Ginekologijoje G taškas ilgą laiką buvo kažkas panašaus į NSO. Tai buvo kažkas, kuo tikima arba netikima. Daugybė moterų visame pasaulyje yra tvirtai įsitikinusios jo egzistavimu, todėl mokslininkai bando atrasti ir paaiškinti šį fenomeną.

 

Daugelis moterų tiki, kad G taškas egzistuoja ir gali pasakyti, kur jis yra. Kitos tiki, tačiau, mano, kad kol kas jo nerado. Skeptikių yra labai mažai. Toks optimistinis požiūris padeda labiau mėgautis gyvenimu ir seksualiniais santykiais.

 

Tariamas G taškas yra grublėtas paviršius priekinėje makšties sienelėje. Kai moteris seksualiai susijaudina ši dalis šiek tiek padidėja. Vis dėlto G taško egzistavimas kol kas nėra laikomas neginčijamu faktu. Tik vienam Jungtinių Valstijų mokslininkui Adamui Ostrzenski pavyko nufotografuoti vadinamąjį G tašką, kurį aptiko 83 metų moters kūno skrodimo metu. Tačiau vieno skrodimo nepakanka, kad būtų galima spręsti apie didžiosios dalies moterų anatominius ypatumus. Kol kas kone visi medikai laikosi vieningos nuomonės: nėra tokio dalyko kaip G taškas, tačiau yra taškas K – tai klitoris. Jį tinkamai stimuliuojant moteris gali patirti stiprų orgazmą.

 

Ko gero, tokių įrodymų moterims ir vyrams, įsitikinusiems G taško egzistavimu, neužteks. Tačiau kam atimti viltį? Ypač, jei ji suteikia malonumą. Ir visai nesvarbu, ar anatomiškai ten kas nors yra, ar nėra. Dažniausiai moterys atranda mistiškąjį G tašką, jaudindamos makšties sienelę pirštais arba specialiai tam skirtais sekso žaislais. Kai kurios moterys ejakuliuoja nuo G taško stimuliacijos. Beje, stimuliuojant G tašką lengviau patirti daugkartinius orgazmus nei liečiant ir spaudant klitorį.

 

G taškas tokį pavadinimą gavo ne todėl, kad toji makšties vieta yra pastarosios raidės formos. Taip jis pavadintas daktaro Ernsto Grafenbergo garbei. Apie 1950 metus būtent jis atrado 1 – 2 cm plotelį makšties prieangyje, kuris sukeldavo moterims audringus orgazmus. Apie šią itin jautrią erogeninę zoną rašoma net Kamasutroje, senovės indų meilės ir sekso knygoje.