Tyrimai rodo, kad 19,4 % fiziškai išsekusių žmonių jaučia kaulų, raumenų skausmus, o 16,5 % – psichologinį diskomfortą. Neretai kelias savaites trunkantis energijos stygius įspėja apie pavojų. Kauno klinikų gydytoja endokrinologė doc. Aurelija Krasauskienė pataria,kaip pasirūpinti gera savijauta.

 

energija

Kokius tyrimus rekomenduojama atlikti, jei žmogus jaučia energijos trūkumą ir nuovargį?

 

Silpnumą ir energijos stygių jaučiantis žmogus neretai galvoja, kad tai – nuotaikos kaitos, nuovargio, streso pasekmė. Tad dažnai bando save įtikinti, kad gerai išsimiegojus, sureguliavus mitybą, pavaikščiojus gryname ore energija vėl užplūs. Tačiau šie požymiai gali slėpti labai daug ligų, ypač jei energijos stygius jaučiamas ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, I tipo cukriniam diabetui nustatyti užtenka savaitės trunkančio nuovargio, o štai kepenų nepakankamumui – gali prireikti ir ilgesnio laiko.

 

Jeigu pailsėjęs žmogus vis tiek jaučia energijos stygių, nuovargį, tuomet svarbu atlikti bendrą kraujo, kepenų rodiklių, cukraus kiekio kraujyje, elektrolitų tyrimus.

 

Dažnai garbaus amžiaus žmonės sako, kad jei silpna – žemas kraujo spaudimas. Kokios ligos gali slėptis po šiuo simptomu?

 

Svarbu atsižvelgti ir į kitus organizmo siunčiamus signalus, kurie rodo ne psichologinį nuovargį, o ligos pradžią ir įvertinti energijos stygiaus tipą. Žmogui patariama atkreipti dėmesį, ar nuovargis vargina visą dieną, ar tik atsikėlus, o gal antroje dienos pusėje. Galbūt nuovargis ir galvos skausmas vargina nevalgius arba silpnumas pasireiškia suvalgius tam tikrų maisto produktų, fiziškai padirbėjus. Svarbu įvertinti ir tai, ar nuovargis jaučiamas prieš ar po menstruacijų, ar pakinta kūno masė ir apetitas. Jeigu nuovargis siejamas su vienu šių veiksnių, tuomet svarbu kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją.

 

Dauguma endokrininių susirgimų pasireiškia silpnumu. Dažniausiai pasitaiko skydliaukės veiklos sutrikimai. Sutrikus skydliaukės veiklai,žmogus tarsi tampa meškiuku, besiruošiančiu žiemos miegui – jam silpna, prastai mąstosi, norisi miego, nuolat šalta. Jeigu skydliaukės veikla yra padidėjusi, asmuo nori viską „griauti ir statyti“, tačiau pastarajam veiksmui atlikti trūksta jėgų – žmogus per dieną išeikvojo energijos resursus. Dar vienas sutrikusios skydliaukės požymis –raumenų silpnumas, kai atsitūpus sunku atsistoti. Jeigu žmogus antroje dienos pusėje jaučiasi labai pavargęs, tuomet galima įtarti antinksčių veiklos sutrikimus. I ir II tipo cukriniam diabetui būdingas ilgalaikis, pastovus silpnumo jausmas.

 

Mažakraujystės vienas požymių taip pat yra nuovargis. Kada organizmui gali pritrūkti geležies?

 

Geležies kiekio tyrimus rekomenduojama atlikti moterims, kurių menstruacijos yra dažnos, ciklas –trumpas, o kraujuojama gausiai, todėl hemoglobino kiekis nespėja taip greitai atsikurti. Kai kurių žmonių, nevalgančių mėsos, organizmas nesugeba pasisavinti geležies iš kitų produktų, tad ir jiems rekomenduojama išsitirti dėl mažakraujystės. Geležies neretai trūksta tiems, kas laikosi dietų, skundžiasi virškinimo sistemos sutrikimais, kurių organizmas negeba įsisavinti vitaminų ir mikroelementų.

 

Vitamino D stygius organizme neretai sukelia ir nuotaikų sutrikimus. Kokie požymiai gali įspėti apie jo trūkumą?

 

Organizme nėra nė vienos sistemos ar ląstelės, kuriai nėra svarbus pakankamas vitamino D kiekis. Suaugusiam žmogui rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, nėščioms ir maitinančioms kūdikį šio vitamino reikia dvigubai daugiau. Pastebėjus nuotaikų sutrikimus, silpnumą, patariama atkreipti dėmesį ir į kitus požymius – ar neišsausėjo oda, nelūžinėja nagai, neskilinėja plaukų galiukai.

 

Sergant lėtinio nuovargio sindromu rekomenduojama vartoti B grupės vitaminus. Kai jų trūksta, greičiau pavargstama, silpnėja atmintis, dažniau skauda galvą, padidėja dirglumas. Kokių vitaminų ar elementų dar patariama vartoti?

 

Žarnynas gamina šį vitaminą, tačiau jei mikroflora keičiasi, pavyzdžiui, dėl medikamentų ar tam tikrų produktų vartojimo, todėl kartais organizmas šio vitamino gali pagaminti per mažai. Vitamino Bdaugiausia gaunama su maistu, ypač valgant viso grūdo produktus.

 

Jodas, kaip būtina plyta statomam namui, šiuo atveju – skydliaukės hormonų gamybai. Per dieną svarbu gauti 150 mg šio elemento, jis geriausiai įsisavinamas iš jūrų gėrybių ar joduotosios druskos. Apklausos rodo, kad žmonės dažniausiai sunaudoja tik pusę reikiamo jodo kiekio. Jeigu žmogus vartoja per daug jūrų dumblių arba nuo gerklės skausmo per dažnai ją skalauja jodu, tuomet gali kilti sveikatos problemų. Apie 98 % suvartoto jodo kaupiasi skydliaukėje, tad vienų asmenų organizmas su pertekliumi susitvarko puikiai, o kitų skydliaukės veikla dar labiau sutrinka.

 

Apie 70 kg sveriančio žmogaus organizme yra apie 1 kg kalcio. Trūkstant šio elemento dažniausiai pasireiškia mėšlungis. Pomenopauziniu laikotarpiu moterims rekomenduojama sunaudoti 1 200, augančiam žmogui – apie 800–1 000 mg per dieną. Jeigu žmogus nevartoja pieno produktų, pasisavina tik 300–400 mg, o vartojantys pieno produktus – apie 800–900 mg.

 

Trūkstant magnio sutrinka ne tik nervų, bet ir širdies, raumenų sistemų veikla. Jo rekomenduojama suvartoti apie 300 mg kasdien. Neretai pastebima ir cinkostoka organizme, kuris ypač reikalingas fermentinei sistemai ir pagamintiems hormonams išsiskirti.

 

Jeigu žmogus nevalgo pagrindinio energijos šaltinio – angliavandenių, riboja riebalų kiekį maiste, tai jis tikrai neturės jėgų ir energijos. Tačiau vartoti vitaminus rekomenduojama pagal nustatytas normas, nes dideli kiekiai nelems geresnės savijautos, netgi gali pakenkti organizmui.

 

Pervargę žmonės neretai griebiasi paskutinio pagalbos šiaudo – energinių gėrimų, kasdien išgeria mažiausiai 10 puodelių kavos ar stiprios arbatos, svaiginasi alkoholiniais gėrimais. Kokios įtakos tai gali turi energijos stygiui?

 

Tokie žmonės ignoruoja apie grėsmę sveikatai įspėjančius organizmo simptomus. Stimuliuojantys gėrimai tik trumpam suteikia jėgų, vėliau gali būti tik blogiau. Naudinga prisiminti, kad 11–12 puodelių stiprios kavos per dieną išbalansuoja ne tik energiją, bioritmus, tačiau skatina ir dažniau šlapintis, o tuomet organizmas netenka ir daug kalcio.

 

Valerijonų šaknys, sukatžolės, melisos, mėtos, apyniai, levandos – tai natūralios priemonės, suteikiančios energijos. Ar jos veiksmingos?

 

Manoma, kad tos vaistažolės ir prieskoniai, kurie auga žmogaus gyvenamojoje platumoje, jam yra patys sveikiausi. Jeigu sutrikimas nėra labai sunkus, liaudies medicinos būdai susigrąžinti energiją gali būti veiksmingi.

 

Ar patariama gerai išsimiegoti, pavyzdžiui, kelias dienas po 10–12 val. Ar naudingiau miegoti įprastai – bent 8 valandas ir stengtis nepersimiegoti?

 

Svarbu miegoti 6–8 val., nes žmogus turi biologinį laikrodį ir paros ritmus, kurių nevalia pažeisti. Beje, miegant daugiau ar mažiau auga ir kūno svoris. Kai vartojami migdomieji, sutrinka paros ritmas, miego fazės, o tada ir smegenys bei kūnas nepailsi. Svarbu prisiminti, kad ryte, kai hormonų veikla yra aktyviausia, reikia dirbti, o vakare, kai jų veikla sumažėja, rekomenduojama ruoštis miegui. Patariama išmokti miego higienos: prieš miegą neprisivalgyti, laikytis režimo.

 

Tiesa, kad jaučiant energijos stygių svarbu valgyti kuo daugiau tamsiai žalių daržovių, rytą pradėti nuo daug baltymų turinčio maisto?

 

Mitybos rekomendacijų yra įvairių – vieni baltymus siūlo palikti nakčiai, o angliavandenius vartoti rytais. Kiti sako, kad naudinga valgyti įvairių spalvų bei formų vaisius ir daržoves. Teigiama, kad produktai, panašūs į vidaus organus, jiems padeda, pavyzdžiui, pomidoras panašus į širdį, pupelės – į inkstus, graikinis riešutas – į smegenis. Tačiau šios teorijos nėra pagrindinis ginklas kovojant su energijos stoka ir silpnumu.

 

Įdomu

 

  • Tyrimai rodo, kad apie 50 % išsekusių žmonių nuovargį jautė ne savaitę, o bemaž metus.
  • Adisono liga, kai iš dalies ar visiškai išnyksta antinksčių funkcijos, yra labai reta – nustatoma 4 iš 100 000 žmonių. Vieni šios ligos požymių – greitas nuovargis, bendras silpnumas, nuotaikų kaita.
  • Tyrimai rodo, kad 10–15 min. poilsis per pietus gali suteikti energijos likusiai dienai.
  • Apie 89 % lietuvių jaučia vitamino D stygių. Dažniausiai jo trūksta paaugliams ir garbaus amžiaus žmonėms. Teigiama, kad moterų organizmas jį įsisavina prasčiau.
  • Tik 10–20 % reikiamo vitamino D kiekio organizmas pasisavina iš maisto. Saulės spinduliai organizmui padeda pagaminti 80–90 % šio vitamino normos.
  • Geležies stoka nustatoma daugiau nei 4 mlrd. pasaulio gyventojų. Lietuvoje maždaug 50 % mažamečių serga mažakraujyste, besivystančiose šalyse – 70–80 %, o išsivysčiusiose – 20–30 % kūdikių.