Liepos 7-ąją Europos Komisija paskelbė Gamtos kreditų gaires. Jomis siekiama paskatinti privačias investicijas į veiksmus gamtai apsaugoti ir išsaugoti. Naujame dokumente numatytos strategijos, padedančios atlyginti besiimantiems šių veiksmų ir į juos investuojantiems.

 

Kas yra gamtos kreditai?Concept,Of,Carbon,Credit,Reducing,Carbon,Emissions,Zero,Net,Greenhouse

 

Gamtos kreditai – tai nepriklausomos organizacijos įvertinti ir sertifikuoti pažymėjimai (kreditai), išduodami įgyvendinantiems gamtos išsaugojimo ar atkūrimo veiksmus (žemės savininkams, ūkininkams, miškininkams, žvejams ir pan.). Šiais kreditais būtų galima prekiauti – parduoti įmonėms, finansų įstaigoms, viešiesiems subjektams ar piliečiams, norintiems remti gamtai palankius veiksmus, mažinti priklausomybių nuo ekosisteminių paslaugų rizikas, užsitikrinti geresnę reputaciją ir siekti užsibrėžtų bioįvairovės tikslų. Šiuos gamtai palankius veiksmus gali įvertinti ir sertifikuoti nepriklausoma organizacija, taip suteikdama patikimumo investuotojams, kurie remia šiuos veiksmus gamtos kreditais. Taip gali būti remiami įvairių formų veiksmai; tarp pavyzdžių Europos Sąjungos (ES) – šlapynių atkūrimas, miškų plotų išplėtimas. Kadangi trys ketvirtadaliai euro zonos įmonių priklauso nuo gamtos, gamtos kreditai tampa novatoriška priemone, keičiančia gamtos vertinimą, ir turtu, pritraukiančiu investuotojus. Gamtos kreditai – tai ir verslo, ir gamtos atkūrimo galimybė vienu metu: dėl jų padidės biologinė įvairovė, bus išsaugotos buveinės, sykiu jie atneš pajamų dirbantiems gamtos apsaugos srityje ir investuotojams. Be to, suteikia galimybių gauti naujų pajamų ūkininkams, miškininkams, žvejams, žemės savininkams ir vietos bendruomenėms, kartu padeda atkurti ekosistemas, didinti verslo atsparumą. Potencialių pirkėjų ir investuotojų spektras taip pat platus – nuo privačių įmonių ir finansų įstaigų iki smulkiųjų investuotojų ir viešųjų subjektų.

 

Gamta tampa strateginiu turtu

 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „Turime įtraukti gamtą į turto balansą. Būtent tokia gamtos kreditų paskirtis. Tinkamai juos sukūrus, jie bus veiksminga, rinkos poreikius atitinkanti priemonė, skatinanti privatų sektorių investuoti ir diegti inovacijas. Investicijomis ir inovacijomis generuojame pajamas tiems, kurie dirba siekdami apsaugoti gamtą, tarp jų – ūkininkai, žemės savininkai, miškininkai.“ Už aplinką, hidrologinį atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką atsakinga EK narė Jessika Roswall sakė: „Šiomis gairėmis žengiame drąsų žingsnį, kad pripažintume gamtą strateginiu Europos ateities turtu. Gamtos kreditai gali pritraukti būtinas privačias investicijas, kartu atlyginant tiems, kurie puoselėja žemę ir jūras: ūkininkams, miškininkams, vietos bendruomenėms. Turime aiškų tikslą – dirbti darnoje su gamta ir paversti tai galimybe sukurti atsparią, konkurencingą ekonomiką.“ Todėl gamtos kreditais bus sprendžiama gamtos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problema, kartu remiant platesnius ES konkurencingumo ir atsparumo tikslus, kaip nurodyta ES konkurencingumo kelrodyje ir švarios pramonės kurse. Jau šiandien dėl su klimatu susijusios rizikos didėja draudimo išlaidos, nukenčia tiekimo grandinės ir ūkiai, o jei įmonės neprisitaikys ir nerems gamtos išsaugojimo, ateinantį dešimtmetį gali netekti iki 7 % metinio pelno.

 

Tolesni veiksmai

 

Kartu su suinteresuotais subjektais parengtose gairėse nustatytas principas „iš apačios į viršų“ padės panaikinti dabartinį ekologinių investicijų trūkumą. Gamtos kreditai papildys esamą viešąjį biologinės įvairovės finansavimą kaip papildomas ir savanoriškas gamtai palankių veiksmų finansavimo šaltinis. Gairėmis siekiama sukurti aiškius gamtai palankių veiksmų standartus ir patikimą sertifikavimą, kad gamtos kreditai būtų veiksmingi ir patikimi, kartu išvengiant administracinės naštos prisijungiant prie tokios sistemos. Taip pat bus remiamasi jau galiojančiais standartais. Kartu su patikimu valdymu tai itin svarbu, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo. ES įsipareigojo iki 2026–2027 m. 10 % savo biudžeto skirti biologinei įvairovei – padvigubinti išlaidas iki 7 mlrd. Eur. Skaičiuojama, kad investicijoms į biologinę įvairovę kasmet reikės 65 mlrd. Eur, todėl, norint pasiekti plataus masto greitų rezultatų, svarbu derinti viešąjį ir privatųjį finansavimą. Europos Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis – įmones, mokslininkus, vyriausybes ir pilietinę visuomenę – dalyvauti rengiant šią iniciatyvą ir iki 2025 m. rugsėjo 30 d. kviečia teikti atsiliepimus. Siekdama užtikrinti koordinuotą ir įtraukų patikimos gamtos kreditų rinkos plėtojimą, EK įsteigs naują ekspertų grupę, kad būtų skatinamas principas „iš apačios į viršų“, grindžiamas glaudžiu atitinkamų suinteresuotų subjektų dalyvavimu.

 

Bandomieji projektai ir tarptautinis bendradarbiavimas

 

Šiuo metu ES išbando gamtos kreditų iniciatyvas Prancūzijoje, Estijoje, Peru ir bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės kreditų aljansu, Pasaulio ekonomikos forumu ir Tarptautine patariamąja grupe biologinės įvairovės kreditų klausimais. Gamtos kreditai taip pat gali padėti valstybėms narėms siekti nacionalinių tikslų pagal ES gamtos atkūrimo reglamentą, prisidėti prie pasaulinių Kunmingo ir Monrealio biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo.

 

Pranešimą parengė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.