Gegužės ir birželio mėnesiai itin svarbūs sodininkams bei daržininkams. Tai laikotarpis, kai pavasaris pereina į vasarą, tad kartu stipriai suintensyvėja augalų vystymasis, sykiu padaugėja lauko darbų. Ką svarbiausia atlikti šiuo metų laiku?

 

Tęsiame sodinimąChild,And,Parent,Hand,Planting,Young,Tree,On,Black,Soil

 

Kai kurie sodinukai jau kurį laiką auga tiek šiltnamiuose, tiek atviroje dirvoje. Gegužę, kai dažniausiai nusistovi šilti orai, metas į daržą perkelti lepesnius sodinukus: pomidorus, paprikas, agurkus ir moliūgus.

 

Pomidorus patartina sodinti lauke, kai praeina paskutinių šalnų pavojai. Geriausia sodinukams rasti saulėtą vietą, kur gautų daug natūralios šviesos, bet nenudegtų. Jei lauke temperatūra dar išlieka žemesnė nei 12–15 °C, pasodintus pomidorus nakčiai pridengti plėvele.

 

Paprikos ypač jautrios šalnoms, todėl jas sodinti tik tada, kai žemė ir oras šilti. Pasirinkti šiltesnes, saugesnes vietas ir pasirūpinti geru drenažu, kad šaknys nesupūtų.

 

Agurkaigerai auga šiltame ir drėgname dirvožemyje. Juos sodinti lauke tik tada, kai dirva sušilusi, o naktį temperatūra ne žemesnė nei 10–12 °C.

 

Moliūgų sodinukams irgi jau metas į lauką. Jiems patinka šiltos, saulėtos vietos. Moliūgai turi dideles šaknis, todėl sodinant šiuos augalus reikia pasirūpinti erdve ir geru drenažu.

 

Naudingi patarimai:

 
  • Jei sodinate šilumą mėgstančius augalus ir prognozuojamos šalnos, juos apsaugokite pridengę specialia agroplėvele.
  • Pomidorus, moliūgus ar agurkus verta sodinti giliau, kad šaknys gautų daugiau stabilumo ir geresnį drėgmės tiekimą. Pomidorus rekomenduojama sodinti net iki pirmųjų lapų, kad išaugintų stipresnę šaknų sistemą.

 

Naikiname piktžoles

 

Piktžolių naikinimas – vienas svarbiausių darbų, nes jos konkuruoja su kultūriniais augalais dėl vandens, maistinių medžiagų ir šviesos. Jas reikia reguliariai naikinti nelaukiant, kol įsitvirtins ir įleis stiprias šaknis. Antraip ne tik rauti bus sunkiau, bet ir auginami kultūriniai augalai patirs didesnį stresą, dėl ko gali prastėti jų išvaizda, sveikatingumas, duodamas derlius. Geriausia piktžoles rauti ankstyvą rytą arba vakarą, kai dirvožemis drėgnas. Jeigu darže ar sode piktžolės želia itin gausiai, naudinga dirvą mulčiuoti – uždengti organinių medžiagų (šiaudų, lapų, smulkintų medžio žievių ar kt.) sluoksniu. Tai ne tik padeda mažinti piktžolių augimą, bet ir ilgiau išsaugo dirvožemio drėgmę, todėl augalų nereikia taip dažnai laistyti. Mulčias šildo dirvą, kas ypač svarbu, jeigu orai vis dar išlieka šaltoki.

 

Laistome ir tręšiame

 

Reguliarus laistymas svarbus visada, bet jo svarba dar labiau išauga vis labiau šylant orams, ypač sausros periodais. Karštomis dienomis geriau laistyti anksti ryte arba vakare. Taip sumažės išgarinamo vandens kiekis, todėl daugiau drėgmės gaus dirvožemis, sykiu augalų šaknys. Jeigu tenka laistyti plieskiant saulei, svarbu stengtis vandeniu neaplieti augalo lapų, kitaip saulė gali juos nudeginti. Apskritai lapų apliejimas vandeniu didina grybelinių ligų riziką.

 

Gegužę–birželį augalai sparčiai auga, išeikvoja ne tik daug drėgmės, bet ir maistinių medžiagų, todėl svarbu reguliariai tręšti. Rekomenduojama naudoti tiek azotą, tiek fosforo ir kalio trąšas, kad skatintumėte ne tik augimą, bet ir vaisių bei žiedų formavimąsi. Beje, skystos trąšos įsisavinamos greičiau nei birios, tik svarbu jas naudojant nepersistengti, laikytis gamintojo nurodytų tręšimo rekomendacijų. Per didelės trąšų koncentracijos gali pažeisti augalus. Dauguma ekspertų siūlo augalus tręšti mažesnėmis dozėmis, bet dažniau, taip jų šaknys tolygiau įsisavins maistines medžiagas.

 

Beje, tręšiant galima naudoti ir natūralias priemones, pvz., jodą, ypač tinkantį pomidorams stiprinti. Jodas ne tik skatina pomidorų krūmelių augimą, bet ir saugo juos nuo įvairių ligų, skatina žydėjimą, didesnį derlių. Trąšas galima pasigaminti lašą 5 % koncentracijos jodo tirpalo sumaišant su 3 l vandens. Laistyti kas 10–14 dienų.

 

Saugome nuo ligų ir kenkėjų

 

Gegužės ir birželio mėnesiais dėl šiltų orų sparčiai daugėja kenkėjų ir ligų, galinčių pažeisti augalus. Dažniausi kenkėjai, su kuriais tenka kovoti daržininkams ir sodininkams, yra amarai, sraigės, šliužai, įvairūs vabalai, erkės. Norint jų atsikratyti, galima naudoti tiek specialias, tiek natūralias pačių pasiruoštas priemones. Štai įvairius kenkėjus puikiai atbaido česnakų užpilas, nimbamedžių aliejus. Jie ne tik veiksmingi, bet ir nesukelia žalos nei augalams, nei aplinkai. Kitas dažnas gegužės–birželio pavojus augalams – grybelinės ligos, tokios kaip miltligė ar rudasis puvinys. Norint jų išvengti, svarbu stengtis neperlaistyti augalų, neleisti užsistovėti drėgmės pertekliui. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, kuo skubiau naudoti natūralias priemones ar specializuotus fungicidus. Vienos veiksmingiausių natūralių priemonių – kalio permanganatas ir jodas. Silpnas rausvas kalio permanganato tirpalas (apie 1 g/10 l vandens) naudojamas tiek purškimui, tiek dirvožemio ar sėklų dezinfekcijai. Jis padeda kovoti su miltlige, puviniu, bakterinėmis infekcijomis, taip pat mažina dirvoje kenksmingų mikroorganizmų kiekį. Prieš sėją galima trumpai pamerkti sėklas – tai padeda išvengti daigų ligų.

 

Jodas – kita paprasta, bet galinga natūrali priemonė. Vienas populiariausių mišinių – 1 l vandens, 1 ml jodo ir 100 ml pieno. Tokiu tirpalu purškiami pomidorai, agurkai, kopūstai – tai padeda kovoti su fitoftoroze, miltlige, bakterinėmis dėmėtligėmis. Be to, nedidelėmis dozėmis jodas veikia kaip augalų augimą stimuliuojanti priemonė.

 

Svarbu: tiek kalio permanganato, tiek jodo negalima naudoti per dažnai ar didelėmis koncentracijomis – per stiprus tirpalas gali nudeginti lapus ar sutrikdyti augalo augimą.

 

Nuimame derlių

 

Ankstyvosios rūšys (salotos, ridikėliai, žiediniai kopūstai ir kt.) pradeda sunokti jau gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Laiku nuimtas derlius užtikrina geriausią daržovių kokybę ir didžiausią naudingų maistinių medžiagų koncentraciją. Be to, laiku nuimtas derlius suteikia erdvės kitiems augalams, išvengiama jų sangrūdos, kartu ir dėl to išaugančios puvinio, grybelinių bei kitų ligų rizikos. Derliui nuimti svarbu naudoti aštrius įrankius, kad lengvai nupjautumėte tik reikalingą dalį nepažeidžiant kitų, taip pat greta augančių augalų. Jei derlius nebus nuimtas laiku, kai kurie vaisiai ir daržovės gali pritraukti kenkėjų.

 

Rūpinamės savimi

 

Sodininkai ir daržininkai uoliai rūpinasi augalais, bet dažnai pamiršta pasirūpinti savo rankomis. Jos nuolat susiduria su dirvožemiu, drėgme, augalais, cheminėmis medžiagomis, todėl sparčiau sausėja, gali rastis įtrūkimų ar net skausmingų žaizdelių, didėja alerginių reakcijų tikimybė. Norint viso to išvengti, svarbu reguliariai rūpintis rankų oda. Po kiekvieno darbo sode ar darže jas kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu naudojant švelnų muilą, nusausinus patepti drėkinamąja ir maitinamąja priemone. Geriausia naudoti specialius skysčius arba kremus, kurie ne tik minkština ir drėkina odą, bet ir saugo ją nuo pažeidimų, spartina regeneraciją. Ne mažiau svarbu dirbant sode ar darže nepamiršti mūvėti apsauginių pirštinių, ypač darbuojantis su cheminėmis medžiagomis.

 

Autorė Jūratė Survilė