Ar žinojote, kad vipasana yra viena seniausių Indijos meditacijos technikų? Medituojant skiriamas ypatingas dėmesys pojūčiams, įžvalgoms, per kurias galima suprasti savo tikrąją egzistencijos prasmę. Tikima, kad šią meditacijos formą praktikavo pats Buda ir, nors skirtingose vietose ji gali šiek tiek varijuoti, bet tai vis dėlto yra visų budizmo meditacijos tradicijų pagrindas. Pažodžiui išvertus žodis „vipasana“ reiškia matyti daiktus tokius, kurie jie yra iš tikrųjų.

 

vipasana

Geri patarimai, kaip praktikuoti vipasaną:

 
  • Kuri vieta geriausia meditacijai? Pagal Budą geriausia medituoti miške po medžiu ar kitoje labai ramioje vietoje.
 
  • Kaip reikia sėdėti medituojant? Medituojantis asmuo turėtų sėdėti ramiai, sukryžiavęs kojas.
 
  • Kaip turėtų sėdėti tie, kurie turi problemų su nugara? Jeigu sėdėti sukryžiavus kojas per daug sudėtinga, galima sėdėti kitomis pozomis. Tie, kurie turi problemų su nugara, gali sėdėti ant kėdės. Bet kokiu atveju sėdėti reikia tiesiai, tinkamu kampu į žemę, bet ne per daug įsitempus.
 
  • Kodėl reikia sėdėti tiesiai? Priežastį, kodėl reikia sėdėti tiesiai, nėra sunku nujausti. Dėl sulinkusios ar susikūprinusios nugara gali varginti nugaros skausmas. Be to, fizinės pastangos sėdėti tiesia nugara be papildomos atramos, suteikia energijos meditacijos praktikoms.
 
  • Kodėl svarbu pasirinkti sėdėjimo pozą? Norint pasiekti proto ramybę, reikia užtikrinti, kad kūnas būtų ramybės būsenoje. Todėl taip svarbu pasirinkti poziciją, kuri būtų patogi sėdėti ilgą laiką.
 
  • Po to, kai atsisėdate, ką reikia daryti? Užmerkite akis. Tada atkreipkite dėmesį į pilvo sritį. Kvėpuokite normaliai – neforsuokite savo kvėpavimo – nebandykite nei sulėtinti, nei pagreitinti jo. Tiesiog natūraliai kvėpuokite.
 
  • Kokie pojūčiai aplanko medituojant? Pojūčius galima apibūdinti tokiais žodžiais kaip „šiluma“, „spaudimas“, „kietumas“, „judėjimas“.
 
  • Koks geriausias būdas apibūdinti pojūčius? Nereikia naudoti sudėtingos kalbos mintyse. Geriausia – paprasti žodžiai. Tai, ką mato akys, galima apibūdinti žodžiu: „matau“, ką girdi ausys – „girdžiu“, ką jaučia liežuvis – „ragauju“.
 
  • Kaip apibūdinti mentalinius objektus? Visus objektus galima suskirstyti į keturias kategorijas: „mąstau“, „įsivaizduoju“, „prisimenu“, „planuoju“ ir „vizualizuoju“.
 
  • Kodėl reikia apibūdinti objektus? Objektų priskyrimas skirtingoms kategorijoms padeda aiškiau suvokti tikrąją savo patirtį, bet per daug nesigilinti į patį turinį. Tai padeda ugdyti mentalinę galią ir dėmesio koncentraciją.
 
  • Koks meditacijos tikslas? Meditacija padeda labiau suprasti savo kūną ir sielą. Padeda sąmoningai suprasti savo gyvenimą, tikrąjį mentalinių ir psichinių procesų pobūdį.
 
  • Kada pabaigti meditaciją? Meditacijos nebūtina užbaigti po valandos sėdėjimo. Ji gali būti atliekama visą dieną arba tiek, kiek norisi.
 
  • Kaip atsikelti po ilgo meditacinio sėdėjimo? Tai daryti neskubant: sąmoningai paliepti sau atsimerkti, pajusti, kaip atsimerkia akys. Stebėti ir fiksuoti savo pojūčius labai tiksliai nuo akių atsimerkimo iki tol, kol atsistosite ir pradėsite eiti.
 
  • Ką daryti po to? Po to visą dieną reikėtų sąmoningai atkreipti dėmesį į visus atliekamus veiksmus, net pačius elementariausius: kaip pasirąžote, sulenkiate ranką, paimate šaukštą, rengiatės drabužius, valotės dantis, uždarote (rakinate) duris, užmerkiate akių vokus, valgote ir t. t.
 
  • Ar yra laikas dieną, kai galima nustoti praktikuoti dėmesingą sąmoningumą? Be to, kada saldžiai miegate, turėtumėte bandyti nuolat būti sąmoningi, kai esate pabudę.
 
  • Atrodo labai sunku visą dieną išlikti dėmesingiems ir sąmoningiems? Įpratus tai daryti, sunku nebebus. Tai tiesiog sėdėjimas ir vaikščiojimas, ir stebėjimas, kas nutiks toliau.