Ką reiškia turėti brolį ar sesę dvynį, suprasti beveik neįmanoma, nebent patys jais esate. Psichologai ir neurologai jau daug metų tiria keistą, kartais sunkiai paaiškinamą dvynių tarpusavio ryšį, kuris, kaip spėjama, užsimezga dar gimdoje. Visgi dvynių gyvenimas gali būti išskirtinis ne tik dėl mistinio ryšio, bet ir sudėtingesnės gyvenimo realybės bei tėvų elgesio.

 

Gimsta vis daugiauTwin,Girls,Playing,In,Pink,Tutus,,Reflective,Childhood,Moments,At

 

Dvynių gyvybės užsimezga, kai moters organizme iš karto subręsta dvi (labai retai ir daugiau) kiaušialąstės, kurias apvaisinus gimsta dizigotiniai dvyniai. Jie nėra identiški, gali būti skirtingų lyčių, panašūs tiek, kiek panašūs paprastai būna broliai ir seserys. Jeigu pačioje vystymosi pradžioje gemalas pasidalina į dvi (labai retai ir į daugiau) dalis, gimsta monozigotiniai dvyniai. Jie visuomet būna tos pačios lyties, itin panašūs ir vadinami identiškais. Maždaug 1,9 % pasaulio populiacijos yra dvyniai – apie 130 mln. žmonių. Pastaraisiais metais visame pasaulyje pastebimas dvynių gimstamumo padidėjimas. Mokslininkų skaičiavimu, kas 40-as gimęs vaikas yra dvynys. Lietuva nėra išimtis – čia irgi padidėjo dvynių gimstamumas, štai 2019 m. statistikoje matoma, kad pastaraisiais metais gimė 372 poros dvynių. Gydytojai mano, kad tam įtakos galėjo turėti pagalbinis apvaisinimas. Mat pastebima, kad daugiau dvynių porų gimsta iš pagalbinio apvaisinimo arba brandaus nėštumo. Dar vienas veiksnys, galbūt lemiantis didesnį dvynių gimstamumą, – šiuolaikinės moterys yra tvirtesnės ir aukštesnės, nei gyvenusios prieš 100 m. Aukštų moterų organizme yra daugiau hormono somatomedino C (augimo faktoriaus IGF-1). Šis hormonas lemia kaulų ilgėjimą, taip pat siejamas su aktyvesne kiaušidžių veikla, tad daugiau šio hormono turinčių moterų organizme dažniau subręsta dvi kiaušialąstės ir pagimdo dizigotinius (neidentiškus) dvynukus.

 

Ypatingas ryšys

 

Nepaisant to, ar dvynukai identiški, ar ne, jie vienas su kitu susipažįsta dar motinos įsčiose. Jau nuo 14-os nėštumo savaitės siekia vienas kito, glaustosi, save liečia rečiau, nei brolį ar sesę. Taip pat pastebėta, kad tiek savo, tiek ir brolio ar sesės akis besivystantys vaikučiai liečia švelniai, atsargiai, suprasdami, kad grubus elgesys kitam žmogučiui gali būti nemalonus, sukelti skausmą. Ką tik gimę dvyniai nenori būti atskirti, instinktyviai bando įsikabinti vienas į kitą. Mokslininkų teigimu, apie 40 % dvynukų sukuria savo slaptąją kalbą. Dvynukai, kaip ir visi kalbėti besimokantys vaikai, skleidžia įvairius garsus – guguoja, krykštauja, spygauja. Daug laiko dviese praleidžiantys vaikai vienas iš kito išmoksta šiuos garsus, juos vartoja įvairiose situacijose tarsi tikrą kalbą. Pastebima, kad su suaugusiais žmonėmis ar vyresniais vaikais dvynukai šios kalbos nevartoja, ja kalba tik tarpusavyje. Slaptoji kalba palaipsniui išnyksta, kai vaikai išmoksta kalbėti normaliai. O slaptas ir nepaaiškinamai glaudus ryšys beveik niekada neišnyksta. Niekuomet vienas kito nematę dvyniai gali jausti, jog kažko jų gyvenime trūksta. Yra begalė istorijų apie tai, kai kūdikystėje išskirti dvyniai surado vienas kitą ir tik tuomet pajuto pilnatvę. Beje, didžiulė tikimybė, kad net nežinodami, jog turi dvynį, žmonės darys tuos pačius pasirinkimus gyvenime. Štai amerikiečiai broliai dvyniai vienas apie kitą nežinodami nugyveno net 39 metus, tačiau jų gyvenimai susiklostė labai panašiai.

 

Telepatinė sąsaja

 

Abu vyrai turėjo tą patį vardą Jamesas, buvo du kartus vedę, o jų žmonų vardai tokie patys, abu turėjo po sūnų Jamesą Alleną ir šunį vardu Toy. Tyrėjai labai susidomėjo šiuo atveju ir atlikę tyrimus pastebėjo, kad jų asmenybės beveik identiškos, jie (ne)mėgo panašių dalykų, skundėsi tais pačiais negalavimais. Keisčiausia tai, kad turėjo vienodų pomėgių, tokios pačios markės automobilį ir dirbo tokį patį darbą. Tačiau tai niekis, palyginus su plačiai aptariamu dvynių telepatiniu ryšiu. Bene garsiausias mokslininkų tyrinėtas atvejis – paauglės amerikietės Leanne ir Gemma. Penkiolikmetė Leanne maudėsi vonioje, kai Gemma pajuto, kad sesei kažkas negerai. Gemma buvo įsitikinusi, kad sesuo pavojuje ir įbėgusi į vonią pamatė, jog Leanne be sąmonės guli panirusi po vandeniu. Laiku suteikus pagalbą skendusi dvynė išgyveno. Namuose sumontuotos saugumo kameros užfiksavo šį įvykį. 2003 m. JAV televizijoje atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar dvyniai išties pasižymi telepatijos galiomis. Prie vieno iš dvynių prijungtas poligrafas, o kitas buvo atskirame izoliuotame kambaryje. Poligrafas fiksavo širdies ritmo, kvėpavimo, raumenų ar odos pokyčius. Tą pačią akimirką, kai kitas brolis įkišo ranką į ledinį vandenį, poligrafo rodmenys pakito, taip pasikartojo ir tuomet, kai brolį išgąsdino netikra gyvatė. Esama ir daugybė kitų, deja, oficialiai nepatvirtintų dvynių telepatijos atvejų.

 

Kodėl reikalingas dvynių atskyrimas?

 

Nepaisant ypatingo dvynukų ryšio, ne visi sutinka su tuo, kad jų artumą būtina skatinti. Joan Friedman – žymiausia dvynių ekspertė pasaulyje, psichologė ir rašytoja, pati turinti dvynę seserį ir auginanti dvynius sūnus, sako, kad auklėdami dvynukus tėvai kartais elgiasi netinkamai. J. Friedman pristato mažai kur girdėtą terminą – dvynių mistika. Tai tie dalykai, kuriais apie dvynius tiki visuomenė: kad gali skaityti vienas kito mintis, visuomet turi būti kartu, per atstumą jaučia ypatingą pojūtį apie tai, ką išgyvena kitas dvynys. Tai lengvai gali virsti savotišku lūkesčiu dvyniams, mat iš jų tikimasi būti geriausiais draugais, įsitraukti į vienodas veiklas, rengtis vienodai, būti panašiam vienas į kitą charakteriu ar tiesiog visada sutarti pamirštant, jog jie – du visiškai unikalūs žmonės. Toks aplinkos požiūris neretai sukuria dvyniams papildomą įtampą. Anot terapeutės, tėvams reikia kuo daugiau laiko leisti su kiekvienu iš dvynių atskirai, leisti vaikams turėti atskirus kambarius, netgi atskirus gimtadienius. Specialistė pasakoja dirbanti su daugybe suaugusių dvynių, kurie niekada neturėjo asmeninio laiko tik su tėvais ir dėl to iki šiol jaučiasi nusivylę. J. Friedman net skatina dvynius sąmoningai atskirti vieną nuo kito. Tiesa, tai reikia daryti atsargiai ir pamažu. Toks atsiskyrimas leidžia ne tik puoselėti individualius kiekvieno vaiko talentus, tačiau ir padeda vystytis asmenybei, lengviau užmegzti ryšius su aplinkiniais, užuot susikoncentravus tik į brolį ar seserį.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė