Emocinio valgymo iššūkiai

Valgome tam, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų. Alkis praneša, kada laikas papildyti maisto atsargas. Tačiau kartais kramsnojame vien norėdami nuslopinti neigiamas emocijas. Tai vadinama emociniu valgymu, kuris nėra toks nekaltas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Apie šį sutrikimą pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė.

Nemaišyti su intuityviuoju valgymu

Apie emocinį valgymą vis dar žinoma nepakankamai, todėl kartais painiojamas su intuityviuoju valgymu. Tai sveikas būdas maitintis, nes įsiklausoma į organizmą, valgoma tik išalkus, dažniausiai pasirenkamas sveikas maistas, pavalgę žmonės jaučiasi sotūs, nejunta kaltės. Dietologai pastebi, kad tokią mitybą dažniausiai renkasi sąmoningi, nemažai žinių apie sveikatai naudingus maisto produktus turintys asmenys.

Gyd. A. Stankūnienė atskleidžia, kad emocinis valgymas – padidėjęs maisto suvartojimas ir elgesys kaip atsakas į patiriamas neigiamas emocijas. „Prastai emociškai pasijutę dalis žmonių puola valgyti. Neigiamomis emocijomis dažniausiai įvardijamos įtampa, baimė, pyktis, nerimas, liūdesys. Emocinį valgymą sukelia ir nuobodulys, kai neturėdami ką veikti vis varstome šaldytuvą ar spinteles ir ieškome, ką sukramtyti. Pastarųjų metų literatūroje emocinis valgymas įvardijamas kaip atsakas į susidūrimą su stresu ar stipriomis emocijomis, kurios gali būti ir teigiamos, pavyzdžiui, džiaugsmas, – kalba medikė. – Emociniam valgymui būdingas staigus noras, dažniausiai trokštama saldumynų, riebių, kaloringų produktų. Suvalgoma daug, bet nejaučiama sotumo, paskui kankina gėda ir kaltė.“

Pašnekovė pažymi, kad tarptautinėje ligų klasifikacijoje neišskiriamas emocinio valgymo sutrikimas, nes tai dar ne liga, bet su psichologiniais išgyvenimais susijusi elgesio problema. Tačiau, anot pašnekovės, emocinį valgymą galima priskirti kategorijai „Kiti valgymo sutrikimai“.

Viskas prasideda vaikystėje

Psichiatrė pastebi, kad emocinis valgymas susijęs tiek su vidiniais, tik išoriniais veiksniais. „Dabartinių problemų priežastys dažnai glūdi vaikystėje. Paprastai dėl kūdikystėje ar vaikystėje patirtų traumų skaudžiau reaguojama į gyvenimo iššūkius. Tos traumos dažnai net neįsisąmonintos, pamirštos, nustumtos giliai į pasąmonę, bet daro stiprią įtaką suaugus.

Kiekviename žmoguje slypi vaikas, kuris pradeda dominuoti susirgus (juk taip gera, kai artimasis į lovą atneša karštos arbatos, pasirūpina), kai nesiseka (norisi paguodos, paskatinimo). Jei mažą vaiką kas nors stipriai nuskriaudžia, įskaudina, nepaguodžia, dalis jo nustoja vystytis tame amžiuje, kai įvyko trauma. Tuomet ir užaugus išlieka nelaimingas vidinis vaikas, kuris traumą primenančiomis aplinkybėmis, kai išgyvenama panaši emocija, pradeda vyrauti, ir suaugęs žmogus ima elgtis lyg mažas vaikas, – sako gyd. A. Stankūnienė. – Valgymo problemų (taip pat piktnaudžiaujantys alkoholiu, rūkantys) turintys žmonės siekia patirti malonumą oraliniu (per burną) būdu. Tai gali reikšti, kad trauma galėjo būti labai ankstyva, dar kūdikystėje, nes tuomet pagrindinės teigiamos emocijos gautos pasitenkinant per burną – valgant.

Suaugęs žmogus, patyręs neigiamų emocijų, elgiasi lyg kūdikis – siekia valgydamas nusiraminti bei patirti malonumą. Pasitaiko, kad tėvai, nežinodami, ką daryti, neturėdami noro ar laiko aiškintis priežastį, verkiančiam vaikui siūlo pavalgyti. Susiformuoja įprotis liūdesį, nerimą, kitas neigiamas emocijas nuslopinti maistu.“

Kaltas stresas

Anot specialistės, vienas emocinio valgymo kaltininkų – patiriamas stresas. Šiuolaikinis žmogus kasdien susiduria su begale iššūkių. Bandydamas visur spėti, įveikti išsikeltus tikslus, jaučia stresą. Tuomet smegenyse išsiskiria hormono kortizolio, kuris sukelia potraukį prie riebaus, saldaus ar sūraus maisto. Pradėjus valgyti tai, ko labiausiai tą akimirką norisi, įtampa atslūgsta, pagerėja nuotaika. Verta žinoti, kad priprantama taip malšinti stresą. Kelis kartus nuodėmingu maistu nuslopinus įtampą, kitą sykį ją pajutus rankos vėl tiesiasi į skanėstus, nesistengiama ieškoti sveikesnių būdų jai nugalėti.

Dažnai užkandžiaujama ir bandant atsikratyti nuobodulio, užpildyti vidinę tuštumą. Emocinis valgymas susijęs ir su nepasitenkinimu išvaizda. Dažnai užsisuka savotiškas ratas – nepatinka atvaizdas veidrodyje, todėl širdgėla malšinama nesveiku maistu, o šis lemia papildomus kilogramus, negražią veido odą. Nepasitenkinimas savimi dar labiau auga, ir vėl paguoda tampa skanėstai…

Gresiantys pavojai

Psichiatrė atkreipia dėmesį, kad emocinis valgymas gali sukelti rimtų fizinių ir emocinių problemų. „Kai valgome norėdami atsikratyti neigiamų emocijų, nesprendžiame jas sukėlusių problemų, tiesiog užmaskuojame skanumynais. Dažniausiai pasirenkamas kaloringas, riebus, greitai pagaminamas maistas, saldumynai. Galimi virškinimo trakto sutrikimai, nutukimas, o vėliau – pablogėjusi gyvenimo kokybė, somatinių ligų vystymasis (širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, sąnarių).

Jei toks elgesys dažnas, kyla grėsmė susirgti nervine bulimija ar anoreksija. Šie pavojingi valgymo sutrikimai sukelia dar sunkesnius padarinius: persivalgymo priepuolius, vėmimą, dietų laikymąsi iki visiško išsekimo“, – pastebi medikė.

Pasak jos, dėl emocinio valgymo gresia pagilinti ir esamas psichologines problemas, pavyzdžiui, socialinį nerimą – viešumos baimę. Jaučiantys socialinį nerimą linkę jį slopinti valgydami, dėl to didėja svoris. Turintys antsvorio dar blogiau jaučiasi socialinėse situacijose, nes jau ir prie taip nuolat lydinčio nerimo, nepakankamos savivertės dar prisideda pablogėjęs savęs vertinimas dėl išvaizdos pokyčių. Žmogus gali tapti uždaras, vengti bendravimo, pasmerkti save vienatvei. Beje, vienatvė – dažna emocinio valgymo palydovė. Juk dėl jaučiamos gėdos ir kaltės paprastai maistu guodžiamasi slapta.

Įveikti emocinį valgymą

Suvokus, kad valgoma ne iš alkio, reikėtų stengtis atsispirti ir ieškoti sveikesnių būdų, kaip pakelti sau nuotaiką. Bendrauti, sportuoti, medituoti, užsiimti kvėpavimo praktikomis, būti gamtoje, skaityti knygą, žiūrėti filmą, klausytis raminančios muzikos, žaisti su vaikais ar augintiniu ir t. t. Kiekvienas gali rasti tai, kas geriausiai tinka.

Anot psichiatrės, svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai sukelia emocinį valgymą ir bandyti juos įveikti. Jei valgoma iš nuobodulio, metas pagalvoti apie užimtesnę dienotvarkę: rasti laiko naujam hobiui, sportui, savanorystei ar kt. Jei norą griebtis skanėstų kelia stresas, derėtų išbandyti nusiraminimo praktikas arba pašalinti įtampą skatinančias aplinkybes. Nebijokite dėl savo gerovės pakeisti darbo ar išbraukti toksiškų žmonių iš gyvenimo.

Jei emocinis valgymas jau turi pasekmių, pradeda augtis svoris ar atsiranda kitų sveikatos problemų, būtina konsultuotis su gydytoju dietologu, valgyti rekomenduotą maistą tam tikromis valandomis, atsisakyti užkandžių. Svarbu suprasti, kad reikia ne laikytis dietos, kol nukris nereikalingi kilogramai, bet keisti netinkamą gyvenimo būdą.

Jei emocinį valgymą sukelia nerimas ar fobijos, geriausia šias problemas spręsti padedant psichologui arba psichoterapeutui. Svarbiausia, pasak gyd. A. Stankūnienės, nebėgti nuo emocijų. „Gal jos ir ne visuomet malonios, bet tai tik emocijos, signalizuojančios, kad kažkas negerai viduje. Bandykite suprasti savo jausmus. Užsiimkite kuo nors kitu, užuot ieškoję maisto. Jei sunku susigaudyti tarp jausmų, keisti elgesį, geriausia kreiptis į psichoterapeutą.“

Įdomu

• Valgymo sutrikimai visame pasaulyje kamuoja apie 10 % žmonių.
• Bent kartą gyvenime dietą išbando net 80 % moterų.
• Tiek pat jų nepatenkintos savo išvaizda.
• Viena iš 200 amerikiečių kenčia nuo anoreksijos.
• 2–3 iš 100 amerikiečių serga bulimija.
• Tik kas dešimtas valgymo sutrikimų turintis žmogus gydosi.
• Negydant miršta iki 20 % turinčių sunkių valgymo sutrikimų.
• Gydant mirtingumas sumažėja iki 2–3 %.