Ekstremalus karštis – rimčiau nei diskomfortas

Ekstremalus karštis – tai ne tik diskomfortą keliantis gamtos reiškinys, bet ir rimta grėsmė visuomenės sveikatai, kasmet pareikalaujanti nemažai gyvybių visame pasaulyje. Kai aplinkos temperatūra susilygina su kūno temperatūra arba ją viršija, organizmui darosi sunku atiduoti šilumą, ypač jei tvyro didelė oro drėgmė, stabdanti prakaito garavimą. Tokios sąlygos sukelia didžiulį stresą širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms, tirština kraują, didina trombozių, infarktų, insultų tikimybę. Tad svarbu laiku atpažinti kūno siunčiamus pavojaus signalus ir pasirūpinti prevencija.

Skysčių pusiausvyros palaikymas

Vanduo – pagrindinis ginklas kovojant su organizmo perkaitimu, todėl tvyrant kaitrai jį gerti privaloma nuolat, nelaukiant, kol atsiras troškulys. Prakaituodamas kūnas praranda ne tik vandenį, bet ir gyvybiškai svarbius elementus: natrį, kalį, magnį. Norint atstatyti šį pusiausvyrą, rekomenduojama rinktis natūralų mineralinį vandenį arba vartoti specialius vaistinėse įsigyjamus elektrolitų tirpalus. Tačiau gėrimų su alkoholiu, dideliu cukraus kiekiu ar kofeinu (stiprios kavos, energinių gėrimų), visiškai atsisakyti, nes jie veikia kaip diuretikai – spartina dehidrataciją. Mityba irgi turėtų keistis: virškinimo procesas reikalauja energijos ir papildomai šildo kūną, todėl riebius, sunkiai virškinamus mėsos patiekalus ir karštas sriubas geriau pakeisti lengvomis salotomis, šaltibarščiais, šviežiais vandeningais vaisiais ir daržovėmis (agurkais, arbūzais).

Saugaus mikroklimato kūrimas namuose ir apranga

Dieną, kai saulė kaitina intensyviausiai, visi langai turėtų būti sandariai užverti, o užuolaidos, ritininės žaliuzės ar specialios šviesą atspindinčios plėvelės – užtrauktos. Vėdinti patalpas tik vėlai vakare, naktį arba ankstyvą rytą, kai lauko temperatūra nukrinta žemiau nei esanti viduje. Jei naudojate oro kondicionierių, nustatykite jį taip, kad temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus neviršytų 5–7 laipsnių, priešingu atveju rizikuojate peršalti arba patirti terminį šoką. Einant į lauką, būtina dėvėti laisvus, šviesių spalvų drabužius iš natūralių audinių (lino, medvilnės), kurie leidžia odai kvėpuoti. Plačiakraštė skrybėlė, kokybiški akiniai nuo saulės su UV filtru, apsauginis kremas – privalomi atributai kiekvienam, paliekančiam namus.

Ypatingas dėmesys artimiesiems

Nors ekstremalus karštis veikia kiekvieną, tam tikros visuomenės grupės yra dešimteriopai jautresnės temperatūros šuoliams, todėl joms reikia nuolatinio artimųjų dėmesio. Pirmiausia tai kūdikiai ir maži vaikai iki 4 m., kurių termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, bei vyresni žmonės (nuo 65 m.), kurių organizmo gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos pokyčių natūraliai nusilpęs. Taip pat didžiulį pavojų karštis kelia sergantiems lėtinėmis ligomis – hipertenzija, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu ar kvėpavimo takų sutrikimais. Dažnai vartojami vaistai, pavyzdžiui, šlapimą varantys ar kraujospūdį mažinantys preparatai, gali sutrikdyti natūralų prakaitavimą. Svarbu reguliariai skambinti ar aplankyti vienišus vyresnio amžiaus kaimynus ir giminaičius, pasiteirauti apie jų savijautą ir įsitikinti, kad jie turi užtektinai vandens, nevargsta tvankiose patalpose.

Kritiniai simptomai ir skubiosios pagalbos iškvietimas

Ribą tarp paprasto nuovargio dėl karščio ir gyvybei pavojingos būklės kartais sunku pastebėti, todėl būtina žinoti tikslius požymius, kada privalu kviesti medikus. Jei žmogui pasireiškia lengvesni perkaitimo požymiai – gausus prakaitavimas, šalta ir drėgna oda, raumenų mėšlungis, silpnumas ar galvos svaigimas – nedelsiant palydėti į vėsą, duoti atsigerti vandens ir vėsinti kūną drėgnais kompresais. Tačiau jei oda tampa sausa, raudona ir karšta, o kūno temperatūra staigiai pakyla daugiau negu 39–40 laipsnių, prasideda vėmimas, sumišimas, sąmonės pritemimas ar traukuliai – tai klasikiniai šilumos smūgio simptomai. Šilumos smūgis – kritinė medicininė būklė, galinti sukelti negrįžtamus smegenų pažeidimus ar mirtį. Pastebėjus šiuos ženklus nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, o iki atvykstant gydytojams stengtis kuo greičiau vėsinti nukentėjusįjį vėsiais kompresais, šaltu vandeniu ir kita.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė