Gėda ir drovumas – seksualumo pančiai
2024-08-29 10:06Nemalonus jausmas dėl intymių veiksmų, minčių ir norų yra sunkus inkaras, neleidžiantis išplaukti į platesnius seksualinius vandenis. Gėda ir drovumas įsišaknija dėl neigiamos patirties, kritikos ar auklėjimo. Problemą galima įveikti per savęs priėmimą, patvirtinimą ir padidinus savišvietą.
Nepelnyta gėda
Kai tikime, kad kažkas su mumis negerai, kiti atstums sužinoję, jaučiame gėdą. Jausmai, susiję su lytiškumu ir intymumu, yra dar labiau komplikuoti, nes retai žinome, ką daro kiti, kas yra normalu. Ne visiems pavyksta pasikalbėti apie seksą su draugais, todėl daugybė informacijos, kuri praplėstų akiratį, lieka paslaptimi. Nežinomybė kuria mitus, kurie neturi nieko bendro su realybe. Intymumas – itin pažeidžiama tema, todėl kyla rizika, kad pašnekovas, paprašytas pasidalinti nuomone ar patirtimi, pagražins pasakojimą. Tarp pornografinių filmų ir dokumentikos taip pat nevalia dėti lygybės ženklo. Išgalvotos istorijos sukelia sumaištį. Vyras tikės, kad erekcija kyla kiekvieną kartą panorėjus, o moteris manys, jog triukšmingas orgazmas po 2 min. santykių yra norma. Jeigu nepavyksta pasiekti tokių aukštų tikslų, sukirba abejonės, susvyruoja savivertė ir gimsta gėda dėl „netobulumo“.
Gilūs randai
Seksualinė gėda ir drovumas kyla dėl bet kokios priežasties, kai jautėmės teisiami ar kalti. Šeimos, draugų, partnerių, tikėjimo vedlių ar žiniasklaidos komentarai gali sumenkinti įprastą žmogaus patirtį. Daugelyje kultūrų gėdinimas seksualiniu kontekstu yra paplitusi kontrolės priemonė. Ir šiandien nemažai žmonių patiria pašaipas ar spaudimą. Kokios dažniausios gėdingų jausmų priežastys?
Trauminiai išgyvenimai. Sunku kalbėti apie nepageidaujamą patirtį, paliktas žaizdas ir randus, todėl išgyvenusieji gali jausti gėdą ar net kaltinti save dėl baisių įvykių. Nusistatymą prieš seksą gali lemti vos vienas nevykęs aktas. Neigiami jausmai sustiprėja sulaukus aplinkinių pasmerkimo ir nesupratimo.
Fizinė ir emocinė prievarta. Bet kokios formos piktnaudžiavimas griauna saugumą, pasitikėjimą savimi ir savęs vertinimą. Jei prievarta – fizinė ar emocinė – buvo seksualinio konteksto, gėda gali išsilaikyti visą gyvenimą.
Auklėjimo metodai. Vaikystėje gautos žinutės ir patirtys formuoja neigiamą požiūrį į kūną ir seksualumą. Jei vaikas baramas dėl to, kad liečia save ar masturbuojasi, išmoksta gėdytis geidulingumo. Kritikuojant išvaizdą atsiranda nuogumo baimė. Kenkia auklėjimas grasinimais, pavyzdžiui, „niekas tavęs nenorės“.
Vienatvė. Noras priklausyti žmonių grupei – normalus socialinis poreikis. Jaučiant vienatvę ir atskirtį, kai sunku pritapti prie visuomenės dėl įsitikinimų (neva esame keisti, neįdomūs, nepopuliarūs) ar aplinkinių toksiško elgesio, t. y. kritikos, žeminimo, manipuliacijų, galime jaustis neseksualūs.
Religinė priklausomybė. Kai kurie tikintieji atvirai neigia sekso buvimą arba laiko jį nuodėme, nes sueitis reikalinga tik vaikams gimdyti. Skaistumo ir celibato išaukštinimas moko, kad intymumas – kažkas negero, nešvaraus, nepadoraus.
Atviras vertinimas. Komentarai – tiek kūno, tiek seksualinės patirties, net menkinantis žvilgsnis gali tapti nuosprendžiu ateityje. Net jei savo nuomonę pasako nepažįstamas žmogus, gali pakenkti savivertei ir sustiprinti seksualinę gėdą.
Ilgalaikiai padariniai
Sunku psichologiškai pakelti besitęsiantį gėdos jausmą, kuris, kaip nuo kalno paridenta sniego gniūžtė, didina nepasitenkinimą savimi, drovumą, pyktį ar liūdesį. Susirūpinimas dėl seksualumo gali užvaldyti kasdienes mintis. Atsiranda baimė būti demaskuotiems, stiprėja noras atsiskirti. Susidaro užburtas ratas – asmuo trokšta intymumo, tačiau vengia. Kuo labiau bėga, tuo labiau didėja depresija. Net kuriant romantinius santykius lydi vienatvės jausmas. Nėra pasitikėjimo, atvirumo. Jeigu gėda kalbėtis intymiomis temomis, vienintelis kelias – apsimetinėti lovoje.
Ilgalaikis seksualinės gėdos poveikis gali pasireikšti nerimu dėl atstūmimo, nepriėmimo ar vertinimo, depresija, negebėjimu seksualiai susijaudinti, mėgautis intymumu ir patirti orgazmą, stipriu atskirties jausmu ir baime suartėti, probleminiu seksualiniu elgesiu (baimė mylėtis šviesoje, noras pasislėpti po sekso), piktnaudžiavimu alkoholiu siekiant numalšinti gėdą ar įgyti drąsos.
Kartais sunku identifikuoti savyje gėdą ir drovumą. Lengviau nurašyti charakterio keistenybėms ar ne tokioms jautrioms priežastims. Vis dėlto žmonėms, kuriuos vienija stiprus neigiamas nusistatymas prieš savo seksualinę tapatybę ir seksą apskritai, būdingi panašūs simptomai.
Aplink – vien tabu
Nepaprastas diskomfortas kalbėti. Stiprus nerimas ir stresas, jei partneris priremia prie sienos pokalbiui. Bandymas išvengti temų apie seksą. Kartais sunku klausytis kitų žmonių pokalbių ar TV laidų, žiūrėti intymias filmų scenas.
Sunku ištarti intymius žodžius ir terminus. Gėdos jausmą gali lemti žinių trūkumas, todėl nejauku kalbėti apie kūno anatomiją, funkcijas, savo poreikius. Lytiniams organams apibūdinti vartojami eufemizmai ar aptakios frazės („ten, apačioje“).
Nesaugumas. Didelis susirūpinimas, ar partneris geidžia, myli, priima. Poreikis įrodyti savo vertę. Baimė būti palygintiems ir teisiamiems. Asmuo sutinka mylėtis ne dėl to, kad nori ir patinka, o dėl to, kad bijo prarasti partnerį. Nuolatinis patvirtinimo poreikis kenkia santykiams. Net jei asmuo sulaukia palaikymo, tai nenumalšina gėdos. Nesijaučia vertas meilės. Kyla rizika, kad partneris pavargs stengtis už du.
Žema savivertė. Vengia akių kontakto, kryžiuoja rankas ir kojas, nuleidžia pečius ir gūžiasi į kamuoliuką. Nori atrodyti mažesni ir nepastebimi. Pasireiškia ydingas seksualinis elgesys, pavyzdžiui, vengia emocinio artumo iki sekso (jokių pasimatymų, romantiškų pokalbių), po jo iškart atsiriboja (nenori apsikabinti, lipa iš lovos).
Baimė apsinuoginti. Rūbai – tik viena iš apsaugos nuo pažeidžiamumo formų, kuri dažnai nesutampa su seksualine veikla. Jaučiant gėdą sunku nusirengti ne tik prieš partnerį, bet ir pažvelgti į save nuogą veidrodyje.
Prioritetas – kitų poreikiai. Sutikimas yra svarbi sekso dalis. Idealiu atveju abi pusės reiškia norą. Problemos kyla tada, kai vienas iš partnerių sutinka iš reikalo, siekiant prisirišti antrąją pusę ir išsaugoti santykius. Jaučiamas pareigos jausmas ir spaudimas mylėtis palaikant status quo.
Diskomfortas dėl garsų. Seksas gali būti triukšmingas – nuo aistringų šūksnių iki judančių kūnų plekšnojimo ir net baldų girgždėjimo. Tai įrodymas, jog du žmonės mylisi. Jei seksas asocijuojasi su gėda, kurią norisi slėpti, bet kokie garsai glumina ir nepageidaujami.
Susirūpinimas dėl kvapų ir skonių. Oralinis seksas – daugelio žmonių meilės žaidimų sudedamoji. Nerimas dėl natūralių kūno išskyrų neleidžia atsipalaiduoti ir mėgautis. Dėl kūno kompleksų moteris gali atsisakyti šios rūšies sekso, net jei patiria orgazmą.
Pasišlykštėjimas masturbacija. Tai normali praktika, kurią taiko daug žmonių, norėdami paįvairinti lytinę patirtį. Vieni masturbuojasi vieni, kai tikisi pakelti nuotaiką ir sumažinti seksualinę energiją, kiti mieliau žaidžia su partneriu. Žmonėms, kurie gėdijasi, vien mintis liesti save kelia pasibjaurėjimą.
Nepasitenkinimas lytiniu gyvenimu. Nesugebėjimas atsipalaiduoti ir patirti malonumą veda prie užgniaužtų jausmų. Kyla pyktis ant savęs kaip netobulo meilužio ir ant partnerio, kuris inicijuoja intymumą. Net jei antroji pusė labai stengiasi sušildyti santykius, prisitaiko ir palaiko, pokyčiai įmanomi tik tada, kai gėdos kamuojamas asmuo pats išsilaisvina iš nelaisvės pančių.
Metas permainoms
Norint suprasti problemas, kurios trukdo sveikiems intymiems santykiams, reikia suvokti gėdos priežastis. Jei nesinori kalbėti (net su psichologu ar seksologu), rekomenduojama rašyti dienoraštį arba laiškus sau. Tai idealus būdas atsiverti išsaugant maksimalų saugumą. Reikėtų pasamprotauti temomis „Ką man reiškia seksas? Kokie žodžiai asocijuojasi su seksu? Kodėl jaučiuosi nesmagiai? Iš kur kilo gėda, baimė, nepasitenkinimas? Kokie aplinkinių komentarai paveikė mano požiūrį į seksą ir savo kūną? Ko man reikia viduje ir išorėje, kad galėčiau visapusiškai mėgautis seksu? Dėl ko nerimauju labiausiai? Kas nutiks, jei mano baimė išsipildys? Ką galėčiau padaryti, kad įgyčiau daugiau drąsos ir laisvės?“.
Patogumas savo kūne ir geri santykiai su vidiniu „aš“ – esminiai dalykai, kad seksas būtų ne tik maloni patirtis, bet ir abipusė sąveika su partneriu. Seksologai rekomenduoja leistis į pojūčių tyrinėjimą, pavyzdžiui, duše. Atpalaiduoja melancholiška muzika, žvakių šviesa, malonūs kvapai. Įprotis gerai jaustis apsinuoginus įtvirtinamas vienumoje. Tik padarius pažangą ateina laikas dialogui su partneriu. Naudinga vaikščioti nuogiems namuose, pavyzdžiui, paskirti šiam žaidimui visą šeštadienį.
Kuo ilgiau slepiama gėda, tuo ilgiau santykius stabdo drovumas. Pasikalbėjus su partneriu ir sulaukus empatijos, neigiami jausmai sumažėja. Mylėti save nėra egoistiška ir savanaudiška, todėl svarbu didinti atjautą sau ir nutildyti vidinį kritiką. Tikėjimas, kad esame verti artimų santykių, yra būtina sąlyga norint kurti darnų ryšį. Galima kreiptis į psichologą ne dėl konkrečių seksualinių problemų, bet norint padidinti savivertę ir emocinį intelektą. Tikėtina, lovos reikalai ims gerėti natūraliai.
Daugelį žmonių gėda verčia jaustis netikėliais, atstumtaisiais ir nenormaliais. Svarbu šviesti save lytiniais klausimais ne tik apie apsisaugojimo priemones ir venerines ligas. Informacija iš patikimų šaltinių gali neutralizuoti daugelį stigmų. Jei neigiamą požiūrį į intymumą įskiepijo vaikystėje ar religinėje bendruomenėje, verta sumažinti asmeninę atsakomybę ir įsisąmoninti, jog primesta nuomonė nebūtinai sutampa su esama suaugusiojo pozicija. Galų gale smagu inicijuoti pikantiškus pokalbius draugų rate. Norint išsaugoti anonimiškumą, galima sakyti: „Neseniai perskaičiau straipsnį internete apie tai… Ką manote? Ar teko patirti kažką panašaus?“. Palengvės paaiškėjus, jog kai kuriuos dalykus vertiname panašiai kaip aplinkiniai.
Autorius Jurgita Ramanauskienė