Legendinė amerikiečių aktorė ir dainininkė Džudė Garland (tikrasis vardas Fransis Etelė Gum) išgarsėjo kaip nepaprastai talentinga ir neramios sielos bohemos atstovė. Tikriausiai daugelis ją prisimena kaip kilnios širdies mergaitę Dorotę iš vaidybinio filmo „Ozo šalies burtininkas“ (1939). Čia ji sužibėjo ne tik kaip puiki aktorė, bet ir kaip dainininkė. Už įtaigiai suvaidintą vaidmenį kino akademija 1940 metais ją apdovanojo specialiu prizu. Per gyvenimą Džudė buvo du kartus nominuota Oskarui, bet niekada jo nepelnė.

 

Džudė

Gimusi scenai

 

Džudės Garland (1922 – 1969) tėvai buvo komedijų teatro aktoriai, todėl šou pasaulio užkulisiuose ji sukosi, galima sakyti, nuo gimimo. Mergaitės ir jos seserų Siuzės ir Džimės karjera rūpinosi pati mama. Ji dirbo jų agente ir vadybininke. Pirmą kartą scenoje pasirodė, sulaukusi 2,5 metų, ir buvo praminta mažyle Gum. 1920-ųjų pabaigoje mergaitės nusifilmavo net keliuose trumpametražiuose filmuose. Netrukus po to, visa šeima persikėlė į Kaliforniją, kad seserys galėtų mokytis šokių ir aktorinio meistriškumo. Džudė mamą prisimindavo kaip labai griežtą, kartais ją net pašiepdavo kaip piktąją raganą. Tik suaugusi suprato, kiek iš tikrųjų reikėjo iškęsti motinai, gyvenančioje laikotarpyje, kuriame moterys nebuvo vertinamos.

 

1934 metais Čikagoje merginos pasivadino „Garlandų seserimis“ ir susigalvojo sceninius pseudonimus. Fransis tapo Džude. Karjera klostėsi puikiai, debiutinė daina „Zing! Went the Strings of My Heart“ pasiekė radijo eterį, tačiau staiga nuo meningito mirė tėvas. Sukrėsta netekties Džudė pasinėrė į darbus.

 

Pirmąją asmeninę sutartį Džudė pasirašė, sulaukusi vos 13 metų. Dirbo kartu su Mikiu Runiu, Ava Gardner ir Elizabete Teilor. Nors nebuvo labai graži, bet visus pakerėjo stebuklingas mergaitės balsas. Džudė nuolatos sulaukdavo kritikos dėl išvaizdos. Ją pravardžiavo kiaulaite su kasytėmis, pabaisa, dėlto ėmė badauti. Nenorėdama prarasti pelningos sutarties, jaunoji aktorė net pradėjo vartoti amfetaminą, kad turėtų energijos ir galėtų kontroliuoti savo svorį. Kaip ir reikėjo tikėtis, netrukus išsivystė priklausomybė nuo narkotinių ir migdomųjų medžiagų. Kasdien persekiojantys paparacai skleidė gandus apie beprotišką aktorės dietą, tariamą romaną su Mikiu Runiu, nemokėjimą vairuoti ir išgalvotus pomėgius. Ši sutartis atnešė jai šlovę, bet neleido mėgautis paauglyste. Neįtikėtina, bet mergina net nešvęsdavo gimtadienių ir skrupulingai slėpė savo amžių, kad kino bendrovei nepasirodytų per sena.

 

Sunkumai Ozo šalyje

 

Filme „Ozo šalies burtininkas“ (1939) ji turėjo vaidinti dvylikametę, todėl buvo priversta dėvėti stipriai apspaudžiantį korsetą, kad krūtinė atrodytų plokščia. Jai buvo sukurta speciali suknelė, turėjusi ją atjauninti – uždara krūtine, pūstomis rankovėmis ir klostuotu sijonėliu žemiau kelių. Vaidinti su vyresniais aktoriais buvo nelengva. Smulkią mergaitę jie neretai nustumdavo į antrą planą.

 

Šlovė reikalauja aukų

 

DžudėSulaukusi 18 metų susižadėjo su Deividu Rouzu. Jis pasibaisėjo tuo, kad kino bendrovė griežtai kontroliavo, kiek Džudė gali suvalgyti. Pagal sutartį ji per dieną galėjo gerti tik juodą kavą, vištienos sultinį ir surūkyti 80 cigarečių per dieną, neskaitant piliulių alkiui malšinti. Nieko nuostabaus, kad 1,5 m aukščio aktorė svėrė tik 44,5 kg. Ji negalėjo nesilaikyti dietos nė vieną dieną, nes iškart priaugdavo svorio. Šlovė jai kainavo mitybos sutrikimus ir priklausomybę nuo vaistų.

 

Po antrųjų skyrybų su vyru Džudė palūžo. 1950 metais kino bendrovė nutraukė sutartį dėl emocinių ir psichologinių sunkumų. Jos karjera riedėjo žemyn. Tačiau ji neketino nuleisti rankų ir po metų vėl pradėjo daug dirbti. Brodvėjuje surengė neįtikėtino populiarumo sulaukusį asmeninį pasirodymą.

 

Trečią kartą ištekėjo už savo prodiuserio ir iš naujo sužydėjo. Tada ji suvaidino viename iš sėkmingiausių savo filmų – „A Star Is Born“ (1954). Paskui ji gavo vaidmenį filme „The Man That Got Away“, už kurį gavo kino akademijos apdovanojimą.

 

Dėl sveikatos problemų Džudė Garland buvo priversta padaryti 7 metų pertrauką. Į sceną vėl galėjo grįžti tik būdama 39-erių. Buvo nominuota Oskarui už vaidmenį dramoje „Judgment at Nuremberg“ (1961). Tais pačiais metais laimėjo du „Grammy“ apdovanojimus kaip geriausia solinė atlikėja ir už geriausią muzikos albumą „Judy at Carnegie Hall“.

 

Debiutas televizijoje

 

Džudė išbandė ir televizijos aktorės duoną. 1963 – 1964 metais pradėtas rodyti televizijos projektas „The Judy Garland Show“ labiausiai žiūrovams įsiminė dėl Džudės Garland dainų. Laidoje taip pat pasirodydavo ir Džudės dukterys Lorna Luft, Laiza Mineli, senas draugas Mikis Runis. Televizijos laida pelnė „Emmy“ apdovanojimą.

 

Meilė – gyvenimo variklis

 

Daugelis manė, kad Džudė ir Mikis Runis yra pora ir realiame gyvenime. Tokius gandus kurstė kino bendrovė, su kuria buvo pasirašiusi sutartį Džudė, bei aistringas bučinys per Oskarų įteikimo ceremoniją. Pati aktorė teigė, kad jie – tik geri, seni draugai, labai daug ką patyrę kartu. „Galiu gyventi be pinigų, bet tik ne be meilės“, – kartą sakė Dž. Garland. Tikriausiai todėl ji ir buvo ištekėjusi net 5 kartus. Kiekvieną kartą vylėsi, kad dabar – tai paskutinis kartas.

 

Penkios vedybos ir trys vaikai

 

Pirmą kartą ištekėjo devyniolikos už muzikanto Deivido Rouzo, bet santuoka netruko ilgai. Beveik iškart po skyrybų su juo ištekėjo už Vincento Mineli, su kuriuo susilaukė garsiosios dukteris Laizos. Deja, santuoka taip pat truko ne ką ilgiau. Tada ji puolė į  prodiuserio Sido Lufto glėbį. Audringas romanas baigėsi vestuvėmis. Šioje santuokoje susilaukė dar dviejų vaikų: Lornos ir Džojaus. Nesutarimai dėl vaikų auklėjimo lėmė trečiąsias skyrybas. Po jų atėjo eilė kelių mėnesių santuokai su aktoriumi Marku Heronu. Paskutinė santuoka su muzikantu Miku Donu truko iki mirties.

 

Gyvenimas po mirties nesibaigia

 

Pabaigus aktorės ir dainininkės karjerą, šlovė neatslūgo. 1967 metais vėl pabandė grįžti į Brodvėjų, bet šį kartą pasirodymas buvo sutiktas labai kritiškai. Tada išvyko į Londoną. Turėjo ir asmeninių, ir finansinių bėdų. Naktinio klubo, kuriame ji koncertuodavo, lankytojai matė, kad aktorė atrodė labai suvargusi, išsiblaškiusi ir nepasirengusi scenai. Likus keliems mėnesiams iki mirties ištekėjo už Mikio Dono. Sunkiai sirgo hepatitu ir kepenų ciroze, bet mirė atsitiktinai perdozavusi vaistų 1969-aisiais.

 

Po mirties jos gimtuosiuose namuose buvo įrengtas atminimo muziejus. Kiekvienais metais šiose patalpose organizuojami renginiai. Muziejus net pateko į Gineso rekordų knygą, kaip vieta, kurioje susirinko daugiausiai (1093) žmonių, persirengusių Ozo šalies personažų kostiumais.

 

Žvaigždė mirė nespėjusi užbaigti rašyti atsiminimų, kuriuose aprašė ne tik savo, kaip aktorės ir dainininkės gyvenimą, bet ir kaip trijų vaikų motinos. Ji troško atskleisti visas negailestingo šou verslo paslaptis (ilgas darbo valandas, neprofesionalumą, piktnaudžiavimą vaistais ir alkoholiu ir kt.). Visa tai ji paliko juodraščiuose ir diktafono įrašuose. Atsiminimus ji dažniausiai rašydavo būdama neblaivi arba  apsvaigusi nuo narkotikų.

 

Motinos gyvenimą ir talentą nusprendė aprašyti dukterys Laiza ir Lorna. Pagal šią knygą buvo sukurtas trumpas serialas „Gyvenimas su Džude Garland: aš ir mano šešėlis“, pelnęs „Emmy“ apdovanojimą“. Yra planų sukurti filmą apie legendinės asmenybės gyvenimą, tačiau, kada tai įvyks, kol kas nėra žinoma.

 

Įdomu

 
  • Džudei Garland skirta rožių veislė. Gėlių žiedai geltoni su raudonais krašteliais. Skleidžia švelnų obuolių kvapą.
  • Suknelė, kurią filme „Ozo šalies burtininkas“ dėvėjo Džudė, 2012 metais buvo parduota už 480 tūkst. JAV dolerių.
  • Holivudo žvaigždžių alėjoje turi dvi žvaigždės. Viena skirta už darbą filmuose, kita – už muzikinę veiklą.
  • Madam Tiuso muziejuje saugoma Džudės Garland vaškinė skulptūra.
  • Sakoma, kad Dž. Garland skambindavo net JAV prezidentas Džonas Kenedis ir prašydavo jos padainuoti žymiąją „Over the Rainbow“.

 
Paklausyti dainos galite paspaudę nuorodą: