Dauguma 6–7 m. vaikų jau geba skaityti. Vieniems tai vis dar sunki ir varginanti užduotis, kitiems – malonumu tapęs užsiėmimas. O ką galvoti tuomet, kai ilgai ir kantriai skaityti mokytas vaikas niekaip „nesusidraugauja“ su raidėmis? Jeigu pastebimi ir kiti įtartini požymiai – kalbos sutrikimai, lėta reakcija ir pan. – galima įtarti, kad susidūrėte su sveikatos sutrikimu, vadinamu disleksija.

 

disleksija

Kada įtarti?

 

Dažniausiai tėvai šį sutrikimą pastebi tuomet, kai niekaip nepavyksta atžalos išmokyti skaityti. Disleksija sergantis mažylis skaito itin nenoriai, šis procesas jį erzina ir vargina. Netgi išmokęs perskaityti sakinį arba visą pastraipą, toks vaikas skaito be intonacijos, lėtai ir neaiškiai. Dažnai iš pirmo karto nesupranta perskaityto teksto prasmės. Neretai turi ir kalbos sutrikimų: neištaria ir maišo tam tikrus garsus arba žodžius, sunkiai sudėlioja logišką sakinį, ne ten deda kirtį ir pan. Kenčiantieji nuo disleksijos skundžiasi ir dėmesio koncentracijos stoka, prasta atmintimi, sutrikusia motorika, sulėtėjusia reakcija. Visi šie negalavimai trikdo ne tik tėvus, bet ir vaiką. Tai, kad jis negeba to, kas bendraamžiams atrodo visiškai paprasta, smukdo jo pasitikėjimą savimi ir veda prie psichologinių problemų. Toks vaikas siekdamas apsiginti nesąmoningai ima maištauti, nepaklusti tėvų nurodymams, tinginiauti. Bausti už tokį elgesį nepatartina. Suaugusieji privalo suprasti, kad disleksija sergantis mažylis dėl to išgyvena, todėl reikia išmokyti jį su tuo susigyventi.

 

Dėl ko atsiranda?

 

Nors tikslios disleksijos priežastys nežinomos, tačiau neabejojama, kad dažniausiai ji yra paveldima. Šio sutrikimo atsiradimą gali lemti daug veiksnių, tačiau visi jie susiję su smegenų vystymųsi skirtingais gyvenimo etapais. Lemtingi pokyčiai gali įvykti dar motinos įsčiose. Disleksijos atsiradimui įtakos gali turėti tiek genai, tiek įvairios infekcijos, traumos per nėštumą arba motinos žalingi įpročiai.

 

Įrodyta, kad sveiko ir disleksija sergančio žmogaus smegenys veikia skirtingai. Atliekant tą patį veiksmą, aktyvuojami priešingi smegenų pusrutuliai. Jeigu atliekant tam tikrą užduotį sveiko žmogaus smegenys aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, tai kenčiančiojo nuo disleksijos – kairįjį. Kodėl taip yra, iki šiol nepavyko išsiaiškinti. Pasak kai kurių mokslininkų, disleksija sergančių žmonių smegenų pusrutuliai yra nesuderinami tarpusavyje. Manoma, kad tam įtakos gali turėti netgi ropojimo įgūdžiai kūdikystėje. Ropodamas mažylis išmoksta derinti judesius, lavina koordinaciją, tuo pačiu suderinama ir abiejų smegenų pusrutulių veikla.

 

Kaip gydyti?

 

Disleksija nėra išaugamas arba pagydomas sutrikimas, tačiau jos simptomus galima sušvelninti. Tokią negalią turinčiam vaikui teks skirti daugiau laiko, dėmesio ir reikės apsišarvuoti didžiule kantrybe. Specialistai pataria su mažyliu bendrauti kaip su suaugusiuoju. Būtina išklausyti jo nuomonę ir pasakojimus net jeigu jie atrodo beverčiai. Kalbėdamas vaikas lavina savo gebėjimus. Pastebėję kalbėsenos klaidų, gimdytojai turėtų jas pataisyti. Tai reikia daryti atsargiai ir švelniai, kad vaikas neįsižeistų, nesupyktų. Patys kalbėdami tėvai turėtų stengtis tai daryti lėtai, aiškiai tardami garsus. Taip vaikui bus ne tik paprasčiau suprasti, kas sakoma, bet ir taps sektinu pavyzdžiu. Taip pat rekomenduojama disleksija sergančiai atžalai dažniau skaityti ir skatinti pamėgti šį užsiėmimą. Tam padeda gausiai iliustruotos knygos. Itin tinka eilėraštukai, dainelės – rimuoti kūriniai skambesni, paprasčiau skaitomi ir veiksmingiau įsimenami. Jeigu padėties pagerinti nepavyksta, reikėtų kreiptis į logopedą. Beje, svarbu įsidėmėti, kad pradėti gydyti disleksiją galima ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Taigi jei tėvai šią problemą ignoravo, galima imtis ją spręsti savarankiškai.

 

Gal tai dovana?

 

Sužinojus, kad vaikas serga disleksija, nederėtų nuleisti rankų. Šis sutrikimas gali būti ne tik prakeiksmas, bet ir neįkainojama dovana. Disleksija sirgo ir garsus ispanų dailininkas Pablas Pikasas. Anot mokslininkų, būtent šis sutrikimas galėjo būti jo nepralenkiamo talento priežastimi. Įrodyta, kad sergantieji disleksija geba veiksmingiau apdoroti trimačius vaizdus ir visiškai kitaip supranta erdvę, todėl joje lengviau orientuojasi. Beje, tai dažniau pasireiškia vyrams negu moterims. Mokslininkai teigia, kad toks gebėjimas P. Pikasui leido kitaip pažvelgti į jį supančią aplinką ir sukurti ypatingą stilių turinčius dailės šedevrus.

 

Įdomu

 
  • Disleksija serga 5–8 % mokyklinio amžiaus vaikų. Berniukai nuo jos kenčia 3–4 kartus dažniau negu mergaitės.
  • Šia liga dažniau serga kairiarankiai.
  • Pasak Norvegijos mokslininkų, sergantieji disleksija yra itin pavojingi vairuotojai, nes jų reakcija net 20–30 % lėtesnė nei sveikų žmonių.
  • Apie 40 % milijonierių serga disleksija.
  • Disleksika sirgo Leonardas da Vinčis, Voltas Disnėjus, Hansas Kristianas Andersenas, Albertas Einšteinas, Tomas Kruzas, Džordžas Vašingtonas, Džonas Lenonas ir kt.
  • Sirgimas disleksija nebūtinai reiškia žemą intelektą.
  • Kenčiantiems nuo disleksijos patariama rinktis tas veiklos sritis, kuriose nereikia daug bendrauti ir skaityti. Puikiai tinka finansų, ekonomikos, rinkodaros, meno ir sporto sritys.
  • Šį sutrikimą pirmą kartą 1896 m. aprašė anglų mokslininkas V. Pringlas Morganas.
  • Žodis disleksija kildinamas iš graikų kalbos. Dys reiškia menkas, varganas, o lexis – žodžiai, kalba.
  • Disleksija yra dažniausiai pasitaikantis mokymosi sutrikimas. 70–85 % mokymosi sutrikimų turinčių vaikų kenčia nuo šio sutrikimo.
  • Šį sutrikimą turi net 25 mln. amerikiečių.
  • Apie 5 % sergančiųjų disleksija kenčia nuo sunkios, 17–20 % nuo vidutinės, likusieji nuo lengvos jos formos.
  • Dauguma sergančiųjų disleksija negeba rimuoti. Be to, jiems sunku imituoti aplinkos garsus.
  • Disleksija vienodai serga visų rasių, tautybių ir skirtingų socialinių padėčių atstovai.