Laukinė gamta jiems tapo namais. Plėšrūnai – artimiausiais šeimos nariais. Nuo tada, kai 1894 metais knygynuose pasirodė pirmasis Radjaro Kiplingo „Džiunglių knygos“ leidimas, pasakojantis apie berniuką Mauglį, „varliūkštį“, kurį mažą priglaudė ir išaugino vilkų šeimyna, vis pasigirsta realių, neišgalvotų istorijų apie neįprastą žmonių vaikų ir laukinės gyvūnijos ryšį. Evoliucijos teorijos kūrėjas Čarlzas Darvinas kartą pasakė: „Ne stipriausieji ir ne protingiausieji sugebės išgyventi, bet tie, kurie mokės geriausiai prisitaikyti prie pokyčių“. Pasaulyje yra nemažai vaikų, kurie yra laikomi dingę be žinios, apleisti tėvų. Net ir tokiomis sąlygomis kai kurie mažamečiai sugeba kabintis į gyvenimą iš visų jėgų. Neretai jiems padeda rūpestingi gyvūnai, kurie priglaudžia paklydusį žmonių vaiką ir juo rūpinasi lyg savu. Ko gero, nereikia stebėtis, kad tokie vaikai suaugę turi daugiau laukiniams gyvūnams būdingų savybių negu homo sapiens.

 

vaikai

Nataša Mikhailova – mergaitė, kurią užaugino šunys

 

Pasakojama, kad Natašą Mikhailovą iš Sibiro nuo tragiškos mirties taigoje išgelbėjo ir užaugino kaip savo atžalą laukinių šunų gauja. Kai mergaitę 2009 metais galiausiai rado žmonės, ji buvo susitapatinusi su savo globėjais: lojo ant nepažįstamųjų, ropojo keturiomis, liežuviu lakė vandenį iš dubens, gyveno apleistame name.

 

Vania Judinas – berniukas, išauklėtas paukščių

 

Rusijos europinės dalies pietuose įsikūrusiame Volgogrado mieste buvo rastas 7-erių metų berniukas, Vania Judinas. Iki tol vaikas augo be jokio žmonių įsikišimo, nes vieniša berniuko mama atsisakė su juo bendrauti. Vania septynerius metus girdėjo tik įvairiausių paukščių, kurių narvelių buvo pilnas vaiko kambarys, skleidžiamus garsus. Rastas vaikas nemokėjo nė vieno žodžio žmonių kalba, bet skleidė įvairius paukščių garsus ir mosikavo rankomis kaip sparnais, kai jautėsi susijaudinęs ir supykęs. 2008 metais Vania buvo atiduotas valstybės globai ir buvo gydomas reabilitacijoje.

 

Lioka – nenustatytos tapatybės vilkolakių vaikas

 

Lioka – išgalvotas nenustatytos tapatybės maždaug dešimties metų berniuko vardas. Pamestinukas iki tol, kol jį miškuose aptiko žmonės, gyveno kartu su vilkų gauja. Žiniasklaidoje pramintas vilkolakių berniuku. Rastas berniukas elgėsi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas sugautas vilkų būrio narys. Liokos dantys buvo nepaprastai aštrūs, o kojų nagai priminė laukinių gyvūnų letenas. Lioka gyveno su vilkais urve ir miegodavo guolyje iš medžių lapų ir šakelių. Valgydavo taip pat kaip ir vilkai. Kai buvo rastas 2007 metais, Lioka buvo nugabentas į Maskvos ligoninę tyrimams, bet jis buvo toks stiprus, laukinis ir įsiutęs, kad sugebėjo pabėgti iš ligoninės. Lioka iki šiol yra ieškomas.

 

Orangutangų berniukas

 

Orangutangų Borneo džiunglėse išaugintą berniuką sučiupo Malaizijos valstybės pareigūnai 2014 metų kovą. Per keletą metų džiunglėse pasiklydęs berniukas sugebėjo prisitaikyti prie laukinių beždžionių gyvenimo ypatumų. Daug laiko praleisdamas laukinėje gamtoje jis išmoko bendrauti, valgyti ir judėti taip, kaip orangutangai. Beždžionės vaiką priėmė ir auklėjo pagal savo taisykles, todėl išmokti gyventi sudėtingame žmonių pasaulyje jam buvo labai sudėtinga ir sunkiai įveikiama užduotis.

 

Gazelių išauklėtas įsūnis

 

1952 metais Sirijos dykumoje buvo pirmą kartą pastebėtas gazelių bandoje laigantis, maždaug dešimties metų, nenustatytos tapatybės berniukas. Jis buvo labai lieknas, neįtikėtinai gerai išsivysčiusiais raumenimis ir bėgdavo labai greitai – iki 50 kilometrų per valandą greičiu. Pasakojama, kad net vaiko veido bruožai kažkuo priminė šį grakštų žolėdį gyvūną. Deja, unikalų vaiką partrenkė karinis džipas, todėl labai mažai, kas žinoma apie jį. Tačiau kitose įvykio versijose pasakojama, kad rastas gazelių išaugintas vaikas buvo paguldytas į šalies psichiatrijos ligoninę.