taupo. Kitu atveju nuolat kirbės maištinga mintis: kodėl turėčiau kažko atsisakyti dabar dėl miglotos ateities?

Tai kaip sutaupyti?!

Tam, kad galėtume kalbėti apie bet kokį taupymo būdą – tiek pasyvų, t. y. sukauptus pinigus laikant banko sąskaitotoje, tiek aktyvų, t. y. juos investuojant, pirmiausia būtina dalį pinigų atskirti nuo kasdienių išlaidų arba tiesiog jas sumažinti. Dalijamės paprastais, bet vertingais patarimais, kurie padės tai padaryti.

Periodiniai pervedimai. Juos galima užsisakyti bet kuriame banke ir kas mėnesį tam tikra numatyta pinigų suma iš vienos jūsų sąskaitos bus pervedama į kitą, pvz., indėlio sąskaitą, pensijų fondą ar kt. Tai itin patogus būdas taupyti, nes nereikia sukti galvos, prisiminti atsidėti dalį pinigų. Reikiamu laiku viskas bus atlikta automatiškai. Geriausia, kad tokią paslaugą galima bet kada sustabdyti arba pakeisti jos sąlygas.

Smulkių pinigų atidėjimas. Susikurkite taisyklę kas vakarą, kelis kartus ar kartą per savaitę vakarais peržiūrėti piniginę. Visi smulkūs pinigai (patys nusistatykite, kokia tai būtų vertė – tik monetos, o gal ir mažos vertės popierinės kupiūros) tegul keliauja į taupyklę. Taip mėnesio pabaigoje turėsite sutaupę nemažą sumą pinigų – žaismingai ir visiškai neskausmingai. Žinoma, šis metodas tinka tik tuomet, jeigu naudojatės grynaisiais.

Pirkinių sąrašas. Venkite spontaniškų apsipirkimų ir į parduotuvę visada eikite turėdami konkretų pirkinių sąrašą. Įrodyta, kad taip išvengiama impulsyvių pirkinių ir kas kartą išlaidos sumažinamos iki 10 %. Beje, apsipirkti geriausia ne po darbo, kai esate pavargę, irzlūs ir alkani – tai taip pat didina neracionalaus ir neekonomiško apsipirkimo riziką.

Nemokamos pramogos. Jeigu gyvenate didmiestyje, lengva rasti nemokamų pramogų, pradedant koncertais ir baigiant parodų bei muziejų lankymu, įvairiomis edukacijomis. Tai, kad jos nemokamos, nereiškia, kad prastesnės. Anaiptol, tokie susibūrimai sutelkia bendraminčius ir ne tik suteikia progą linksmai praleisti laiką visiškai neišlaidaujant, bet net leidžia užmegzti pažinčių su įdomiais žmonėmis.

Pirkimo atidėjimas. Įsigeidus nebūtino bei iš anksto nenumatyto didesnio pirkinio, atidėkite pirkimą vėlesniam laikui. Leiskite sau apie tai pamąstyti bent parą, geriau – ir visą savaitę. Tai padės išvengti impulsyvių nereikalingų pirkinių. Beje, jeigu perkate internetu, kai kurios elektroninės parduotuvės matydamos, jog klientas pirkinių krepšelyje turi dar neįsigytų prekių, pasiūlo nuolaidų skatindamos pirkti. Taip galite šiek tiek sutaupyti net įsigydami tai, ko neplanavote.

Išlaidų sekimas. Dažnai patys nesuprantame, kur iškeliavo pinigai. Truputį šen, truputį ten ir neliko… Sunku taupyti, kai tiksliai nežinome, kur, kam ir kiek išleidžiama. Šiais laikais sekti išlaidas ir planuoti biudžetą paprasta ir patogu pasitelkus mobiliąsias programėles. Kai kurios jų ne tik leidžia sekti pajamas bei išlaidas, bet ir primena apie būtinus mokėjimus, leidžia susieti kelis vartotojus ir planuoti visos šeimos biudžetą, padeda taupyti. Tarp geriausiai įvertintų asmeninių finansų planavimo programėlių yra „Moneon“, „CoinKeeper“, „Monefy“, „Goodbudget“ ir kt.

50–30–20 taisyklė. Tai paprasta, bet ne prasta ekspertų sukurta finansų planavimo formulė. Pagal ją, 50 % pajamų turi būti skiriama būtinosioms reikmėms (maistui, komunaliniams mokesčiams, paskoloms padengti ir kt.), 30 % – nebūtinoms išlaidoms ir pramogoms (ėjimui į spektaklį, vakarienei restorane, kelionėms ir kt.), likę 20 % turėtų būti atidedami taupymui bei investavimui. Tiesa, esant labai žemoms pajamoms pritaikyti šią formulę sunku ar net neįmanoma – kur kas daugiau pasiglemžia būtinosios išlaidos, o pramogoms, juo labiau taupymui, gali nieko nelikti. Taigi 50–30–20 taisyklė labiau orientuota į vidutines bei dideles pajamas gaunančius asmenis.

Nereikalingų paslaugų atsisakymas. Reguliariai derėtų peržiūrėti, kur iš jūsų sąskaitos iškeliauja pinigai. Tai padės atsisakyti nebenaudojamų paslaugų ir prenumeratų, kurias pamiršote ar tiesiog patingėjote nutraukti. Tai gali būti virtualios prenumeratos, abonementas į sporto klubą, kurio seniai nelankote, ar kita paslauga, kuriai tik švaistote pinigus negaudami jokios naudos.

Lojalumo programos. Didžioji dalis prekybininkų klientus vilioja lojalumo programomis. Nenumokite į jas ranka, ypač jei tam tikroje parduotuvėje apsiperkate dažnai. Lojalūs klientai gauna ypatingų pasiūlymų ir papildomų nuolaidų. Be to, šiais laikais dažnai nė nebūtina turėti fizinės lojalumo kortelės, kurioms taip stinga vietos piniginėje – vis daugiau prekybininkų pereina prie virtualių kortelių bei jų alternatyvų.

Kitas žvilgsnis

Sakoma, kad pinigai yra energija, todėl tam tikri dalykai juos traukia, o kiti atstumia. Į tapymą ir apskritai finansinę sėkmę galima pažvelgti ir kiek žaismingiau bei be racionalių praktinių patarimų išbandyti ir tai, ką siūlo fengšui filosofija.

Reikėtų atrasti ir tinkamai puoselėti vadinamąjį namų turto kampą. Jeigu stovėtumėte miegamojo tarpduryje, tai būtų tolimiausias matomas kairysis kampas. Labai svarbu, kad jame vyrautų tvarka ir būtų kuriamas grožis. Čia esą itin tinka purpurinė spalva, žalialapiai augalai, taip pat nedidelis vandens fontanėlis. Tikima, kad tinkamas šios namų erdvės pagerbimas atveria kelią finansinei sėkmei.

Svarbu įsitikinti, ar namuose nėra nė vieno vandenį be reikalo eikvojančio šaltinio, pvz., varvančio čiaupo, prakiurusios skalbimo mašinos žarnos ar pan. Sakoma, kad nutekėdama vandens energija kartu išplauna ir sėkmę, ypač finansinę.

Skirti dėmesio pagrindiniam įėjimui į namus. Jis turi būti kruopščiai išpuoselėtas, tvarkingas, kviečiantis užeiti ir sukuriantis jaukią atmosferą. Sakoma, būtent per čia pirmiausia į namus žengia gera energija – tiek bendrąja prasme, tiek kalbant apie finansinę sėkmę. Beje, geriausia spalva paradinėms durims esą raudona.

Palaikyti viryklės tvarką. Ji fengšui filosofijoje yra turto simbolis, todėl norint būti finansiškai sėkmingiems, labai svarbu, kad viryklė veiktų ir atrodytų nepriekaištingai.

Virtuvėje arba valgomajame visuomet turėti dubenį su apelsinais. Jie primena auksą, todėl padeda praturtėti. Jeigu tikrų nemėgstate, galima apsirūpinti dirbtinėmis apelsinų imitacijomis.

Pinigai mėgsta tvarką, todėl namai turi būti neužgriozdinti – viskas, kas nereikalinga, turi būti išmesta, o kas sulūžę – pataisyta.

Piniginėje patariama nešiotis kinišką monetą. Tikima, kad ji neleidžia pinigams pradingti ir jų traukia vis daugiau. Namuose tą pačią funkciją atlieka tripirštės varlės, burnoje laikančios monetą, figūrėlė. Tikima, kad šis garbingoje namų vietoje pastatytas simbolis traukia finansinę sėkmę.

Įdomu