Galileo Galilei gimė 1564 m. vasario 15 d. Mirė 1642 m. vasario 8 d.

Galilėjo Galilėjus – italų fizikas, matematikas, astronomas ir filosofas, suvaidinęs itin reikšmingą vaidmenį mokslo revoliucijoje. Jis gerokai patobulino teleskopą ir yra vadinamas šiuolaikinės stebėjimo astronomijos tėvu, šiuolaikinės fizikos tėvu bei apskritai šiuolaikinio mokslo tėvu.

Daug išmanė

Mokslininkas dirbo taikomojo mokslo ir technologijų srityse, jis patobulino kariuomenėje naudojamus kompasus ir kitus reikmenis. Galilėjaus tikėjimas heliocentrizmu (idėja, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai) jo laikais buvo kontraversiškas, todėl dauguma mokslininkų priešinosi jo skleidžiamoms mintims ir mokslui. Šiuo reikalu susidomėjo Romos inkvizicija, o kai mokslininkas apgynė savo požiūrį argumentuotu veikalu, kuriame savotiškai puolė popiežių Urbaną VIII, nuo jo nusisuko iki tol palaikę jėzuitai. Mokslininkas buvo nubaustas namų areštu iki gyvos galvos.

 

Vaikystė gausioje ir garbingoje šeimoje

Galilėjo di Vincenzo Bonaiuti deʼ Galilėjus gimė Pizos mieste, Italijoje. Jis buvo vyriausias iš septynių vaikų šeimoje. Tėvas Vincenzas buvo muzikantas ir prekiautojas vilna, todėl troško, kad sūnus taptų gydytoju, nes ši profesija buvo pelninga. Galilėjo buvo pavadintas savo protėvio Galilėjo Bonaiuti garbei – šis XIV–XV a. buvo garsus fizikas, universiteto dėstytojas ir politikas, gyvenęs Florencijoje. Šio laikotarpio pabaigoje visos giminės pavardė buvo pakeista iš Bonaiuti į Galilėjų. Galilėjo Bonaiuti buvo palaidotas Florencijos Šventojo Kryžiaus bazilikoje, kurioje po 200 metų atgulė ir garsusis jo provaikaitis.

 

Nesėkmingos studijos

Galilėjui sulaukus vienuolikos metų, jis buvo išsiųstas mokytis į jėzuitų vienuolyną. Po ketverių metų, praleistų su broliais jėzuitais, Galilėjus pareiškė tėvui norintis tapti vienuoliu. Tačiau šis jam buvo numatęs kitą kelią, taigi vaikinui liepė atsisakyti tokių minčių. Būdamas septyniolikos Galilėjus įstojo į Pizos universitetą studijuoti medicinos, kaip ir pageidavo tėvas. Tačiau čia jaunuoliui viskas, išskyrus matematiką, kėlė nuobodulį ir jo šeimai buvo pranešta, kad sūnui gresia būti išmestam iš universiteto. Galų gale buvo sutarta, kad Galilėjus visą laiką galės studijuoti tik matematiką, nors tėvui tai džiaugsmo nekėlė – matematikų uždarbis tais laikais prilygo muzikantų algai, vis dėlto jis ėjo į kompromisą, kad tik būtų gautas aukštojo mokslo diplomas. Deja, greitai Galilėjus metė Pizos universitetą be jokio mokslinio laipsnio.

 

Pelningas atradimas

Po kurio laiko mirus tėvui, Galilėjus oficialiai tapo šeimos galva, taigi jam būtinai reikėjo kokių nors realių pajamų, kad galėtų išlaikyti šeimą, slegiamą skolų. Jei būtų grįžęs į Florenciją be pinigų, Galilėjus galėjo būti suimtas ir įkalintas kreditorių, taigi jis sumanė patobulinti kokį nors prietaisą, kuris atneštų apčiuopiamos naudos. Iš pradžių jis tobulino termometrą, tačiau vėliau perėjo prie karinio kompaso, kurį pritaikė civilių reikmėms – dabar kompasą galėjo naudoti ne tik norint tiksliai nutaikyti patrankų sviedinius į taikinį, bet ir keliautojams orientuotis teritorijoje. Šis atradimas buvo sėkmingas ir Galilėjui leido uždirbti gražią pinigų sumelę. Tai leido išlaikyti ne tik šeimą, bet ir dvidešimt vienų metų laisvo elgesio meilužę su trimis su ja susilauktais vaikais – dviem dukterimis ir sūnumi.

 

Inkvizicijos teismai ir mirtis

Galilėjus buvo religingas vyras, sutikęs, kad Biblija niekuomet neklysta. Tačiau jis teigė, kad klysti gali net Šventojo Rašto aiškintojai ir kad nebūtinai kiekvieną Biblijos eilutę reikia suprasti pažodžiui. Šios mokslininko mintys greitai susilaukė neigiamo bažnyčios dėmesio – jis buvo apkaltintas erezija. Nors šįkart Inkvizicijos teismas jį išteisino, Galilėjus buvo įspėtas nemokyti ir nesivadovauti Koperniko idėjomis, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Mokslininkas toliau dirbo prie įvairių projektų – jis patobulino teleskopą ir juo stebėjo dangaus objektus, atrado Jupiterio palydovus, išleido knygą pavadinimu „Dialogas apie dvi didžiąsias pasaulio sistemas“, kurioje aprašė įsivaizduojamą pokalbį tarp genialaus mokslininko ir kvailo dogmatiško mokslo priešo, aklai ignoruojančio visus mokslinius įrodymus. Knygoje buvo kalbama apie uždraustąsias Koperniko idėjas. Tuometinis popiežius suprato, kad jis ir yra tas kvailio prototipas, taigi uždraudė knygą ir įsakė vėl teisti Galilėjų Inkvizicijos teisme. Teismas pasigailėjo seno bei ligoto mokslininko, todėl nenuteisė mirties bausme, tik paskyrė namų areštą iki gyvos galvos. Namuose jis tęsė savo mokslinius tyrinėjimus ir padarė daug reikšmingų atradimų, kol, sulaukęs 77-erių, mirė nuo karščiavimo ir širdies ritmo sutrikimų.

 

Įdomūs faktai

  • Pirmasis Galilėjų išgarsinęs atradimas buvo švytuoklės dėsnis – jis pastebėjo, kad švytuoklei siūbuojant pirmyn ir atgal laiko tarpas tarp dviejų siūbavimų yra toks pats, kaip tarp kitų dviejų, tai buvo galima panaudoti reguliuojant laikrodžius.
  • Galilėjaus dukterys buvo gimusios ne santuokoje, todėl jos buvo laikomos „netinkamomis vesti“, taigi joms buvo parinktas seserų vienuolių likimas.
  • Galilėjus įrodė, kad didysis antikos mąstytojas Aristotelis klydo teigdamas, jog lengvesni daiktai krinta ilgiau už sunkesnius – tam jis užlipo į Pizos bokštą ir nuo jo, stebint didžiulei miniai, mėtė įvairaus svorio daiktus.
  • Inkvizicijos teisme Galilėjui buvo grasinama žiauriais kankinimais, jei jis viešai nepripažins, kad buvo neteisus teigdamas, jog Žemė sukasi aplink Saulę. Taigi jis garsiai prisipažino klydęs, tačiau, kaip pasakoja legenda, po nosimi sumurmėjęs „Nors ji vis vien sukasi“.