Geležies trūkumas – dažna problema. Vis dėlto kai kurios amžiaus grupės su tuo susiduria dažniau nei kitos. Kurie gyvenimo laikotarpiai reikalauja ypatingo dėmesio?

 

Būtina kiekvienam 3d,Isometric,Flat,Vector,Conceptual,Illustration,Of,Anemia,,Lack,Of

 

Suaugusio žmogaus organizme yra 3–4 g geležies. Tai gyvybiškai svarbus makroelementas, viena esminių hemoglobino sudedamųjų dalių. Taigi kartu dalyvauja pernešant deguonį ir maistines medžiagas. Taip pat reikalinga įvairioms organizmo ląstelėse vykstančioms biocheminėms reakcijoms. Geležis padeda organizmui maistą paversti energija, t. y. dalyvauja jos apykaitoje. Be jos tinkamai nefunkcionuotų imuninė ir centrinė nervų sistemos, raumenys, virškinimo sistema, mat geležis įeina į kai kurių fermentų sudėtį. Šis makroelementas itin svarbus organizmui augant, nes be jos nevyktų sklandus vystymasis.

 

Trūkumo požymiai

 

Įtarti, kad organizmui trūksta geležies atsargų galima, kai:

 
  • Kamuoja lėtinis nuovargis.
  • Oda ir gleivinės pablyškusios.
  • Trūksta oro – pirmiausia po sunkesnės fizinės veiklos, vėliau ir atliekant kasdienius darbus.
  • Dažnai skauda galvą, ji svaigsta.
  • Pastebimas sutrikęs širdies ritmas, padažnėjęs pulsas.
  • Suprastėja odos, nagų, plaukų būklė.
  • Kamuoja neramių kojų sindromas.
  • Galūnės nuolat šaltos, net kai aplinkoje šilta.
  • Dažnai kimba infekcinės ligos.
 

Pastebėjus bent kelis šių simptomų reikėtų kreiptis į gydytoją.

 

Didžiausios rizikos grupės

 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas trečias žmogus susiduria su geležies trūkumu ir jos sukelta anemija. Kai kurios amžiaus grupės su šia problema susiduria dažniau. Į didesnę rizikos grupę patenka:

 

Kūdikiai ir maži vaikai. PSO duomenimis, 40 % vaikų nuo 6 mėn. iki 5 m. susiduria su geležies trūkumu. Gimę neišnešioti dažniau nei gimę laiku. Žindomiems kūdikiams iki 6 mėn. geležies įprastai užtenka, nebent jos trūksta ir motinai. Vėliau maistinių medžiagų vien iš motinos pieno ima trūkti, todėl rekomenduojamas primaitinimas mišinuku, kuriame yra geležies, palaipsnis kieto maisto įvedimas. Pereinant prie pastarojo svarbu tinkamai subalansuoti mažylio dietą, kad joje būtų užtektinai geležies šaltinių. Beje, kūdikiams iki metų nerekomenduojama duoti karvių pieno, nes įrodyta, kad tai didina geležies stygiaus riziką. Net ir iki 5 m. vaikas per dieną neturėtų išgerti daugiau kaip 700 ml karvių, ožkų ar sojų pieno.

 

Paaugliai. Paauglystėje su geležies trūkumu susiduriama dėl to, kad organizmas ypač greitai auga ir reikalauja daugiau maistinių medžiagų. Deja, šiuo amžiaus tarpsniu mityba dažnai nesubalansuota, paaugliai linkę valdyti nereguliariai, vietoj normalaus maisto renkasi nesveikus užkandžius, greitąjį maistą. Tai lemia, kad gali imti stigti geležies, taip pat ir kitų maistinių medžiagų.

 

Vaisingo amžiaus moterys. PSO duomenimis, apie 30 % 15–49 m. merginų bei moterų yra anemiškos. Dailiosios lyties atstovės su geležies trūkumu susiduria kelis kartus dažniau nei vyrai. Labiausiai tai lemia menstruacijos. Kas mėnesį su krauju netenkamas ir didelis kiekis geležies, jeigu jis neatstatomas su maistu, vystosi šio makroelemento stygius, galintis baigtis anemija. Ypač didelę riziką turi tos moterys, kurių menstruacijos gausios ir / ar ilgos. Rizika dar labiau išauga nėštumo metu ir po jo. PSO apskaičiavo, kad net apie 37 % nėščiųjų susiduria su geležies trūkumu. Taip yra dėl to, kad dalį maistinių medžiagų pasiima besivystantis vaisius, o geležies daugiau reikia ir dėl padidėjusio kraujo tūrio besilaukiančios moters organizme. Daug geležies kartu su krauju netenkama ir gimdant, vėliau didesnių jos atsargų reikia žindant.

 

Senjorai. Rizika išauga perkopus 65-metį. Taip yra todėl, kad sendamas organizmas prasčiau įsisavina maistines medžiagas, įskaitant geležį. Dauguma senjorų serga lėtinėmis ligomis, dėl jų gali būti padidėjęs geležies poreikis arba sumenkęs jos įsisavinimas. Neigiamai geležies absorbciją gali paveikti ir kai kurie vartojami vaistai. Be to, daugumos mityba yra su tam tikrais apribojimais dėl sveikatos problemų, neretai ir ekonominių priežasčių. Skurdesnis valgiaraštis glaudžiai susijęs su maistinių medžiagų trūkumu organizme.

 

Kaip atkurti?

 

Moterims per parą rekomenduojama suvartoti 15 mg, o vyrams – 10 mg geležies. Iš maisto įsisavinama ne visa jame esanti geležis – iš gyvūninių produktų žmogaus organizmas jos pasiima apie 30 %, o iš augalinių – apie 10 %. Puikūs natūralūs geležies šaltiniai: raudona mėsa, paukštiena, kiaušinių tryniai, pupelės, lęšiai, tamsiai žalios lapinės daržovės, moliūgų sėklos, riešutai, rugiai ir kt. Norint pagerinti geležies įsisavinimą, jos gausius produktus patartina vartoti su tais, kuriuose daug vitamino C. Tarkime, mėsą valgyti su špinatų ir pomidorų salotomis arba gardinti citrinos sultimis. Vitaminas C augalinės geležies įsisavinimą gali pagerinti net iki 6 kartų. Kofeino, taninų, fosfatų ir fitino gausūs produktai (kava, vynas, juodoji arbata, pieno produktai ir kt.), taip pat sėlenos geležies įsisavinimą trikdo, tad jais geriau nepiktnaudžiauti, ypač jau esant geležies stygiui. Esant dideliam geležies trūkumui rekomenduojami maisto papildai. Įprastai jie vartojami tol, kol hemoglobino koncentracija kraujyje vėl tampa normali ir dar tris mėnesius po to. Laiku nepapildžius geležies atsargų gresia anemija. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 30 000 jos atvejų ir tai dažniausia kraujo liga.

 

Autorius Jūratė Survilė