Feromonų poveikis – (ne)išsigalvojimas?

Feromonus išskiria daugelis gyvūnų tam, kad pritrauktų priešingą lytį. Jie taip pat sintetinami ir kaip ingredientas naudojami kvepalų gamyboje, siekiant to paties tikslo – sužadinti seksualumą. Bet ar feromonai išties veikia? Kai kurių mokslininkų teigimu, tai tėra placebo efektas…

Feromonų atradimas

Feromonai – tai cheminės medžiagos, kurias skleidžia gyvi organizmai, kad tos pačios rūšies, tačiau priešingos lyties atstovai atkreiptų dėmesį. Idėja, kad tarp gyvūnų arba netgi žmonių vyksta cheminė komunikacija, atsirado dar XVII a. Bet pirmieji įrodymai pasirodė tik XIX a., kai prancūzų kunigas Henris Fabreʼas, aistringai besidomėjęs drugeliais, atkreipė dėmesį į tai, kad jie antenas primenančiais ūsais-nosimis uodžia priešingą lytį. Sekso feromonai moksliškai nustatyti ir išskirti buvo tik 1959 m. Vokietijoje. Tiesa, tam vėlgi pasitarnavo drugeliai. Visuomenėje žinia apie feromonus pasklido dar po poros dešimtmečių, kai technikos pažanga leido atrasti vis daugiau skirtingų rūšių feromonų. 1978 m. buvo žinoma bene 100 įvairių vabzdžių feromonų – šiandien šis skaičius siekia apie 1 000. Be to, mokslininkai atrado ne tik vabzdžių, bet ir vėžiagyvių, vorų, roplių ir kai kurių žinduolių feromonus. Iki šiol nenustatyta tik paukščių feromonų.

Seksualumą skatinančių feromonų tyrimuose pradininke laikoma dr. Winnifred Cutler. Mokslininkė ne tik tikina atradusi žmones veikiančių bei seksualumą žadinančių feromonų formulę, bet ir pagal ją gamina specialius kvepalus. Be to, teigia, kad jie veiksmingi net 75 % klientų. Pasak ląstelių ir molekulinės biologijos specialistų, kol kas žmogiškųjų feromonų kalba nėra suprasta ir visiškai ištirta. Nepaisant to, produkcija su feromonais populiarėja ir, atrodo, jai netrūksta mokslininkų palaikymo.

Reali patirtis

JAV „ABC“ tiriamoji žurnalistų komanda nutarė išsiaiškinti, ar feromonai išties tokie veiksmingi, kaip bandoma suformuoti nuomonę. Tyrėjai pasirinko dvi simpatiškas dvynių poras – vaikinų ir merginų. Visiems duoti kvepalai. Tačiau vienam iš poros dvynių atiteko kvepalai su feromonais. Tiesa, dalyviai nieko apie tai nežinojo. Moterys dvynės – Bridget ir Sarah – nuėjo į 10 greitųjų pasimatymų, kurie trunka apie 5 min. Kiekvienas asmuo po šio pasimatymo turėjo užpildyti anketą ir atsakyti, ar dar norėtų susitikti su kitu asmeniu. Tokiame pačiame pasimatymų maratone sudalyvavo ir vyrai dvyniai – Daveʼas ir Paulas. Galiausiai paaiškėjo tokie rezultatai – su Sarah susitikti antrą kartą norėjo 9 vaikinai, su Bridget – 5. 10 moterų taip pat pageidavo dar kartą išvysti Daveʼą ir tik 6 – Paulą. Pasirodo, Sarah ir Daveʼas buvo pasikvepinę kvepalais su feromonais.

Galimi įrodymai

1986 m. žurnale „Fertility and Sterility“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad dažnai (t. y. bent kartą per savaitę) lytiškai santykiaujančios moterys linkusios turėti reguliaresnį menstruacijų ciklą ir rečiau susiduria su nevaisingumo problemomis negu tos dailiosios lyties atstovės, kurios yra vienišos arba mėgaujasi nereguliariu seksu. Pasak tyrėjų, moterys sulaukdavo cheminių ženklų iš vyrų, kurie darydavo poveikį jų vaisingumui. Vėlesniais tyrimais mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad tuos cheminius ženklus siuntė feromonai. Vėliau pasisekė nustatyti ir feromonų cheminę sudėtį. Toks atradimas suteikė galimybę pradėti gaminti produkciją su feromonais.

1998 m. atliktas eksperimentas, kuriuo siekta išsiaiškinti produkcijos su feromonais efektyvumą. Tyrimas aprašytas žurnale „Sexual Behavior“. Visi jame dalyvavę 38 heteroseksualūs vyrai teigė, kad kvepinantis kvepalais su feromonais jų seksualinis gyvenimas suaktyvėjo. Jie sulaukdavo daugiau bučinių, glamonių, neoficialių pasimatymų ir dažniau atsibusdavo šalia moters. 2001 m. San Fransisko universitete atliktas eksperimentas atskleidė, kad feromonai suaktyvino seksualinį elgesį net 74 %, palyginti su 23 % žmonių, vartojusių placebą. 2004 m. žurnale „Sex Research“ publikuotas straipsnis, kad kvepalai su feromonais puikiai stimuliuoja ir socioseksualinį elgesį moterims po menopauzės.

Kosmetikos priemonės

Būtent taip kai kurie mokslininkai apibūdina kvepalus arba kitus produktus su feromonais. Tvirtinama, kad yra labai nedaug įrodymų, jog feromonai tikrai veikia žmones, ir kad būtent taip pasirenkamas arba pritraukiamas partneris. Integruotosios genomikos centro Šveicarijoje specialistai teigia, kad daugiausia abejonių kelia žmonių gebėjimas aptikti ir užuosti feromonus. Vomeronazalinį organą, kuriame išsidėstę jutimo neuronai, galintys aptikti cheminius dirgiklius, turi daug žinduolių, bet ne visų jis tiek išsivystęs, jog galėtų daryti įtaką poravimuisi. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai teigia, kad pelių feromonai išties lemia socialinį elgesį. Kaip feromonai veikia žmones, mokslininkams kol kas nepavyksta išsiaiškinti.

Kai kurie specialistai spėja, kad feromonų poveikiu gali išsiskirti steroidas androstenonas. Jis aptinkamas prakaite ir šlapime. Be to, įrodyta, kad androstenonas veikia kaip feromonas, kai kiaulių patelė jį užuodžia tarp patinų.

Išmani uoslė

Kol mokslininkai ginčijasi, ar kvepalai su feromonais yra tik pramanas, ar iš tiesų veikia, kiti tyrėjai bando nustatyti, kaip apskritai žmogaus kvapai veikia kitus. Štai Izraelio mokslo institute mokslininkai surengė neįprastą eksperimentą. Jie sukvietė moteris ir rodė joms liūdną romantišką filmą. Kai kurios dalyvės verkė, o mokslininkai jų ašaras surinko. Vėliau surinktos ašaros duotos pauostyti vyrams. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ašaros stipriosios lyties atstovams nesukėlė jokių simpatijų. Priešingai – jų testosterono lygis ir seksualinis susijaudinimas sumažėjo.

2005 m. anoniminiame tyrime dalyvavo homoseksualūs ir heteroseksualūs vyrai. Jiems duota pauostyti moterų ir homoseksualių vyrų prakaito. Paaiškėjo, kad uoslė vyrams padėjo puikiai nustatyti genetiškai ir seksualiai tinkantį partnerį (-ę).

Jau kelis dešimtmečius bandoma rasti patikimų įrodymų apie žmonių lytinius feromonus. Nors kol kas nepavyko to padaryti, kai kurie tyrimai atskleidžia neįtikėtinas uoslės galimybes ir kūno kvapų poveikį.

Specialistės komentaras

Medicinos mokslų daktarė, mokslininkė, LSNR narė, aromaterapeutė Rūta Aldonytė

Kokį poveikį kvapai daro žmogui?

Kvapo suvokimo sistema žmogaus organizme yra ypatinga. Kvapiųjų molekulių sukeltas signalas iki analizės centrų smegenyse keliauja labai trumpai – nuo nosies gleivinėje išsidėsčiusių receptorių iki uoslės centrų galvos smegenyse veda trumpesnis negu kitų jutimų atvejais uoslės nervas. Uoslės receptoriai yra arti nuo smegenų centrų, todėl kvapo poveikis greitas. Be to, tie centrai yra greta emocijas, jausmus ir panašias sritis reguliuojančių smegenų sričių. Taip aktyvinant uoslės centrus galima staigiai ir stipriai paveikti emocijas, padidinti budrumą arba nuraminti ir atpalaiduoti. Taip pat pakelti kraujospūdį, dėmesingumo lygį, išvaikyti arba prišaukti miegą, atgaivinti prisiminimus. Dar daugiau, kvapiosios molekulės ne tik jungiasi prie receptorių ir sukelia elektrinio impulso plitimą į galvos smegenis, bet jos pačios irgi ten prasiskverbia. Įrodyta, kad mažytės kvapo molekulės tiesiogiai pasiekia smegenų audinį, kur gali tiesiogiai sąveikauti su specialiais receptoriais, dirginti arba slopinti smegenų veiklą.

Ką galima pasakyti apie feromonus ir jų įtaką?

2004 m. Nobelio premijos laureatai Richardas Axelis ir Linda B. Buck ne tik išaiškino, kaip žmonės suvokia kvapus, bet dar tyrinėjo, kaip uoslė sąveikauja su kitomis sistemomis. Tai vyksta ir per feromonus, specialias kvapiąsias molekules, kurios gali paveikti socialinę gyvūnų, taip pat ir žmonių elgseną. Abu laureatai, dirbdami atskirai, atrado ir įrodė, kad feromonai turi specialius, bent dviejų skirtingų tipų receptorius žmogaus ląstelių nosies gleivinėje. Žmogus pats irgi skleidžia kvapiąsias molekules. Tai vis dar nepakankamai ištirta sritis. Tačiau puikiai žinoma, kad žmogus turi dvejopas prakaito liaukas – egzokrinines ir apokrinines. Pastarosios ypatingos ir gali skleisti feromonus bei yra atsakingos už kiekvieno mūsų individualų ir nepakartojamą asmeninį kvapą. Ekrininės liaukos tiesiog gamina ir išskiria prakaitą vėsinimo bei toksinių medžiagų šalinimo tikslais, o apokrininės gamina su seksualiniu brandumu ir aktyvumu susijusį sekretą. Jų yra mažiau, jos organizmui bręstant formuojasi ir išsidėsto specialiose srityse, pavyzdžiui, pažastyse. Šių liaukų veikla priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat nuo streso hormono adrenalino lygio kraujyje. Jų sekretas riebus ir bekvapis pradinėje stadijoje. Tačiau odos paviršiuje veikiant bakterijoms įgyja labai specifinį ir asmeninį kvapą, kurio atskiros molekulės jau vadinamos feromonais. Anksčiau minėti mokslininkų tyrimai rodo, kad moterys pagal kvapą gali atskirti vyrus, kurių genetinė sandara yra paranki sveikiems palikuonims pradėti. Arba kad vyrams, kuriems duodama užuosti liūdinčių moterų ašarų, sumažėja lytinis potraukis. Šie ir panašūs tyrimai rodo, kad apokrininės liaukos bei mūsų gaminamos kvapiosios molekulės praneša apie nuotaiką, streso lygį, pasirengimą poravimuisi ir kitas būkles ir kad tokius ženklus gali priimti bei analizuoti kiti asmenys… Vis dėlto asmeninį kvapą žmonės priima ir vertina ne visai teigiamai ir dažnai linkę jį papildyti, stiprinti arba maskuoti sintetinių molekulių kompozicijomis, t. y. kvepalais. Jeigu būtų sau leidžiama gyventi natūralių kvapų aplinkoje, neteršiant aplinkos sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis, turbūt pavyktų geriau suvokti ir aplinkos, ir savo, ir apskritai viso gyvo pasaulio grožį.