Skirtingose bendruomenėse disleksija paplitusi 5–17 %. Taigi, tai tikrai dažnas mokymosi sutrikimas, nepaisant to, jis vis dar stigmatizuojamas. Labiausiai dėl to, kad trūksta elementaraus suvokimo, kas tai yra. Metas susipažinti su disleksija artimiau ir įveikti nusistovėjusius klaidingus įsitikinimus.

 

Tai – ne ligaDyslexia,Concept.,Girl,With,Dyslexia.,Messed,Letters,,Confused,Thoughts.,Girl

 

Dažnai disleksija vadinama liga ar net siejama su protiniu atsilikimu. Tiesa ta, kad toks požiūris absoliučiai klaidingas. Disleksija – specifinis mokymosi sutrikimas, paveikiantis smegenų gebėjimą apdoroti ir interpretuoti rašytinę kalbą. Šie sutrikimai atsiranda nepaisant intelekto (jis gali būti net labai aukštas), mokymosi galimybių, normalios klausos ir regos. Nors disleksija – diagnozė visam gyvenimui, bet asmeniui suteikiant reikiamą pagalbą galima išmokyti tiek skaityti, tiek rašyti.

 

Disleksijos simptomai:

 
  •  Kalbos vystymosi sutrikimai.
  •  Sunkumas skaityti.
  •  Prasta dėmesio koncentracija.
  •  Atminties sutrikimai.
  •  Menkesni matematiniai gebėjimai.
 

Dažniausiai pasireiškia lengva disleksijos forma – žmonės lėčiau mokosi skaityti, dažnai daro skaitymo klaidų, neteisingai suvokia perskaitytų žodžių prasmę.

 

Tikslios priežastys neaiškios

 

Tikslios disleksijos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tai susiję su skirtumais, kaip smegenys apdoroja kalbą. Disleksija dažniausiai pasireiškia šeimose, o tai rodo genetinį komponentą. Mokslininkai nustatė keletą genų, galinčių prisidėti prie disleksijos išsivystymo rizikos, tačiau nenustatė vieno atsakingo geno. Įrodyta, kad disleksija sergančių žmonių tam tikrų smegenų sričių struktūra ir funkcijos skiriasi, lyginant su šio sutrikimo neturinčiųjų smegenimis. Ypač skiriasi skaitymo ir kalbos apdorojimo procese dalyvaujančios smegenų sritys. Šie skirtumai turi įtakos tam, kaip smegenys apdoroja parašytus žodžius ir garsus. Nors disleksija pirmiausia siejama su genetika, manoma, kad įtakos turi ir aplinkos veiksniai: socialinė ir ekonominė padėtis, lavinimosi sąlygos ir pan. Įtakos turi ir sunkios persirgtos infekcijos, pvz., encefalitas.

 

Ankstyvieji signalai

 

Ankstyvas disleksijos diagnozavimas svarbus sėkmingai jos kontrolei. Įtarti šį sutrikimą vaikams galima, kai:

 
  •  Atsiranda sunkumų mokantis kalbėti.
  •  Yra problemų su garsų tarimu.
  •  Sunku mokytis abėcėlės, pagrindinių žodžių, skaičių.
  •  Sunku rimuoti žodžius.
  •  Nesiseka mokytis skaityti.
 

Norint patvirtinti arba atmesti diagnozę išvien dirba visa specialistų komanda: psichologai, neurologai, švietimo specialistai. Įprastai surenkama informacija apie asmens akademinę istoriją, bendrą kalbos raidą, atliekamas kognityvinis testavimas, kalbos ir skaitymo vertinimai skirtingose situacijose. Disleksijos diagnozė patvirtinama, kai randamas reikšmingas neatitikimas tarp asmens skaitymo ir kalbos gebėjimų bei bendrų pažintinių gebėjimų ir kai šių sunkumų negalima paaiškinti kitais veiksniais, tokiais kaip jutimo sutrikimai ar mokymo trūkumas.

 

Keliaujant per gyvenimą…

 

Disleksija – visą gyvenimą trunkanti būklė, tačiau jos poveikis bėgant laikui gali keistis, kai asmenys kuria įveikos strategijas ir gauna tinkamą pagalbą. Štai kaip disleksija gali pasireikšti įvairiais gyvenimo etapais:

 

Ankstyvoji vaikystė. Vaikams gali būti sunku mokytis kalbėti, atpažinti raides, mokytis abėcėlės. Gali lėtai lavinti skaitymo įgūdžius, negebėti rimuoti, žaisti žodžių žaidimų.

 

Mokyklinis amžius. Einant į mokyklą skaitymo ir rašymo reikalavimai tampa ryškesni, todėl disleksija gali kelti nusivylimą, žemę savivertę, su skaitymu susijusios veiklos vengimą. Gali atsilikti nuo bendraamžių skaitydami ir rašydami, neatsižvelgiant į vidutinį ar aukštesnį intelektą.

 

Paauglystė. Vargas dėl sklandaus skaitymo, teksto supratimo ir rašytinės žodžių išraiškos toliau tęsiasi. Gali būti sunku neatsilikti nuo mokymosi programos, bet gaudami reikiamą pagalbą dauguma sugeba sėkmingai mokytis pagal bendrą lavinimo programą.

 

Suaugus. Disleksija ir toliau gali turėti įtakos skaitymo ir rašymo įgūdžiams, tačiau daugelis žmonių jau būna atradę veiksmingas problemos įveikimo strategijas. Suaugusieji gali rinktis karjerą, atitinkančią jų stipriąsias puses, ir naudoti šiuolaikines technologijas, padedančias atlikti skaitymo ir rašymo užduotis.

 

Pagalbos būdai

 

Norint sumažinti disleksijos poveikį vaiko asmeniniam ir akademiniam vystymuisi itin svarbi ankstyva pagalba. Moksliniai tyrimai rodo: kuo anksčiau disleksija nustatoma ir sprendžiama, tuo sėkmingesnės intervencijos. Ankstyvas įsikišimas padeda išvengti antrinių problemų, tokių kaip žema savigarba, akademinės nesėkmės ir socialinis atsiribojimas. Apskritai sergantiems disleksija gali būti taikomi tokie pagalbos metodai:

 

Multisensorinis struktūrinis kalbos ugdymas. Itin efektyvus būdas mokyti skaityti asmenis, sergančius disleksija. Struktūrinis raštingas dėmesys sutelkiamas į aiškų, sistemingą fonologijos, dekodavimo, rašybos ir kalbos struktūros mokymą. Įtraukiami ir vizualiniai, akustiniai bei lytėjimo dirgikliai, gerinantys mokymosi rezultatus. Metodas pritaikytas prie konkrečių asmens poreikių, todėl galima individualizuoti mokymosi tempą.

 

Pagalbinės technologijos. Šiuolaikinės technologijos siūlo daugybę įrankių, padedančių disleksijos sergantiems asmenims. Pvz., yra programinių įrangų, kurios rašytinį tekstą paverčia į ištartus žodžius, ir atvirkščiai. Yra garso knygų, skaitytuvų, kurie garsiai perskaito spausdintą tekstą ir kt.

 

Sumažintas darbo krūvis. Mokytojai ir dėstytojai gali leisti naudoti įrašymo įrenginius per pamokas / paskaitas, suteikti prieigą prie konspektų, taip sumažinant poreikį užsirašyti išgirstą informaciją. Taip pat gali reguliuoti skaitymo ir rašymo užduočių apimtį siekdami sumažinti darbo krūvį, kartu ir patiriamą stresą, nusivylimą susidūrus su nesėkmėmis. Sunkesniais atvejais prireikia specializuoto mokymo, kai akademines žinias perteikia dėstytojas, apmokytas dirbti specialiai su disleksija sergančiais mokiniais.

 

Alternatyvūs vertinimo metodai. Vietoj testų raštu ugdymo įstaigose disleksiją turintiems mokiniams gali būti siūlomi egzaminai žodžiu arba tam tikri jų galimybėms pritaikyti projektiniai darbai.

 

Emocinė parama. Disleksija gali paveikti savigarbą ir sukelti nusivylimą, nerimą, depresiją. Su visais šiais iššūkiais padeda susidoroti emocinės paramos grupės ir profesionali psichoterapija. Norint užtikrinti ilgalaikę sėkmę, svarbu sukurti teigiamą savęs įvaizdį ir sutelkti dėmesį į stipriąsias, o ne į silpnąsias puses.

 

Įdomu

 
  •  Berniukai disleksija serga tris kartus dažniau nei mergaitės.
  •  Ši būklė susijusi su paveldimumu, todėl įprastai artimoje giminėje būna keli asmenys, susiduriantys su šiuo sutrikimu.
  •  Disleksija dažniau diagnozuojama tiems, kurių šeimoje yra kairiarankių.
  •  Lietuvoje 16–19 % mokyklose besimokančių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų susiduria su mokymosi sutrikimais, kurių simptomas dažnai yra skaitymo sunkumai.
  •  Kasmet spalį visame pasaulyje rengiama tarptautinė iniciatyva „Go Red for Dyslexia“, skatinanti išreikšti palaikymą disleksiją turintiems vaikams.
 

Autorius Jūratė Survilė