Norint išsaugoti Žemę ateities kartoms, visų pirma reikia pradėti nuo savęs. Štai keletas dalykų, kuriuos galima pradėti nuo šiandien, kai pasaulyje minimas Žemės diena, ir tęsti visus metus, net visą gyvenimą!

 

zeme

Geri patarimai, kaip išsaugoti Žemę:

 
  • Naudoti daugkartinius maišelius. Reikėtų stengtis naudoti kiek įmanoma mažiau vienkartinių maišelių. Prekes dėti arba į daugkartinius maišelius, arba, jeigu pavyzdžiui, tai keli obuoliai, viena morka ar svogūnas, apskritai nedėti į vienkartinius maišelius, o, nuskenavus prekes kasininkui, sudėti viską į vieną, didesnį drobinį maišelį arba pintinę. Beje, apie pintines – nuo 2017 metų „kaimietiškas“ stilius vėl tapo madingas ir iš vytelių pintus krepšius bei pintines nešiojasi net pačios stilingiausios miesto moterys!
 
  • Atsinešti savo tarą produktams susidėti. Šiandien pasaulyje tampa madinga pirkti pilstomą aliejų į savo atsineštus žalio stiklo butelius. Perkant kavą išsinešimui taip pat galima paprašyti, kad gėrimą įpiltų į savo atsineštą puodelį. Birius ir kitus produktus, perkant turgavietėse, taip pat galima paprašyti sudėti į savo atsineštus indus, pagamintus iš natūralių medžiagų (maišus, stiklainius, krepšelius, dėžutes).
 
  • Pirkti pjaustytas daržoves. Pirkdami supakuotus, valytus ir pjaustytus vaisius bei daržoves, darote gerą darbą planetai, nes atliekos nuo pjaustytų vaisių ir daržovių panaudojamos kaip pašaras gyvuliams arba kaip kompostas, arba energijai gaminti. Žinoma, nuosavuose namuose gyvenantys asmenys patys gali kompostuoti atliekas savo kieme, tačiau daugiabučiuose gyvenantys žmonės tokios galimybės neturi.
 
  • Atsinešti maisto pietums. Jei rūpi ekologija, tikriausiai nešatės pietus į darbą iš namų, daugkartinio naudojimo dėžutėse ir paruoštus iš ekologiškai išaugintų produktų.
 
  • Pirkti vietinę produkciją. Prieš perkant prekes, rekomenduojama pasidomėti, iš kur jos atkeliavo. Geriau, jei prekės nebūtų gabenamos iš labai toli. Rekomenduojama rinktis tvariai sužvejotas žuvis, ekologišką gyvulių mėsą ir paukštieną, aplinkai nekenkiančias valymo priemones ir energiją taupančias lemputes.
 
  • Mažinti vartojimą, pakartotinai panaudoti arba perdirbti. Stengtis sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį. Pasidomėkite vis labiau pasaulyje populiarėjančia filosofija „Zero waste“ ir pritaikykite bent kelis naujus įpročius kasdieniniame gyvenime.
 
  • Savanoriauti. Sąmoningi šalies gyventojai nusprendžia prisidėti prie gyvenviečių valymo ir tvarkymo iniciatyvų. Dalyvauja įvairiose švaros ir tvarkos akcijose neatlygintinai. Pasidomėkite netoliese esančių organizacijų, besirūpinančių ekologija bei aplinkosauga, veikla ir galimybėmis prisijungti prie jų veiklos patiems.
 
  • Šviestis. Mokytis niekada nevėlu. Kuo daugiau žinosite patys, tuo labiau galėsite ir kitiems padėti suprasti natūralių gamtinių išteklių svarbą.
 
  • Taupyti vandenį. Maudantis po dušu dviese galima sutaupyti vandens. Be to, tai malonu. Kuo mažiau sunaudojama vandens, tuo mažiau nuotekų ir pamuilių patenka į upes, ežerus, jūras ir vandenynus.
 
  • Rinktis tvariai sužvejotas jūros gėrybes. Rekomenduojama prieš perkant žuvį arba užsisakant žuvies, jūros gėrybių patiekalą restorane pasiteirauti pardavėjo arba padavėjo, kokia žuvimi prekiaujama arba kokias jūros gėrybes jie naudoja patiekalams gaminti. ES šalyse yra platinami specialūs žinynai, kuriuose nurodomos žuvys ir kitos jūros gėrybės, kurios gaudomos, laikantis tvarios žvejybos principų.
 
  • Pirkti išmintingai. Pirkti mažiau plastiko ir prekes krauti į daugkartinio naudojimo maišelius ar krepšelius.
 
  • Naudoti ilgo veikimo lemputes. Energiją taupančios lemputės mažina šiltnamio dujų emisijas. Be to, reikėtų niekada nepamiršti išjungti šviesos, prieš išeinant iš kambario.
 
  • Pasodinti medį. Liaudies išmintis byloja, kad tikras vyras per gyvenimą turi atlikti tris darbus: pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų. Tiesos šiame posakyje iš tiesų yra. Medžiai tiekia maistą ir deguonį. Jie padeda saugoti energiją, valyti orą ir padeda kovoti su klimato kaita.
 
  • Į vandenis nepilti pavojingų chemikalų. Ir mes nekalbame apie visiems suprantamus pramoninius chemikalus, o tai, ką daugelis įpratę kasdien naudoti buityje. Namie ir darbo vietoje rekomenduojama rinktis netoksiškas higienos ir valymo priemones.
 
  • Daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, naudotis viešuoju transportu. Rečiau važiuoti automobiliu. Statistika skelbia, kad vien tik automobilių tarša sudaro maždaug 75 % visos oro taršos.