Ilgai lauktą kelionę gali apkartinti netikėta liga, ypač, jei ruošiamasi skristis lėktuvu. Pats skrydis nėra pavojingas sveikatai, bet tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, peršalus arba po rimtų ligų, reikia būti itin atsargiems.

 

atostogos

Geri patarimai, ką daryti, susirgus prieš pat atostogas:

 
  • Atmosferos slėgio pokyčiai skrydžio metu kelia nemenką stresą organizmui, o sausas oras lėktuve gali išsausinti nosies ir gerklės gleivines ir taip sukurti palankias sąlygas daugintis ligas sukeliančioms bakterijoms ir virusams.
 
  • Jeigu liga nualino kūną, skrydis ir buvimas tarp daug žmonių uždaroje patalpoje, pagreitins ligų plitimą. Pagrindinis patarimas būtų stengtis pašalinti pirmuosius ligų simptomus dar iki skrydžio. Pavyzdžiui, pajutus, kad likus kelioms dienoms iki skrydžio, puola peršalimas, nereikėtų tikėtis, kad liga praeis savaime ir pradėti gydytis iš karto – padidės tikimybė, kad pavyks greičiau pasveikti. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kaip gydyti užklupusias ligas.
 
  • Be to, skrydžiui reikia pasiruošti iš anksto, įvertinus savo sveikatos būklę ir galimai ištiksiančius sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, turint problemų dėl venų, reikėtų skrydžio metu mūvėti kompresines kojines, nes ilgai sėdint ir sumažėjus slėgiui, gali pradėti tinti kojos ar net atsirasti giliųjų venų trombozė, kuri yra labai pavojinga sveikatai.
 
  • Prieš skrydį kai kurie žmonės taip pat jaučia poreikį vartoti raminamuosius, skrandžio ir virškinamojo trakto darbą gerinančius vaistus, nes stresas ir dažnai neįprastas maistas kelionėse neretai gali sukelti virškinimo sutrikimų, pykinimas. Gali prireikti ir vaistų nuo galvos skausmo ir miego sutrikimų, nes ilgi skrydžiai lėktuvu išbalansuoja normalų paros ritmą ir gali pablogėti miegas naktį, o dieną varginti pernelyg stiprus mieguistumas.
 
  • Pakilusi kūno temperatūra (virš 37°) gali rodyti ne tik uždegimą, bet ir infekciją organizme. Skrydis lėktuvu savijautą gali dar labiau pabloginti. Todėl, jei vis tiek skristi lėktuvu karščiuojant, reikėtų įvertinti, ar lėktuvui nusileidus, bus galima netrukus patogiai pailsėti ir leisti organizmui atsigauti. Taip pat verta pažymėti, kad aukšta temperatūra dažnai rodo, kad organizme tūno virusai, kurie uždarose patalpose yra lengviau perduodami kitiems žmonės.
 
  • Užgulusi nosis skrydį lėktuvu gali padaryti labai nemaloniu. Sloga, esant riboto deguonies sąlygose, ne tik sukelia diskomfortą, bet ir apsunkina kvėpavimą, o tai ypač pavojinga žmonėms, sergantiems astma. Be to, užgulusi nosis gali sukelti didesnį kūno diskomfortą dėl atmosferos slėgio pokyčių, ypač lėktuvui kylant ir leidžiantis. Uždegimas gali pereiti nuo paranalinių sinusų iki viduriniosios ausies ir sukelti stipraus spaudimo jausmą ir ne stiprų skausmą. Jeigu nosis užgulusi keletą dienų ir būklė negerėja, rekomenduojama prieš skrydį pasitarti su gydytoju.
 
  • Virškinamojo trakto sutrikimai, atsiradę dėl streso, nėra pavojingi skrydžio metu, bet, jeigu vargina stiprus viduriavimas ir vėmimas, lydimas pykinimo ir silpnumo jausmo, gali būti, kad priežastis yra apsinuodijimas maistu arba žarnyno virusas. Tokioje situacijoje nereikėtų skristi, nes rizikuojama užkrėsti kitus. Geriausia likti namie ir pasigydyti.