Kvėpavimo sistemos ligos pagal visų negalavimų dažnumą užima pirmą ar antrą vietą, o pagal mirtingumą – trečią. Vienos jų puikiai pažįstamos visiems, kitos retesnės ir gerokai pavojingesnės. Ką apie jas reikėtų žinoti bendrai?

 

Visa puokštė negalavimųBrunette,Sneezing,In,A,Tissue,Blowing,Her,Runny,Nose

 

Kvėpavimo sistemos ligos apima plačią ligų grupę. Vienos jų itin paplitusios, kasmet jomis serga milijonai pasaulio gyventojų. Tai ūminės virusų ir bakterijų sukeltos viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų ligos – nuo eilinio peršalimo iki gripo, COVID-19 infekcijos, bronchito, plaučių uždegimo ir kitų panašių paplitusių susirgimų. Kitos ligos būna lėtinės, paveldimos, susijusios su dideliu oro užterštumu, alergijomis, žalingais įpročiais ir kitais pavojingais veiksniais. Tai astma, plaučių vėžys, tuberkuliozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kt. Jos kur kas grėsmingesnės ir kelia didelį galvos skausmą daugumos valstybių sveikatos priežiūros sistemoms. Pasitaiko tokių kvėpavimo sistemos ligų, kurių kilmė apskritai nežinoma, pvz., sarkoidozė, idiopatinė plaučių fibrozė.

 

Apsisaugoti įmanoma

 

Nors tam tikrų veiksnių, kurie skatina kvėpavimo sistemos ligas, kontroliuoti negalime, pvz., genetikos, vis dėlto daug kas priklauso nuo mūsų pačių ir gali sumažinti riziką susidurti su kvėpavimo sistemos sutrikimais. Vienas svarbiausių dalykų – žalingų įpročių atsisakymas. Daugiausia žalos kvėpavimo sistemai daro rūkymas – tiek tradicinių tabako gaminių, tiek elektroninių jų pakaitalų. Rūkaliai dažniau serga ne tik lėtiniu bronchitu, astma, plaučių vėžiu, bet ir eilinėmis ūminėmis virusinėmis ar bakterinėmis kvėpavimo takų ligomis, nes dėl rūkymo jų kvėpavimo takų apsauginiai mechanizmai prasčiau funkcionuoja. Ne mažiau svarbu kiek įmanoma mažinti oro taršą, bent jau namuose. Atsisakyti pavojingos buitinės chemijos, ją keisti natūralesniais produktais. Reguliariai vėdinti patalpas. Dirbant taršioje, dulkių ar kitų smulkių nuosėdinių dalelių kupinoje aplinkoje būtina dėvėti apsaugines kaukes, respiratorius. Jeigu esate alergiški, svarbu vengti alergenų. Tarkime, jeigu kenčiate nuo alergijos katėms, jokiu būdu nederėtų laikyti augintinio, o svečiuojantis pas artimuosius ar draugus neglostyti katės, paprašyti ją uždaryti kitame kambaryje. Ne mažiau svarbu stiprinti organizmo atsparumą ligoms sveikai maitinantis, reguliariai mankštinantis. Jeigu stinga tam tikrų maistinių medžiagų, pravers maisto papildai. Kone visiems lietuviams šaltuoju metų laiku trūksta vitamino D, tad įsibėgėjant rudeniui pats metas pradėti jį vartoti. Nuo kai kurių kvėpavimo sistemos ligų gali apsaugoti skiepai. Štai kokliušą ir difteriją jau kone visai pamiršome būtent dėl masinės visuomenės vakcinacijos. Rekomenduojama skiepytis ir nuo gripo, COVID-19 infekcijos. Maži vaikai skiepijami nuo pneumokokų, sukeliančių plaučių uždegimą, ir tuberkuliozės. Gydytojai tėvams pataria neatsisakyti į profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktų vakcinų, nors jie tokią teisę ir turi. Galiausiai svarbu nepamiršti tinkamos asmeninės higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Tai padeda išvengti patogeninių mikroorganizmų sklaidos, tad kartu mažina ir už(si)krėtimo riziką.

 

Kai vargina kosulys…

 

Visiškai išvengti kvėpavimo sistemos ligų, ypač ūminių virusinių, sykiu dažniausio jų simptomo – kosulio – kone neįmanoma. Jomis bent kartą per metus praserga dauguma žmonių. Tai normalu, ypač šaltymečiu, kai pats peršalimo ligų pikas. Panikuoti susirgus eiliniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu tikrai neverta. Ne visuomet būtina skubėti ir pas gydytoją. Jeigu bendra savijauta nebloga, nėra jokių stiprių neraminančių simptomų, juos pavyksta numalšinti nereceptiniais vaistais ir būklė pamažu gerėja, greičiausiai galima gydytis savarankiškai namuose. Kas kita, jeigu vargina aukšta (38,5 ºC ir daugiau), sunkiai numušama, greitai kylanti temperatūra, kosulys ūmus, apsunkinantis kvėpavimą, jaučiamas oro trūkumas, sunkumas krūtinėje, būklė negerėja net po kelių dienų, o gal net prastėja. Tokiu atveju būtina apsilankyti pas gydytoją ir nustatyti negalavimų kilmę – galbūt užklupo ne paprastas peršalimas, o kažkas rimčiau, pvz., gripas, COVID-19 infekcija, gal net plaučių uždegimas. Jeigu pavojaus nėra ir būklė leidžia gydytis savarankiškai namuose, gali padėti:

 

Šiltos arbatos. Puikiai tinka kamuojant sausam, varginančiam kosuliui, bet naudingos ir kosėjant šlapiai. Ypač vertingos čiobrelių, aviečių lapų, medetkų arbatos. Ne tik lengvina kosulį, tačiau ir stiprina imunitetą, turi uždegimus slopinančių savybių. Galima gardinti medumi, citrina, imbieru, saldymedžių šaknimi.

 

Oro drėkinimas. Sausame patalpų ore sausėja burnos, gerklės ir kvėpavimo takų gleivinė, taigi ji lengviau sudirgsta, pasireiškia kosulys. Oro drėgmė namuose turėtų siekti 40–60 %. Galima drėkinti naudojant specialius oro drėkintuvus. Tokio neturint ant radiatorių pakabinti drėgnų rankšluosčių – šiluma garins iš jų drėgmę ir ši pasklis patalpoje.

 

Karšta vonia. Prileisti karšto vandens, kad patalpoje prisikauptų garų. Kai vanduo pravės ir bus komfortabilus, pagulėti vonioje apie 20 min. Pravartu įlašinti eukaliptų, čiobrelių, arbatmedžių ar levandų eterinio aliejaus. Garai sušvelnins kvėpavimą, sudrėkins ir atpalaiduos sudirgusius kvėpavimo takus. Šilta vonia atpalaiduoja, todėl geriausia joje gulėti prieš miegą.

 

Skalavimas druskos tirpalu. Šis tirpalas malšina uždegimą, mažina gerklės sudirgimą, todėl slopina kosulį. Šaukštelį druskos ištirpinti 200 ml šilto vandens. Skalauti bent du kartus per dieną – ryte ir vakare.

 

Žolelių arbatos. Kamuojant kosuliui, ypač sausam, patartina vartoti kuo daugiau skysčių, mat šie skystina gleives ir lengvina atsikosėjimą. Ypač naudingos vaistažolių arbatos: čiobrelių, aviečių lapų, liepžiedžių, šalpusnių. Pravartu pagardinti citrina, imbieru, medumi. Tik saldinti ne karštą, o šiltą gėrimą, antraip neliks gerųjų medaus savybių.

 

Inhaliatoriai. Šių prietaisų skleidžiami garai sudrėkina kvėpavimo takų gleivinę, suskystina sekretą, tampa lengviau kvėpuoti ar atsikosėti. Inhaliatoriai veiksmingi sergant ne tik eiliniais viršutinių kvėpavimo takų uždegimais, bet ir laringitu, bronchitu, bronchų astma, įvairiomis pūlinėmis plaučių ligomis. Inhaliacinė terapija veiksminga ir kaip profilaktinė priemonė, taip pat jos reikėtų nedelsiant griebtis pajutus pirmuosius peršalimo simptomus. Tuomet tokio gydymo gali pakakti užbėgti ligai už akių ir nė neprireiks vaistų. Dažniausiai namuose naudojami kompresoriniai inhaliatoriai. Jų kainos prieinamos, o efektyvumas didelis. Tačiau skirti naudoti tik namuose, nes gana dideli. Jeigu prireikia inhaliatorių naudoti kelionėse, visur gabentis su savimi, reikėtų ieškoti nešiojamo kišeninio prietaiso. Tai – tinkleliniai inhaliatoriai. Ne tik kompaktiški, bet ir veikia kone be garso.

 

 Autorius Jūratė Survilė