Dominikos Respublika – nesibaigiančios vasaros sala

Kai pabosta darganos, šaltis ir tamsa, ne vienas pradeda aktyviau dairytis kelionių į šiltuosius kraštus. Egzotika viliojančių, saulėtomis dienomis ir kokybiškais paplūdimiais džiuginančių kelionių krypčių žiemos sezonu galima atrasti ne vieną, tačiau reta grožiu gali nurungti Dominikos Respubliką.

Karibų rojus

Atostogų lengvumą Dominikos Respublikoje kviečia patirti balto smėlio paplūdimiai, akį džiuginančios turkio spalvos bangos ir kerinti atogrąžų gamta. Apsupta Atlanto vandenyno šiaurėje ir Karibų jūros pietuose, ši sala gali pasigirti beveik 1609 km pakrantės linija, iš kurių net 402 km tituluojami kaip geriausi pasaulio paplūdimiai, įsikūrę nuostabių kurortų ir idiliškų viešbučių apsuptyje. Į amžinos vasaros salą keliautojai įprastai vyksta nuo lapkričio iki balandžio. Tuomet čia daugiausia saulėtų dienų, oro temperatūra svyruoja nuo 22 iki 30 ºC šilumos, džiugina šiltas vanduo. Tačiau Dominikos Respublika keliautojams žada kur kas daugiau, nei ramų poilsį išpuoselėtuose kurortuose. Kalnuota vulkaninės kilmės sala, pelnytai vadinama Karibų rojumi, žavi įstabiais kraštovaizdžiais. Čia stūkso didingi kalnai, o tarp jų slepiasi nuostabūs gamtos stebuklai – Salto el Limon ir Trafalgaro dvynių kriokliai, kurie kaskadomis leidžiasi iš svaiginančio aukščio. Šių krioklių papėdėje, apsuptoje uolų, tyvuliuoja natūralūs vandens baseinai, kviečiantys atsigaivinti ir pasimėgauti gamtos ramybe. Aiktelėti iš nuostabos ne vieną paskatins ir Los Haitises nacionalinis parkas. Čia galima atrasti vandens erozijos suformuotų paslaptingų urvų, kuriuos dar senovėje puošė indėnų sukurti petroglifai ir piktogramos. Šios nukelia į praeities šimtmečius ir leidžia prisiliesti prie neįtikėtinos gamtos ir istorijos sintezės.

Į praeitį nukelianti sostinė

Norint iš arčiau pažinti tikrąją Dominikos Respublikos kultūrą ir patyrinėti istoriją, keliaujama į Santo Domingą – šalies sostinę, įsikūrusią salos pietuose. Tai vienas pirmųjų miestų, kuriuos europiečiai įkūrė Amerikoje. Iki šių dienų čia išliko daugybė Kristupo Kolumbo laikų gynybinių sienų ir griuvėsių. Istorinė architektūra, muziejai, paplūdimiai, mieste esantis nacionalinis parkas susipina su modernia miesto kultūra ir viliojančiu naktiniu gyvenimu. Vaikštinėjant sostinės senųjų gynybinių sienų apsuptais kvartalais, žvalgantis į pirmųjų atvykėlių iš Europos namus galima pasijusti kelis šimtmečius nusikėlus į praeitį. Gyva muzika čia skamba kone ant kiekvieno kampo, o gatvės šokėjai kviečia prisijungti visus, norinčius pajusti tikrą Dominikos Respublikos dvasią. Juk būtent čia gimė pasaulį užkariavę merengė ir bačatos šokiai, kurių žingsnelių vietiniai mielai moko ir smalsius turistus. Salos miesteliai išsiskiria kolonijinės architektūros grožiu – žavingos siauros gatvės, spalvingi pastatai ir ramybės atmosfera kviečia lėtai patirti nuostabias akimirkas. Prie jūros įsikūrusiuose restoranuose galima mėgautis šviežios žuvies ir jūrų gėrybių patiekalais. Tris šimtmečius šalį valdė ispanai ir portugalai, todėl daug patiekalų turi ispanišką, portugališką kilmę ir pavadinimus. Visgi maistas čia gardinamas pagal afrikietiškas tradicijas, tad daugelis jų gana aštrūs.

Kakavos mėgėjams 

Tiems, kurie nori parsivežti neišdildomų potyrių, verta užsukti į Puerto Platą. Šis miestas, laikomas Karibų turizmo pradininku, žavi įspūdingu kraštovaizdžiu ir autentišku senamiesčiu su kolonijinės architektūros šedevrais, pasakojančiais turtingą istoriją. Čia veša kakavmedžiai ir kavamedžiai, tad nederėtų praleisti progos padegustuoti vietinės produkcijos. Dominikos Respublikoje išaugintos kakavos pupelės ypač vertinamos. Daugelis ūkių čia ekologiniai. Kakava auginama kartu su skirtingų medžių rūšimis, vaisiais ir kitais augalais. Tai padeda išlaikyti sveiką augalų ekosistemą, kurioje nėra kenkėjų ir ligų. Derliaus nuėmimas vyksta kovą–birželį (pagrindinis derlius) ir spalį–gruodį (tarpinis derlius). Po derliaus nuėmimo kakavos pupelės 5–6 dienas fermentuojamos medinėse dėžėse. Kakavos masė yra iš 100 % kakavos pupelių be jokių priedų. Tai brangi žaliava, iš kurios vėliau gaminamas aukščiausios rūšies šokoladas. Tiesa, vietiniuose ūkiuose saldžiu šokoladu turistų niekas nevaišina. Dažniau ragaujamas tradicinis kakavos masės gėrimas. Jo receptas paprastas: 20–30 g smulkintos kakavos masės užpilama 70 ml karšto vandens ir plakama, kol kakava beveik ištirpsta. Šį aitroką gėrimą galima gardinti kokosų ar migdolų pienu, kad taptų saldesnis. Gerokai saldesnių kakavos gaminių galima įsigyti suvenyrų parduotuvėlėse, turguose ar oro uoste. Sakoma, kad Dominikos Respublikos kakava pasižymi išskirtiniu skoniu – jaučiamos malonios vanilės natos, karamelė ir kokosų pienas.

Punta Kana – „viskas įskaičiuota“ turistų rojus

Visgi daugeliui turistų Dominikos Respublika apsiriboja Punta Kana. Į Punta Kanos oro uostą atskrenda net daugiau keleivių, nei į Santo Domingą. Daugelis jų atvyksta iš JAV, Kanados, Europos savaitei ar dviem, praleidžia vienoje iš uždarų, gerai saugomų kurortų, ir grįžta namo. Iškelti kojos iš vadinamųjų superviešbučių keliautojams nekyla noras. Mat jie yra tarsi atskiri miesteliai, kuriuose galima rasti visko, ko tik trokšta poilsiautojai. Į „viskas įskaičiuota“ paketus gali būti įtraukti ne tik pietų ar vakarienės bufetai, bet ir skirtingų virtuvių „a la carte“ restoranai. Kasdien rengiami koncertai, įvairūs pasirodymai, darbuojasi sporto treneriai ir veikia prabangūs SPA centrai. Kai kurių didžiausių viešbučių teritorijos tokios milžiniškos, kad juose kursuoja elektriniai autobusiukai. O lagaminus personalas gabena specialiais elektriniais automobiliukais. Tiems, kuriems tokio lygio prabanga neatrodo įdomi, verčiau rinktis laikiną nuomą butuose. Ji savaitei atsieina tiek, kiek kelios naktys viename prabangių viešbučių. Punta Kanoje nuolat dygsta nauji daugiabučiai, tad pasiūla itin didelė. Tiesa, butus čia noriai perka JAV ir Kanados piliečiai, kurie planuoja šaltas žiemas tėvynėje išmainyti į amžiną vasarą Dominikos Respublikoje. Būtent šie žmonės noriai su vietinių nekilnojamojo turto agentų pagalba nuomoja savo būstus atvykėliams. Ypač tiems, kurie atkeliauja ne tingiai gulinėti paplūdimiuose, bet mėgautis ekstremaliomis pramogomis, pavyzdžiui, pasiplaukioti plaustais Damajagua upe, apsuptoje vešlių atogrąžų miškų.

Trumpai

• Iš Vilniaus Dominikos Respubliką galima pasiekti su persėdimu Frankfurte (Vokietija), o visa kelionė trunka maždaug 17 val.
• Dominikos Respublika yra Karibuose, bet tai ne mažytė Karibų salelė. Dominikos Respublikoje gyvena net 11 mln. žmonių, o plotu beveik prilygsta Lietuvai.
• Dominikos Respubliką 1492 m. gruodžio 5 d. atrado Kristupas Kolumbas. Atrasta sala buvo pavadinta La Espanola, tačiau vietiniai ją vadino Quisqueya („visų žemių motina“).
• Samanos pusiasalis Dominikos Respublikos šiaurės rytuose garsėja banginių stebėjimu (nuo sausio vidurio iki balandžio pradžios). Tai įspūdinga patirtis, kurią verta išmėginti visiems keliautojams.
• Dominikos Respublika turi ir neparadinį veidą. Automobiliai ne turistinėse zonose seni ir aplamdyti. Miesteliuose yra daugybė lažybų punktų ir loterijos reklamų. Taip pat čia gausu religingų katalikų. Religiniai šūkiai puošia automobilius, įvažiavimus į miestelius, gatvėse vyksta pamaldos. Jų neišgirsti neįmanoma. Pastoriai ir kunigai savo pamokslus skelbia per specialiai įrengtas garso kolonėles.
• Nacionalinis sportas – beisbolas. Reguliarusis sezonas stadionuose – žiemą. Bet dominikiečiai treniruojasi ištisus metus, tad nenuostabu, jog kas devintas svarbiausios JAV beisbolo lygos žaidėjas yra savo ir tėvų gyvenimo svajonę išpildęs dominikietis.

Autorius Eglė Stratkauskaitė