Genijus tik po mirties
2015-06-23 16:07Alanas Turingas savo gyvenimo metais nebuvo žinomas ar įvertintas, tačiau šiais laikais jis išgarsėjo kaip ekscentriškas britų matematikas, logikas, kriptografas ir karo didvyris. Turingas suformulavo algoritmo ir skaičiavimų sąvokas, todėl laikomas informatikos ir teorinio kompiuterių mokslo pradininku bei tituluojamas dirbtinio intelekto tėvu. Šis vyras tapo nežmoniško 20-ojo amžiaus nusistatymo prieš homoseksualumą auka. Savo gyvenimą jis baigė net nežinodamas, kaip jo sukurti išradimai pakeis pasaulį.
Pilnas vardas – Alan Mathison Turing
Gimimo metai – 1912 m. birželio 23 d., Londonas, Jungtinė Karalystė
Mirties metai – 1954 m. birželio 7 d., Wilmslow, Jungtinė Karalystė
Pirmoji jaunystės meilė
Jau vaikystėje garsus mokslininkas išsiskyrė savo matematiniais gabumais ir aštriu loginiu mąstymu. Greičiausiai dėl šios išskirtinės mąstysenos jis nepritapo prie bendraamžių vaikų, o ilgainiui tapo vienišiumi.
Vis dėlto net pasirinkęs kiek atsiskyrėlišką gyvenimo būdą vieną artimą bičiulį. Tai jo pirmoji meilė Christopheris Morcomas. Nors daugiausia laiko jie kalbėdavosi apie Einšteino reliatyvumo teoriją, šie santykiai Alanui buvo ypatingi. Deja tokia jaunuolių draugystė ilgai netruko. Vos sulaukęs aštuoniolikos Christopheris mirė nuo tuberkuliozės. Vaikino mirtis smarkiai paveikė Alano gyvenimą bei santykius su kitais žmonėmis.
Baigęs mokyklą Alanas iš karto įstojo į Kembridžo universitetą ir neilgai trukus buvo pripažintas matematikos genijumi. Vos baigus universitetą jam buvo pasiūlyta dirbti dėstytoju ir jis, nieko nelaukdamas, pasinėrė į mokslinę veiklą.
Pergalė prieš „Enigma“
Antrojo Pasaulinio karo metu Turingas dirbo Valstybės kodavimo ir šifravimo mokykloje, įsikūrusioje Bletchley parke, Britanijos kodų nulaužimo centre. Kurį laiką jis vadovano Hut 8 – komandai, kuri buvo atsakinga už Vokietijos karinio jūrų laivyno kriptoanalizę. Bandydamas įveikti vokiečių šifrus jis sugalvojo ne vieną jų atkodavimo techniką.
Galiausiai A. Turingui pavyko sukurti elektromechaninį įrenginį „The Bomb“, kuris galėjo perprasti „Enigma“ mašinos nustatymus. Dėl to mokslininkui atiteko itin svarbus vaidmenį nulaužiant užkoduotus pranešimus. Šis pasiekimas leido sąjugininkams nugalėti nacių pajėgas daugelyje svarbių susirėmimų, įskaitant ir Mūšį dėl Atlanto.
Vėliau buvo apskaičiuota, kad Alano Turingo nuopelnai karą Europoje sutrumpino nuo dviejų iki keturių metų. Tuo metu jo darbas buvo laikomas paslaptyje dėl saugumo, bet jeigu šis faktas būtų buvęs žinomas, šis žmogus būtų tapęs nacionaliniu herojumi.
Tačiau britų bandymai nulaužti „Enigma“ kodus išliko paslaptyje net ir po karo pabaigos. Jo nuopelnus įrodantys dokumentai nebuvo išplatinti iki septyniasdešimtųjų metų pabaigos. Tik pasibaigus devintajam dešimtmečiui paskelbta apie kitą, itin reikšmingą, Turingo pasiekimą – šiuolaikinio kompiuterio planą.
Tragiška gyvenimo pabaiga
Tarp Turingo kolegų buvo ir viena moteris – Joan Clarke. Kartu dirbdami jie vienas kitą pamilo bei susižadėjo. Net sužinojusi apie savo sužadėtinio orientaciją Clarke nesutriko ir ryžosi už jo tekėti. Tačiau vedybos taip ir neįvykos – atvėsus jausmams Alanas sužadėtuves nutraukė.
Galiausiai Turing įsivėlė į romaną su vyru, kuris drastiškai pakeitė jo gyvenimą. 1952 m. Alanas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl homoseksualių aktų, nes toks elgesys Jungtinėje Karalystėje vis dar buvo laikomas nusikalstama veika. Dėl pateiktų kaltinimų jis neteko darbo Valstybės kodavimo ir šifravimo mokykloje, tačiau akademinę veiklą tęsė savarankiškai. Net kaip alternatyva laisvės atėmimui sutiko gydytis estrogenų injekcijomis (cheminė kastracija).
Alanas Turingas mirė 1954 metais, likus vos 16 dienų iki 42-ojo gimtadienio. Teismo ekspertizė mirties priežastimi įvardijo savižudybę. Taip pat buvo pažymėta, kad surinkti įrodymai galėjo atitikti ir netyčinio apsinuodijimo cianidu versiją. Šalia jo lovos buvo rastas prakąstas obuolys, kurį jis suvalgė prieš miegą. Nors jis ir nebuvo ištirtas dėl cianido, bet manoma, kad būtent obuolys buvo mirtinos dozės šaltinis. Tokiomis ekspertizės išvadomis tikėti norėjo ne visi. Artimiausi jo draugai, motina ir net psichologas, pas kurį Turingas lankėsi, negalėjo patikėti, kad jis pats galėjo atimti sau gyvybę.
Kodų šifruotojai žinojo daugybę informacijos, kurią Didžioji Britanija paslaptyje išlaikyti norėjo net ir karui pasibaigus. Tačiau prielaida, kad bitų žvalgyba galėjo prisidėti prie Turingo mirties, vis dar laikoma tik spekuliacija. Kita vertus, vienas iš jo biografiją kūrusių rašytojų atskleidė Turingo meilę pasakai „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Jo manymu, mokslininkas ketino atkartoti Snieguolės mirties sceną.
Įvertintas tik po mirties
Turingo garbei Anglijoje yra pavadinta gatvė, tiltas ir pastatas. Jame veikia matematikos ir astrofizikos mokyklos, kurios priklauso Manchesterio universitetui. Taip pat yra pastatytos kelios statulos, vaizduojančios mokslininką su obuoliu rankoje ir pažyminčios jo nuopelnus tiek šaliai, tiek mokslui.
„Time Magazine“ jį įvardino kaip vieną iš „100 svarbių 20-ojo amžiaus žmonių“ sakydami, kad „kiekvienas, kuris šiuo metu žiūri į kompiuterio ekraną, žvelgia į Turingo mašinos inkarnaciją“. A. Turingo vardu vadinamas ir prestižiškiausias apdovanojimas kompiuterių mokslo srityje. Turingo medalis informatikui yra toks pas svarbus, kaip Nobelio premija chemikui ar Fieldso – matematikui.
Vienos iš didžiausių „Apple“ kompanijos logotipas dažnai yra klaidingai vadinamas duokle Alanui Turingui (dėl įkandimo žymės obuolyje, siejamos su jo mirtimi). Tiek logotipo dizaineris, tiek pati kompanija paneigė, kad šis ženklas turi kokių nors sąsajų su Alanu Turingu. Vis dėlto tuometinis „Apple“ vadovas Steve‘as Jobsas, paklaustas ar dizainas buvo tyčinis, atsakė: „ Dieve, mes norėtume, kad taip ir būtų.“
Karalienės malonė
2009 rugpjūtį Johnas Grahamas-Cummingas pradėjo peticiją ragindamas Britanijos vyriausybę atsiprašyti už Turingo baudžiamąjį persekiojimą dėl homoseksualumo. Peticija sulaukė daugiau nei 30 000 parašų. Tuometinis Britanijos Ministras Pirmininkas Gordonas Brownas pripažino peticiją ir savo pranešime, vyksusiame 2009 rugsėjo 10, viešai atsiprašė už mokslininkui pritaikytas sankcijas, pavadindamas jas „nežmoniškomis“.
2014 rugpjūtį pati Anglijos Karalienė Elžbieta II oficialiai atsiprašė ir suteikė jam pomirtinę malonę. Šis Karalienės veiksmas buvo ketvirtas karališkosios malonės suteikimas nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų. Mokslininko byla laikoma neįprasta. Tradiciškai malonė gali būti suteikta tik tada, kai asmuo yra techniškai nekaltas ir prašymas yra pateiktas šeimos ar kitos suinteresuotos šalies. Turingo atvejis neatitiko nė vienos iš šių salygų.
Istorija, kurią sužinojo visas pasaulis
2014 lapkričio 14 d. buvo išleista Morteno Tyldumo režisuota istorina drama „Vaizduotės žaidimas“. Joje Alaną Turingą įkūnijo aktorius Benedictas Cumberbatchas, o trumpalaikę sužadėtinę ir kolegę (Joan Clarke) Keira Knightley. Filme pasakojama apie Alan Turing ir jo kolegų bandymus įveikti „Enigma“ kodą, apie mokslininko asmeninį gyvenimą bei meilę. Nors dėl netiksliai atvaizduotų įvykių drama sulaukė nemažo istorikų pasipiktinimo, žiūrovai liko sužavėti.
- Kad sumažintų darbe patiriamą stresą, Turingas įstojo į kelis bėgimo klubus, o 1948 jo geriausias maratono laikas buvo 2 valandos 46 minutės 3 sekundės – tik 11 min. lėčiau nei tų metų Olimpinis laimėjimo laikas.
- Kiekvienų metų pirmąją birželio savaitę jį užklupdavo baisi šienligės ataka, todėl į darbą jis važiuodavo dviračiu dėvėdamas dujokaukę ir taip išvengdavo žiedadulkių poveikio.
- Jo dviratis turėjo gedimą: grandinė visada nukrisdavo reguliariais tarpais. Vietoje to, kad sutvarkytų šį gedimą, jis skaičiuodavo kiek kartų apsisuks pedalai iki kol grandinė nukris, kad galėtų laiku nulipti ir rankomis uždėti grandinę.
- Dar viena Turingo keistenybė buvo ta, kad jis kasdien prie radiatoriaus vamzdžio prirakindavo savo puodelį, kad šio niekas nepavogtų.
- Jis buvo prastas mokinys, nes mokykloje dėstomi dalykai, jo paprasčiausiai nedomino. Dėl to dažnai praleidinėjo pamokas ir buvo beveik sulaikytas nuo brandos egzamino laikymo, bijant, kad jis neišlaikys.