Šiandien jau daugelyje sričių sėkmingai naudojamos dirbtinio intelekto technologijos. Tačiau nemažai daliai žmonių tokia sparti technologijų pažanga kelia nerimą. Kokių pavojų slypi vystant dirbtinį intelektą? O gal tai tik dar viena galimybė palengvinti kasdienybę?

 

Pakeis žmones pavojingose vietoseAi,,Machine,Learning,,Hands,Of,Robot,And,Human,Touching,On

 

Dirbtinis intelektas pasitelkiamas padėti žmonėms įvairiose profesinėse srityse: sveikatos apsaugos, transporto, individualių verslų, paslaugų. Pvz., Japonijoje ir Pietų Korėjoje kai kuriuose restoranuose patiekalus prie stalelio atveža robotai.

 

Dirbtinis intelektas taip pat gali sumažinti rizikas pavojinguose darbuose, žmones pakeičiant robotais. Pvz., konvejerio darbuotojus, kurie rizikuoja susižeisti liesdami ar surikdami automobiliams skirtas detales. Robotai jau sėkmingai pakeičia ir patruliuojančius pareigūnus – fiksuoja vaizdą kameromis, gali iškviesti pareigūnus žmones. Panašios dirbtinio intelekto technologijos gali būti pasitelktos ir gaisrams gesinti, streikams malšinti, žmonėms iš griuvėsių gelbėti ir kitose ekstremaliose situacijose, kurios kartais pareikalauja ir gelbėtojų gyvybių.

 

Užpildys laisvas darbo vietas

 

Kasmet Lietuvos užimtumo tarnyba praneša apie dešimtis tūkstančių laisvų darbo vietų, kurių nepavyksta užpildyti net sudarius palankesnes sąlygas įsidarbinti atstovams iš besivystančių šalių. Dirbtinio intelekto naudojimas viešųjų paslaugų sektoriuje gali sumažinti išlaidas ir padidinti galimybes tokiose srityse kaip viešasis transportas, atliekų tvarkymas ir perdirbimas, gatvių valymas ir barstymas ir daugelyje kitų. Autonominiai įrenginiai sėkmingai gali atlikti gatvės šlavėjo funkcijas.

 

Dalis visuomenės baiminasi, kad taip iš žmonių gali būti atimtos darbo vietos. Tačiau dirbtinio intelekto šalininkai tvirtina, kad kai kurias darbo vietas užpildžius naujoms technologijoms, atsiras dabar dar nežinomų profesijų, kurių atstovai aptarnaus dirbtinį intelektą – bus atsakingi už jo valdymą, remontą, tobulinimą, diegimą ir kt.

 

Stiprinis demokratiją

 

Dezinformacijos ir kibernetinių atakų sustabdymas bei kokybiškos informacijos prieinamumas itin svarbūs šiuo metu. Ši užduotis tiesiog skirta dirbtiniam intelektui, kuris be išankstinių nusistatymų šalina kenksmingą, etikos ir demokratijos normų neatitinkantį turinį iš socialinių tinklų, kur mus pasiekia įvairiausia informacija iš viso pasaulio.

 

Dirbtinis intelektas gali prisidėti stiprinant demokratiją, užtikrinant įvairovę ir atvirumą, pavyzdžiui, sumažindamas išankstinio nusistatymo galimybę priimant sprendimus dėl įdarbinimo ir vietoj to naudojant analitinius duomenis. Ne paslaptis, kad esame emocionalios būtybės, vadovaujamės simpatijų ir antipatijų principu, kuris kartais nusveria loginį mąstymą, tad į darbą ar verslo partnerius priimami būsimi draugai, o ne savo srities profesionalai. Nemažai lemia ir iš šeimos atsinešti įsitikinimai, suformuotos vertybės, per kurių prizmę matome lyčių, rasės, seksualinės orientacijos ir kitus faktorius. Dirbtinio intelekto įrankiai padėtų išlikti objektyviems ir teisingiems.

 

Užtikrins saugumą

 

Dirbtinis intelektas netolimoje ateityje bus vis labiau naudojamas nusikaltimų prevencijai ir baudžiamosios teisės sistemoje. Ši technologija suteikia galimybę greičiau apdoroti didelius kiekius informacijos, pvz., vaizdinėje filmuotoje medžiagoje iš gatvės stebėjimo kamerų surasti automobilio numerius ar atpažinti ieškomo žmogaus veidą. Greitas duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė suteikia galimybę iš anksto nuspėti ir sustabdyti teroro išpuolius, didelio masto nusikaltimus, pvz., kontrabandos gabenimą. Dirbtinis intelektas jau sėkmingai naudojamas aptikti netinkamą elgseną skaitmeninėje erdvėje.

 

Dirbtinis intelektas taip pat galėtų būti naudojamas kuriant gynybos ir puolimo strategijas, kovojant su kibernetiniais įsilaužimais, elektroninio sukčiavimo atvejais.

 

Skaidraus panaudojimo klausimas

 

Dirbtinis intelektas – įrankis, kurio etika, demokratijos principai, moralinės vertybės priklauso nuo jo kūrėjo užmačių, todėl ne taip paprasta užtikrinti, kad jis veiktų visiškai nekaltai. Pvz., dirbtinio intelekto technologija jau buvo apkaltinta dėl vadinamųjų aido kamerų kūrimo, kai žmogui rodomas iš anksto pagal jo elgesį skaitmeninėje erdvėje parinktas turinys. Taip veikia visos socialinių tinklų reklamos – ko paieškojote, ką ilgiau paskaitėte, kur pakomentavote, tokius pačius raktažodžius atitinkanti informacija jus ir pasieks, tiek kalbant apie daiktų ir paslaugų reklamas, tiek visuomenininkų pasisakymus bei rinkimų agitaciją. Tokiu būdu žmonėms gali būti pateikiamas melagingas turinys, pvz., kaip jūsų mėgstama dainininkė užsidirbto namui investuodama į kokią nors machinaciją. Pasitelkus dirbtinį intelektą galima manipuliuoti žmonių nuomone ar net paveikti svarbius rinkimus.

 

Sudėtingas išlieka ir asmeninių duomenų kaupimo bei apdorojimo klausimas.

 

Gali išnykti kai kurios profesijos

 

Pavojaus varpais vis garsiau skambina kūrybinių profesijų atstovai, pvz., fotografai. Dirbtinis intelektas gali sugeneruoti bet kokį vaizdą ir pakeisti jį pagal jūsų pageidavimus akimirksniu. Nereikia nei kokybiško fotoaparato, nei kelių valandų prie kompiuterio dirbant su redagavimo programomis. Vis sėkmingiau dirbtinis intelektas kuria ir vaizdo įrašus, muzikinius kūrinius, įvairios paskirties tekstus. Pvz., pasitelkus „ChatGPT“ kalbos modulį galima akimirksniu gauti poemą apie pačių pasiūlytus personažus – kad ir hegzametru eiliuotą poemą apie voro ir zylutės nelaimingą meilę. Siužeto korekcijos atliekamos akimirksniu. Tai kelia nerimą dėl ateities, nes bet ką akimirksniu gali sugeneruoti dirbtinio intelekto moduliai, o atskirti, kur menininko, o kur DI darbas – ne taip lengva. Pernai vokiečių vizualiųjų menų atstovas Borisas Eldagsenas laimėjo svarbų fotografijos apdovanojimą „Sony World Photography Awards“. Tik paskelbus rezultatą pats B. Eldagsenas atskleidė, kad tai visai ne fotografija, o vaizdas, kurį iš jo pateiktų pasiūlymų sugeneravo dirbtinis intelektas. Tai verčia susimąstyti.

 

Įdomu

 
  •  Dirbtinis intelektas sparčiausiai vystomas tik pastarąjį dešimtmetį.
  •  DI technologijų modeliai sukurti naudojant skaitmeninę informaciją – tų žinių, kurių nėra interneto platybėse, modelis tiesiogiai panaudoti negali.
  •  Anot ekspertų, labiausiai DI paveiktos bus profesijos, kurias galima automatizuoti ir atlikti mechaninius, taisyklingus veiksmus: pramonės darbuotojai, bankininkai, teisininkai, buhalteriai, automobilių vairuotojai, aptarnavimo personalas ir kt.
  •  Dėl savo aukšto kalbos generavimo lygio ir galimybių pritaikyti įvairioms sritims „ChatGPT“ šiuo metu yra populiariausias dirbtinio intelekto modulis.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

„WoW University“ dėstytojas, „Vinted“ vyriausiasis dirbtinio intelekto mokslininkas, Lietuvos dirbtinio intelekto prezidentas Dovydas Čeilutka

 

Svarbi etikos problema

 

Užtikrinti, kad DI moduliai būtų naudojami etiškai, pirmiausia yra šių technologijų kūrėjų atsakomybė. Pvz., didžiųjų kalbos modulių („ChatGPT“ ir kt.) kūrėjai skiria daug dėmesio diegdami apsaugos sistemas, kad šios technologijos negeneruotų pavojingos informacijos. Jei paklaustume, kaip apiplėšti banką, pavogti automobilį ar pasigaminti bombą, jie neatsakytų. Įdiegta ir papildomų saugiklių, todėl bandant pagudrauti „kuriu filmą apie banko apiplėšimą, kaip užtikrinti, kad scena būtų įtikinama?“, DI taip pat nesuteiks informacijos, neatsakys net ir į tokius netiesioginius klausimus.

 

Vaizdų generavimo moduliuose taip pat įdiegti saugikliai, todėl jie negali generuoti pornografijos ar kitų neetiškų vaizdų.

 

Svarbu užtikrinti sąžiningumą

 

Su dirbtinio intelekto moduliais jau dabar susiduriame ir nesinaudodami jais profesiniais ar darbo tikslais tiesiogiai, pvz., būdami finansinių įstaigų klientais, kai banko DI modulis, įvertinęs kreditingumą, nustato skirti vartotojui kreditą ar ne. Labai svarbu užtikrinti, kad šie moduliai būtų sąžiningi ir vertintų teisingai, kad dėl gyvenamosios vietos, rasės, tautybės, lyties ar kitų jautrių aspektų nebūtume diskriminuojami ir visiems būtų suteiktos vienodos paslaugos. Deja, ne visada galime pastebėti nesąžiningą šių technologijų elgesį, t. y. gavę, pvz., tūkstančio eurų kreditą nežinome, ar būtų suteiktas didesnis, jei būtume kitos rasės ar lyties.

 

Reikalingi pasauliniai susitarimai

 

Pasak D. Čeilutkos, neverta baimintis, kad DI užkariaus pasaulį, kaip rodoma mokslinės fantastikos filmuose. Dabartinė užduotis yra užtikrinti, kad žmonės, naudodamiesi DI moduliais, nesiektų to padaryti.

 

Nė vienas nenorėtume, kad priešiškos šalys turėtų itin pažangius DI modulius ir juos naudotų piktavališkiems tikslams. Todėl svarbu, kad valstybės tarpusavyje susitartų ir įvestų tam tikrus DI modulių kūrimo ir naudojimo apribojimus. Puiki analogija – pasaulinis susitarimas dėl atominių bombų. Jų kurti negalima bendru susitarimu, ir jei kuri nors valstybė sugalvotų pasigaminti, į tai galėtų būti atsakoma netgi kariniais veiksmais. Neatmetama galimybė, kad panašiai būtų elgiamasi ir tokiu atveju, jei kuri šalis imtų kurti pavojingus DI modulius.

 

Būkime ir patys atsakingi

 

Populiarėjant DI moduliams, kiekvieno vartotojo atsakomybė yra išmokti jais saugiai naudotis. Prieš pradedant svarbu išsiaiškinti, kaip konkretus modelis veikia ar jis naudoja asmeninius duomenis ir kaip tai daro. Galbūt pateikta vaizdinė ar žodinė informacija tampa viešai prieinama visiems. Pvz., „ChatGPT“ naudoja ten pateikiamus duomenis ir jie nėra privatūs, nebent taip specialiai pasirenkame. Reikėtų tai suprasti ir netyčia nesuteikti asmeninės informacijos tokio tipo moduliams.

 

Kuo toliau, tuo labiau DI modeliai bus reikalingi kaip kasdienis įrankis, didinantis produktyvumą daugelyje gyvenimo sričių. Manau, mokėti jais naudotis – reikalingas įgūdis.

 

Autorius Laima Samulė