Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat lydi gundantys vaizdiniai. Apie seksą drąsiai kalbama televizijos laidose, serialuose ir filmuose. O iš spalvotų žurnalų ir socialinių tinklų viliokiškai žvelgia menkai apsirengę vyrai ir moterys. Visgi šnekėti sekso tema dažnas gėdijasi. Kokios to priežastys?

 

intymu

Pašnekesys apie bitutes

 

Pasak psichologų, dauguma tėvų su atžalomis nekalba seksualinėmis temomis arba tai daro ribotai. Todėl nemažai jaunuolių užauga mąstydami, kad seksas – kažkas gėdingo. Žengdami į pilnametystę jauni žmonės apie intymų gyvenimą neturi deramo supratimo, vadovaujasi tik iš draugų ir interneto forumų surinkta informacija. Seksualinio švietimo be galo trūksta ir mokyklose. Todėl nieko keisto, kad šeimas sukūrę žmonės neretai vis dar nemoka kalbėti šia tema. Jie ne tik gėdijasi žodžio „seksas“, bet ir negeba žodžiais išreikšti savo norų, įsiklausyti į partnerio poreikius. Seksologai pastebi, kad tai itin būdinga moterims. Deja, nemažai dailiosios lyties atstovių menkai pažįsta savo kūną. Taip nutinka dėl tėvų ir aplinkinių suformuojamų nuostatų. Visuomenėje vis dar priimta galvoti, kad seksas – tik vyrų reikalas. Padori, save gerbianti dama neturėtų masturbuotis ar pernelyg domėtis intymumu. Bent jau iki tol, kol sutiks tinkamą vyrą ir ištekės. Tad užmezgusios santykius moterys negali partneriui paaiškinti, koks seksas joms priimtinas, kas teikia malonumą. Mat to tiesiog nežino.

 

Ne tik moterys, bet ir vyrai kai kada įsitikinę, kad apie seksą daug kalbėtis nereikia, neva atėjus laikui bus aišku, kaip elgtis miegamajame. Galiausiai taip ir neišmoksta aiškiai išsakyti poreikių. Tiesa ta, kad vienas svarbiausių puikaus sekso veiksnių – komunikacija. Be jos sunku užmegzti tikrą intymumą.

 

Šia tema atlikta daug apklausų ir tyrimų. Tyrėjų nuostabai, paaiškėjo, kad net ilgalaikius santykius užmezgę žmonės dažnai nedrįsta apie seksualinius troškimus prasitarti partneriui. Pasak mokslininko dr. Williamo Cupacho, toks pokalbis daugeliui nejaukus. Juk prisipažindamas apie slapčiausius troškimus žmogus visiškai atsiveria, atskleidžia itin asmenišką informaciją. Natūraliai kyla baimė – o kas, jei mylimasis to nesupras, pasijuoks? Gąsdinančių minčių kyla ir tada, kai nori partnerį perspėti, kad dabartinis seksualinis gyvenimas netenkina. Pavyzdžiui, norėtų mylėtis dažniau, įvairiau, išbandyti kitas pozas, bet bijo, jog mylimasis įsižeis, bus įskaudintas. Šių baimių apakinti, dauguma nusprendžia geriau patylėti.
 
Ar žinai, kas man patinka?

 

Specialistai pastebi, kad kalbant apie seksą koją kiša ir turimi nerealistiški lūkesčiai bei įsitikinimai. Atrodo, kad partneris ir taip viską turi žinoti. Juk jau daug laiko esate kartu, mylite vienas kitą. Tad kam reikia dar papildomai aptarinėti seksualinius poreikius? Tačiau mylimasis nėra aiškiaregys ir minčių skaityti negali. Todėl seksologai pataria visada aiškiai išsakyti seksualinius lūkesčius ir norus. Taip reikėtų elgtis net ir tada, jei drauge esate jau ilgai. Mat poreikiai su laiku kartais keičiasi. Ne pro šalį su mylimuoju vis atnaujinti žinias apie vienas kitą. Studijos taip pat atskleidė, kad poros jaudinasi, jog kalbos apie seksą sunaikins visą magiją. Nemažai žmonių įsitikinę, kad veiksmas miegamajame turi vykti natūraliai, be didelių pastangų. Jie baiminasi, kad jei kuriant intymų ryšį reikės stengtis, tai reikš, jog kažkas blogai. Tačiau tiesa ta, kad be pastangų jokie santykiai nesiklostys sėkmingai. Todėl tiesiog privalu kalbėtis. O svarbiausia – klausytis.

 

Dažnai galvojama, kad aplinkiniai mėgaujasi nuostabiu seksualiniu gyvenimu. Jiems nereikia kalbėtis apie seksą, nes viskas pavyksta savaime. Taip mąstantys nervinasi dėl netobulų intymių santykių. Jiems atrodo, kad su mylimuoju pasikalbėję apie savo lūkesčius tik patvirtins faktą apie nublankusią aistrą. Tačiau būtent toks pokalbis seksą paverčia geresnį. O aplinkiniai irgi susiduria su daugybe nesklandumų ir problemų.

 

Atvirauti apie seksą svarbu dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, tai leidžia geriau pažinti partnerį ir puoselėti didesnį intymumą. Antra, taip geriau pažįstame ir savo kūną. Kai imame atvirai ir be užuolankų kalbėti apie seksą, išmokstame giliau pamąstyti apie tai, kas teikia malonumą. Dažna situacija, kai įpratę prie vienos pozos, partneriai nieko nekeičia metų metus. Tačiau vos pradėjus šnekėti apie galimus pokyčius ir rutinos paįvairinimą, seksualinis gyvenimas iškart įgauna naujų spalvų. Paaiškėja, kad abu troško naujovių, bet nedrįso apie tai prabilti.

 

Kai užklumpa rutina

 

Tačiau kaip tinkamai kalbėtis apie seksą? Juk tokios temos lyg niekur nieko neužvesi prie pusryčių stalo. Be to, dažnai baisu įžeisti partnerį, būti atstumtam, išjuoktam. Seksologai pataria rasti tinkamą momentą. Labiausiai tiks laikas, kai abu jaukiai vakarojate namuose arba gulite lovoje ir glamonėjatės. Kalbėkite lengvai, žaismingai, nieko nekaltinkite, nepulkite. Pavyzdžiui, partneriui norite pasiūlyti paįvairinti seksualinį gyvenimą. Prasta idėja išrėžti, kad įprastas seksas jau nusibodo. Tačiau jei viliojamai ištarsite: „O jei šiandien pabandytume…“, greičiausiai mylimąjį sudominsite. Prisipažinkite, kad retkarčiais norėtumėte išbandyti naujų pozų ar sekso žaidimų. Taip pat paklauskite, o apie ką svajoja jis?

 

Žinoma, gali būti, kad seksualiniai troškimai nesutaps. Štai mylimasis norėtų išbandyti analinį seksą, o jums tai visiškas tabu. Tačiau tikrai galima rasti seksualinių žaidimų ir idėjų, kurios priimtinos abiem. Šiam tikslui galima sudaryti TAIP / NE / GAL sąrašą. Į jį įtraukite šiurkštų seksą, vaidmenų žaidimus, nešvankų kalbėjimą, žaislus ir pan. Sąraše abu pažymėkite, ką (ne)norėtumėte išbandyti. Vėliau atsakymus sulyginkite ir pradėkite nuo pirmo sutapusio punkto.

 

Baiminatės, kad mylimąjį įžeisite? Taip tikrai nenutiks, jei parinksite tinkamus žodžius. Partneris nuliūs ir įsižeis, jei pulsite jį peikti ar vardinti tai, kas nepatinka mylintis. Jei tiesiog išsakysite pasiūlymą, nieko neįskaudinsite. Iš pradžių pagirkite mylimąjį, koks jis patrauklus. Bet seksas galėtų būti dar geresnis, jei… Pavyzdžiui, ištarkite: „Vakar nuostabiai pasimylėjome. Pagalvojau, kad būtų dar smagiau, jeigu išbandytume atbulos jojikės pozą. Ką manai?“ Jautriau reikėtų elgtis, jei norite mylimąjį įspėti, kad tam tikras jo elgesys jums ne prie širdies. Jokiu būdu į akis nerėžkite: nekenčiu to, nedaryk taip. Neslėpkite jausmų ir nepamirškite komplimento. Tarkime: „Tu taip puikiai atlieki masažą. Tačiau kai anąkart staigiai įsiskverbei, man suskaudo. Galbūt kitą kartą galėtum būti lėtesnis?“

 

Mama, iš kur atsiranda vaikai?

 

Be abejonės, reikėtų išmokti apie seksą kalbėti ne tik su antrąja puse, bet ir atžalomis. Pasak specialistų, su vaikais šia tema derėtų šnekėti anksčiau, nei jie taps moksleiviais. Kalbėtis su paaugliu bus jau per vėlu. Ypač jei šeimoje iki tol sekso tema buvo visiškas tabu. Žinoma, trimečiui nebūtina tiksliai žinoti, ką mamytė su tėčiu veikia miegamajame. Tačiau svarbu atsakyti į visus mažyliui kilusius klausimus. Kalbėkite paprasta, vaikui suprantama kalba. Svarbiausia – nesudaryti įspūdžio, kad ši tema gėdinga ar nederama. Jei atžala jaus, kad bet kada gali su jumis pasikalbėti, bus mažiau linkusi prisirankioti mitų iš kiemo draugų ar interneto. Tad įgis sveiką požiūrį į seksą, didės tikimybė, kad suaugus nekils šios srities problemų.

 

Blogiausia taktika supykti ant vaiko: „Iš kur sužinojai šį žodį?“ Arba ignoruoti jo klausimą: „Tu dar per mažas, paaugsi ir viską sužinosi.“ Pasak psichologų, nereikėtų baimintis, kad pokalbis apie seksą mažylį paskatins anksti pradėti lytinį gyvenimą. Atvirkščiai – laiku negavusi reikiamos informacijos, atžala jos ims ieškoti kitur ir labiau domėtis seksu. Juk uždraustas vaisius skaniausias. Parodydami vaikui, kad sekso tema yra gėdinga ir neliečiama, skatiname jo smalsumą.

 

Seksas – natūrali gyvenimo dalis, kaip valgymas ar miegojimas. Todėl nedera gėdytis apie jį kalbėtis. Tyrimai rodo, kad būtent tos poros, kurios drąsiai kalbasi apie savo seksualinius poreikius, džiaugiasi stipriais santykiais. Toms, kurios šią temą ignoruoja, neretai kyla santykių problemų. Tad išsivaduokite iš įsitikinimo, kad sekso tema tabu. Drąsiai apie tai kalbėkite ir mėgaukitės laimingesniu gyvenimu.

 

Psichologė Monika Kuzminskaitė („Šaukštas proto“). 

 

Kalbėti sunku apie viską, ko nesuprantame, nemokame apibūdinti, laikome gėdingais dalykais. Sekso atveju tai gali būti visos šios priežastys vienu metu. Deja, neturime nei gero žodyno, nei kultūriškai apibrėžto normalaus konteksto tokiems pokalbiams. Nekalbėti apie tai išmokstame vaikystėje. Tačiau tam, kad mes visi, kaip visuomenė, galėtume apie tai šnekėti laisvai, privalome turėti daugiau tokio kalbėjimo pavyzdžių. Be jokių paslapčių skraisčių ir gėdijimosi. Žinoma, reikėtų keisti nuostatą, kad laisvai prieinama informacija apie seksą skatins juo daugiau užsiimti. Antropologiniai kitų kultūrų tyrimai rodo priešingus rezultatus.

 

Ar santykiuose gali kilti problemų, jei žmonės nemoka kalbėti apie seksą? Konkretaus atsakymo čia, matyt, negali būti. Kiekviena pora – dvi unikalios asmenybės. Tad problemų nekils, jei ši tema abiem nėra prioritetas. Tačiau būna taip, kad seksas svarbus, bet partneriai vienas kito nesiklauso ir neieško bendrų sprendimų. Tuomet tai taps nesutarimų priežastimi. Norint tai išspręsti, kalbėjimasis – viena efektyviausių priemonių. Žinoma, galima imtis veiksmų manipuliuojant, tik užsimenant apie problemą. Tik tai nebus taip produktyvu, kaip nuoširdus valandos pokalbis. Vis dėlto, jei nėra žodyno ir įpročio apie tai kalbėti, nebus ir pokalbio bei rezultato.

 

Su vaikais apie viską reikia kalbėti atvirai ir taip, kad jie suprastų pagal amžių. Tai galioja ir seksui. Vertėtų nepamiršti, kad maži vaikai nėra maži suaugę. Jų mąstymo ir informacijos apdorojimo gebėjimai dar nėra brandūs. Todėl netinka apie seksą pasakoti lyg draugams. Ne todėl, kad tai slapta, o todėl, kad tokio dalyko kaip „fizinė trauka“ mažieji niekaip negebės suprasti. Nemanau, kad mažiems vaikams svarbu žinoti lytinio akto detales. Tačiau svarbu pasakoti, kas tai, kodėl žmonės taip daro, kad suaugusiesiems tai smagu ir malonu, iš to gimsta vaikai.

 

Paaugliams, be abejo, reikia pasakoti daugiau. Pasinaudokite pavyzdžiais filmuose, aptarkite lytinio ugdymo pamokas, įgykite knygų, kurias vaikai galės paskaityti savarankiškai, jas irgi aptarkite. Jei patys negalite apie tai kalbėti ramiai, treniruokitės šnekėdami su partneriu ar draugais. Jei galvojate, kad vaikai nemato, jog jaudinatės, tikrai klystate. Gal jie negeba suprasti tam tikrų žodžių, bet tėvų nerimą tikrai mato ir jaučia. Jei patys turėsite sveiką santykį su seksualumu (kuris apima ir kalbėjimą apie seksą), beveik nieko papildomai nereikės daryti. Jūsų vaikai sveiką santykį taip pat išugdys.