Ar dėl įtempto ir greito gyvenimo tempo jaučiatės praradęs kontrolę? Ar nuolat jaučiate, kad privalote atnaujinti ir patobulinti namus? Ar perkate vis naujus drabužius, kurie džiugina tik vieną akimirką, o paskui pabosta? Jeigu atsakėte teigiamai bent į vieną iš šių trijų klausimų, gali būti, kad jums padėtų Vabi Sabi. Ši japonų estetikos filosofija, neatsiejama nuo dzenbudizmo, padeda susikurti laimingesnius namus, jaustis labiau patenkintiems savimi ir atsikratyti nuolatinio noro turėti daugiau.

 

Vabi sabi

Vabi Sabi yra senovinė Japonijos filosofija, mokanti priimti netobulumą ir gyvenimo laikinumą. Ji siejama su budizmu ir pradėta taikyti pirmiausiai arbatos ceremonijose, kur labiausiai vertinti rankų darbų, netaisyklingi ir netobuli įrankiai. Vabi Sabi pažodžiui į lietuvių kalbą neišverčiama sąvoka, bet, trumpai tariant, – tai ieškojimas grožio netobulume, nepastovume ir neužbaigtume.

 

Vakarų pasaulis apsėstas tobulumo manijos. Tačiau Vabi Sabi nėra tviskančiame naujame pastate ar tobulai suderintame baldų komplekte. Vabi Sabi – tai kažkas, ko negalima niekur nusipirkti. Vabi Sabi – tai kreiva, savo namų kieme išauginta morka, įskilimas keramikiniame dubenyje, aptrinta, daug kartų skaityta knyga, krentantys vyšnių žiedai, senu medžiu iškaltas prieškambaris, alkūnės žymė kasdien dėvimame, mėgstamiausiame megztinyje. Tai vertinimas visko, kas yra paprasta, kuklu ir netobula.

 

Vabi Sabi filosofijoje itin sureikšminamas autentiškumas, todėl bet kokie įskilimai ir kiti netobulumai yra branginami kaip prabėgęs laikas ir kažkokių daiktų naudojimas su meile. Vabi Sabi filosofijos pritaikymas namuose reiškia pasitenkinimą tuo, ką turi ir negeidimas nuolat turėti daugiau. Vabi Sabi filosofiją praktikuojantys žmonės gyvena visiškai priešingai negu dauguma vartotojiškos visuomenės, kurioje skatinama daug pirkti, nuolat atnaujinti daiktus, išmesti vienus daiktus ir įsigyti naujų, modernesnių, narių. Vartotojiška visuomenė perka masinės produkcijos, vienodus daiktus, o praktikuojantys Vabi Sabi renkasi tai, kas unikalu ir vienetiniai kūriniai.

 

Geriausia, kad nebūtina tapti šios japonų filosofijos ekspertu ar net turėti daug daugiau pinigų, norint pritaikyti Vabi Sabi principus savo namuose. Nėra netinkamo būdo įrengti namus pagal Vabi Sabi. Viskas, ką reikia padaryti – tai tiesiog pakeisti požiūrį į tai, kokie turi būti namai.

 

Pavyzdžiui, galbūt turite seną virtuvinį stalą, paveldimą karta iš kartos. Ant jo tikriausiai matyti įbrėžimų ir kitų žymių. Nustokite slėpti šias žymes, rodančias, kad stalas buvo naudojamas daugybę metų ir pradėkite jį vertinti kaip tik dėlto, kad jis yra netobulas, senas ir daug kartų naudotas. Visi šie ženklai – tai istorijos ir prabėgusio laiko žymės: tokios prasmės neturės nė vienas naujas baldas, nesvarbu, kiek jis bekainuotų.

 

Žinoma, kartais reikia nusipirkti naujų daiktų. Pasikeičia gyvenimo aplinkybės, vaikai užauga ir palieka tėvų namus, žmonės persikelia gyventi į naujus namus, susiranda naujų hobių ir pan. Tačiau einant pirkti daiktų reikėtų prisiminti Vabi Sabi filosofiją ir pirmenybę teikti rankų darbo arba naudotiems gaminiams, o ne tiems, kurie tiražuojami tūkstančiais.

 

Vabi Sabi filosofija moko vertinti gamtą, atkreipti dėmesį į medžiagas, kurios bus naudojamos namų interjere, todėl geriausia būtų rinktis natūralias medžiagas, tokias kaip akmuo arba medis. Jie ne tik atrodo estetiškai, bet su amžiumi tampa dar dailesni. Pavyzdžiui, lininės paklodės tampa geresnės ir patogesnės po kiekvieno skalbimo.

 

Renkantis spalvas taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į gamtą. Natūralių spalvų paletė labai plati: galima rinktis nuo švelniai rožinės vyšnių žiedų spalvos iki vėsių ir raminančių jūros bangų putų atspalvių. Taip pat tinka audros debesis primenanti pilka ir pušų giraitės žalia.

 

Dažnai žmonės susigundo įsigyti naujų daiktų namams, bet Vabi Sabi skatina susilaikyti nuo tokių pirkinių, kad namuose liktų pakankamai erdvės patogiai ir laimingai gyventi. Namuose vengti bet kokio šlamšto, išmesti nereikalingus daiktus, kurie neatlieka jokios paskirties.