Įvairūs dvasiniai simboliai skirtingais amžiais skatino žmones siekti darnos, gyventi taikoje su savimi, aplinkiniais ir pasauliu. Jie ir šiandien mums primena apie gyvenimo balansą, o visų svarbiausia – daro teigiamą poveikį kūnui ir sielai.

 

Daugelis šimtmečius egzistavusių dvasinių simbolių vėl atgimė, nes yra aktualūs. Jie absoliučiai universalūs ir nereikalauja religinio tikėjimo. Simbolių reikšmės svarbios kasdieniame gyvenime ir nesunkiai jas gali suprasti kiekvienas. Astrologų teigimu, simbolių kilmė dažnai siejama su kosmosu ir juose užkoduoti visatos dėsniai, dėl kurių jie tampa tokie galingi. Kai kuriuos jų galima pamatyti kosmose, kai dangaus kūnai sudaro tam tikras figūras.

 

Vienas seniausių simbolių – KRYŽIUSReligious,Symbols.,Christianity,Cross,,Islam,Crescent,,Buddhism,Dharma,Wheel,,Hinduism

 

Nors daugelis galvoja, kad šis simbolis atkeliavo iš krikščionybės ir yra tikėjimo patvirtinimas, visgi tai vienas seniausių iki šių dienų išlikusių simbolių, o archeologai tvirtina, kad kryžiaus ženklą galima aptikti dar akmens amžiaus urvų piešiniuose. Egzistuoja nuomonė, kad šiuo ženklu žmonės simboliškai vaizdavo ugnį. Pačias įvairiausias kryžiaus formas skirtingais laikais naudojo daugelis senųjų civilizacijų. Kryžius buvo gerai pažįstamas mūsų protėviams baltams dar iki Kristaus laikų. Tyrinėjant archeologinius radinius aiškiai matyti, kad geležies amžiuje Lietuvos teritorijos gyventojai savo papuošalus ir reikmenis dekoruodavo kryžiaus simboliais. Galima tik spėti, ką kryžiaus ženklas reiškė žmonėms tais laikais. Simbolių tyrinėtojai mano, kad šis ženklas simbolizavo keturias pasaulio šalis, keturias stichijas. O Kristaus nukryžiavimo įrankiu jis tapo ne atsitiktinai – buvo kraštų, kuriuose kryžius naudojamas kaip mirties bausmės įrankis, kurį romėnai atnešė į žydų žemes.

 

Kryžiaus simbolį galima pamatyti įvairiose pasaulio šalyse, kryželį ant kaklo pasikabinę nešioja moterys, vyrai, net vaikai. Tikima, kad jis saugo nuo pikto. Nuo seniausių laikų kryžiumi vadinamas simbolis ne tik iš dviejų susikertančių linijų. Yra įvairių jo formų, pavyzdžiui, senovės skandinavai ir kai kurios kitos tautos turėjo saulės kryžių – dvi kryžiumi susikertančias linijas, apibrėžtas apskritimu. Apverstas kryžius, kuris kartais gretinamas su satanizmu, iš tikrųjų vadinamas šv. Petro kryžiumi. O apverstas todėl, kad šv. Petras nukryžiuotas galva žemyn. Tik nuo IV a. pradžios, Romoje panaikinus mirties bausmę nukryžiuojant, kryžius ir nukryžiuotasis užėmė vis svarbesnę vietą bažnyčioje ir tikinčiųjų gyvenime. Jėzaus mirtis ant kryžiaus vaizduojama kaip Dievo meilės viršūnė, o po jo mirties pradėta tikėti, kad šis simbolis išties daro stebuklus. Pasaulyje žinoma ir ne viena istorija, kaip žmonės, melsdamiesi prie kryžiaus, pagyja nuo sunkiausių ligų.

 

Kryžiaus kančios tema dažnai išryškinama ir šiomis dienomis: žmonės meldžiasi prie kryžiaus, kryžiaus ženklu gydomi ligoniai, nuvaikomos piktosios dvasios.

 

OM – harmonijai kurti

 

Om garsą dažniausiai galima išgirsti tariant dvasinėse praktikose. Tikima, kad tai visatos garsas. Pastaraisiais dešimtmečiais, vis labiau populiarėjant dvasingumo temai, jis girdimas dar dažniau. Budizmo, hinduizmo bei kitų indiškosios kilmės religijų ir dvasinių praktikų atstovai laiko jį švenčiausiu garsu, iš kurio atsirado visata.

 

Ne mažiau svarbus vizualinis simbolis om, kurį galima rasti išraižytą ant relikvinių monetų, užrašytą senovės raštuose Pietų ir Pietryčių Azijoje. Jo išraiška dažnai naudojama ezoterinėje juvelyrikoje, dekoruojant įvairius daiktus. Jis simbolizuoja taiką, harmoniją bei pusiausvyrą. Dvasiniu keliu žengiantys žmonės neabejoja, kad mantra om suteikia energijos kūno energetiniams centrams (čakroms) ir gali apgaubti žmogų ypatinga aura.

 

IN ir JANG – sėkmei ir laimei

   

Tai du vienas kitam priešingi energiniai pradai, kurie tiesiog neegzistuotų vienas be kito. Pagal kinų filosofiją, visatos pradžia vaizduojama kaip tuščias ratas. Vėliau jame atsiranda taškas – pirminė gyvybės sėkla, kuri ima vystytis ir pasidalija į du skirtingus pradus. Juodoji pusė simbolizuoja moteriškąją lytį, Žemę, Mėnulį, o baltasis – vyriškąją lytį, dangų, Saulę. Šie pradai vienas kitą puikiai papildo.

 

Retas nematęs šio itin populiaraus senovinio simbolio, kuris atspindi visatoje esantį dualumą ir pusiausvyrą. Kiekvienoje simbolio pusėje yra dalis jo priešybės. Priešingos jėgos papildo viena kitą ir, kad sėkmė egzistuotų, vienai reikia kitos. Šį ženklą galima pamatyti net ant įprastų namų apyvokos daiktų. Tai tarsi priminimas, kad, norint pasiekti harmoniją, reikia pusiausvyros. Nuo seno tikima, kad jis neša sėkmę, harmonizuoja ir žmogų, ir aplinką. Iš senosios Kinijos kilęs simbolis yra daug daugiau nei įdomi dekoro detalė. Žinovai teigia, kad jis atspindi pasaulio prigimtį.

 

HAMSA saugo nuo piktavalių

 

Populiariausia simbolio forma – plaštaka su trimis ištiestais pirštais viduryje ir dviem nykščiais iš šonų, centre dažniausiai vaizduojama akis. Bet galimas ir kitoks simbolis – įprastos ištiestos plaštakos atvaizdas. Tikima, kad penki pirštai simbolizuoja penkis pojūčius arba atvaizduoja mūsų kūną (rankas, kojas ir galvą).

 

Nuo seno tikima, kad šis simbolis suteikia apsaugą. Hebrajiškai „hamsa“ reiškia „penki“. Islame tikima, kad šis simbolis apsaugo nuo blogos energijos, nužiūrėjimo, nesėkmių, pavydžių žmonių, todėl dažniausiai nešiojamas kaip papuošalas. Puošiantis šiuo magišku ženklu neabejojama, kad žmogus įgauna ypatingą apsaugą nuo piktų jėgų ir visokio blogio. Šiuo tikslu simbolis piešiamas virš durų, ant langų, taip pat garbingoje namų vietoje ant sienos. Neretai juo puošiami drabužiai. Simbolis gali būti vaizduojamas ir nukreiptais pirštais žemyn, kas reiškia, kad norima pritraukti dar didesnę gausą, tikimasi šeimos pagausėjimo. Atliekantys budistines ir hinduistines praktikas tiki, kad penki pirštai jungiasi su tam tikru čakros elementu. Nuo nykščio kiekvienas pirštas jungiasi su skirtingomis čakromis: saulės rezginio, širdies, gerklės, šaknų ir sakraline.

 

Skirtinguose kraštuose šis simbolis vadinamas nevienodai, pavyzdžiui, ne hamsa, o draugystės ranka.

 

GYVYBĖS GĖLĖ – optimizmui

 

Tai archajiškas šaknis turinti sakralinės geometrijos figūra, vienokia ar kitokia forma vaizduota senųjų religijų pavelde. Gyvybės gėlė istorijoje matoma daugelio kultūrų relikvijose – nuo senovės Romos ornamentų iki islamo meno ir viduramžių architektūros. Apskritimo simbolis primena išskleistą gėlės žiedą ir simbolizuoja pasaulio sukūrimą. Ši harmoninga geometrinė figūra sudaryta iš daug vienodo dydžio apskritimų, kurie taisyklingai susikerta vienas su kitu. Manoma, kad daugybė apskritimų simbolizuoja ir vaisių, sėklų, medžių ciklą – gyvybės ciklą gamtoje, t. y. gyvybės sukūrimą iš didžiosios tuštumos. Šis simbolis – ne tik pasaulio, bet ir visko, kas jame gyva, atvaizdas.

 

LOTOSO ŽIEDAS – šviesos simbolis

 

Plačiai naudojamas pasaulio istorijoje kaip nušvitimo ir taikos simbolis. Budistų ir hinduistų tikėjimai, susiję su lotoso žiedu, yra panašūs, o lotosas laikomas amžinybės simboliu. Be to, siejamas su šviesa ir tyrumu. Lotosų žiedų dažnai dedama prie hinduistų dievybių kojų. Žiedų spalvos irgi turi reikšmę – balta ir šviesiai rožinė simbolizuoja tyrumą, raudona ir violetinė – prabudimą, nušvitimą, atgimimą, o žalia – visa ko pradžią.

 

Lotosas – vandens augalas, vešintis ir žydintis drumzlinuose vandenyse, kas savaime kuria didelį kontrastą. Ypač gražus žiedas ir neskaidrus vanduo – tokios priešybės būdingos ir gamtoje, ir tarp žmonių.

 

PASAULIO MEDIS – stiprybės nešėjas

 

Archetipinis simbolis daugelyje kultūrų. Medžius stipriai garbino pagoniškų tikėjimų žmonės, hinduizme taip pat jie svarbūs. Kai kurie net laikomi šventais. Budistams itin svarbus Bodhi medis, po kuriuo Buda patyrė nušvitimą.

 

Pasaulio medis vaizduojamas su šaknimis ir šakomis, besidriekiančiomis į žemę ir dangų. Neretai piešiamas kaip medis sferoje, kurio šaknys auga giliai į apatinį pusrutulį, o šakos skleidžiasi į viršų. Šaknys iš žemės siurbia vandenį, o šakos sugeria energiją iš dangaus. Medis, susiejęs žemiškąją ir dangiškąją sferas, tampa pasaulio centru. Dvasiniai mokytojai aiškina, kad toks vaizdavimas rodo mums gerai pažįstamos fizinės sferos ir mažiau pažįstamos bei apčiuopiamos dvasinės sferos susijungimą ir glaudų ryšį. Sykiu šis medis simbolizuoja gimimo, gyvenimo ir mirties ciklą, rodo, jog viskas tarpusavyje susiję, o mūsų ryšys su žeme – itin glaudus. Ar teko pasisemti energijos ir jėgų tiesiog apkabinus patinkantį medį?

 

Ką teigia psichologai?

 

Simbolius tyrinėjo Karlas Gustavas Jungas, kuris teigė, kad žmogaus emocijos, kurios reikšmingu jam momentu susiejamos su vaizdiniais, įprasmina juos, pripildo energijos ir paverčia reikšmingais ženklais. Taigi, nuo mūsų pačių priklauso, kaip tam tikras simbolis mus paveiks, kiek suteiks jėgų. Psichologų teigimu, tam tikri simboliai gali žmogų persekioti ir sapnuose ar kasdienėse situacijose. Reikėtų į tai įsiklausyti ir bandyti suprasti, ką jie nori svarbaus pasakyti.

 

Autorius Jūratė Bratikienė