Artėja stebuklingiausios metų šventės – šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Vaikai jų laukia su nekantrumu. Ateinančius metus šeimos švenčia vis rečiau, tačiau kalėdinė dvasia privalo aplankyti visų namus, kuriuose gyvena bent viena atžala. Suaugusieji turėtų iš anksto pagalvoti, kaip šias šventes organizuoti taip, kad mažieji jų laikotarpiu nepraknapsotų prie televizorių ekranų. Į ką reikia kreipti dėmesį, kad būtų smagu ne tik vaikams, bet ir tėvams?

 

vaikai

Kalėdų istorijos svarba

 

Kalėdos – viena svarbiausių krikščionių švenčių. Ją Lietuvoje mini ne tik uolūs katalikai. Tai šeimos šventė, kurioje vaikai – aktyvūs jos dalyviai. Smalsiems mažyliams greičiausiai įdomu, koks tai įvykis, kodėl jis švenčiamas, kokia kalėdinių papročių reikšmė. Tam, kad atžala suprastų, kokia tai svarbi diena, jai reikėtų suprantamai paaiškinti, kaip gimė Kristus. Aiškus pasakojimas apie šį įvykį padės vaikui suvokti šventės esmę. Juk tradicinis suaugusiesiems žinomas istorijos variantas, kuris aprašytas Biblijoje, mažyliui gali būti pernelyg sudėtingas. Pasakojimą tėvai gali iliustruoti paveikslėliais iš vaikiškos Biblijos, ypač tada, jei vaikas dar nemoka skaityti. Kalėdų istoriją geriausiai pradėti nuo pagrindinio šios šventės herojaus.

 

Kas yra Jėzus?

 

Jėzus – Dievo sūnus. Dievas pasiuntė jį į Žemę, kad visus išgelbėtų. Dėl to Jėzus žuvo, bet taip ir buvo sugalvota – jo kančios išpirko mūsų protėvių nuodėmes. Jėzus gyveno labai seniai, daugiau nei prieš 2000 m., tačiau iki šiol prisimename jį ir tai, kad pasiaukojo, jog gyventume mes.

 

Kalėdos. Kas tai?

 

Kaip ir bet kuris kitas žmogus, Jėzus irgi turėjo gimtadienį. Kalėdos, t. y. gruodžio 25 d. skirta Jėzaus gimimui paminėti. Mes jo gimtadienį švenčiame iki šiol atsimindami Dievo sūnų.

 

Jėzaus gimimo istorija

 

Vaikams vertėtų smulkiau papasakoti apie dieną, kai gimė Jėzus. Istoriją galima pradėti nuo jo tėvų – šv. Marijos ir šv. Juozapo. Iš tikrųjų Jėzaus tėvas yra Dievas, bet Juozapas gavo svarbią misiją – užauginti ir išauklėti Dievo sūnų.

 

Prieš pat Jėzaus gimimą Juozapas su Marija turėjo vykti į Betliejų, nes šalies valdovas liepė visus surašyti. Mieste buvo labai daug žmonių, todėl visi namai ir viešbučiai buvo užimti. Marija su sužadėtiniu pernakvojo tvartelyje, kuriame buvo gyvulių. Kaip tik tą naktį ir gimė Jėzus. Ten nebuvo lovelės, kūdikį teko migdyti ėdžiose – dėžėje, iš kurios gyvuliai ėda šieną. Būtent ant išdžiovintos žolės moteris ir paguldė savo kūdikį.

 

Kaip tik tą naktį pro šalį ėjo piemenys su savo bandomis. Jie pamatė ryškią šviesą ir angelą, kuris pranešė apie Gelbėtojo, kuris atėjo į žemę išvaduoti žmones nuo nuodėmių, gimimą. Taip pat geroji dvasia ganytojams liepė eiti pas naujagimį, papasakojo jiems, kad šis guli ėdžiose.

 

Tą ypatingą naktį danguje įsižiebė labai ryški Betliejaus žvaigždė, kuri rodė kelią pas ką tik gimusį vaikelį 3 išminčiams – karaliams. Pastarieji suprato, kad šviesa praneša apie Gelbėtojo gimimą, tad nukeliavo pas jį su dovanomis. Jie žinojo, kad Jėzui lemta tapti Dangaus valdovu Žemėje.

 

Tuo metu buvęs valdovas Erodas taip pat išgirdo žinią, kad gimė naujas Valdovas ir išsigando, jog Jėzus jį pakeis. Dėl to liepė nužudyti visus mieste tuo metu buvusius kūdikius. Visgi Dievo sūnus per stebuklą išgelbėtas.

 

Kalėdų stebuklas

 

Manoma, kad per Kalėdas prasiveria dangus ir galima prašyti visko, ko tik nori. Svarbiausia – noras turi būti šviesus ir nuoširdus.

 

Kūčių vakarą ir pirmą Kalėdų dieną nutinka stebuklų: pasveiksta žmonės, išsipildo pačios slapčiausios svajonės. Tačiau tam, kad jie įvyktų, reikia tikėti. Labai svarbu vaikams įskiepyti tikėjimą stebuklais, nes tampa lengviau keliauti per gyvenimą, įveikti sunkumus. Todėl ir reikia mažyliams pasakoti apie Kalėdas. Ši istorija turėtų skambėti tarsi gera ir graži pasaka, kuria atžalos neabejotų, o jų sielos sušiltų ir taptų šviesesnės.

 

ORGANIZUOTI ŠVENTĘ

 

Prieššventiniai rūpesčiai

 

Vaikai labai mėgsta padėti puošiant namus ir eglutę. Ant pastarosios be žaisliukų galima kabinti ir saldumynų, tarkime, imbierinių sausainių su spalvotu glajumi. Kartu su mažamečiais galima padaryti kalėdinį vainiką.

 

Žaliaskarę dabinant žaisliukais galima pasakoti apie Kalėdų simbolius. Žvaigždė, kuria dažniausiai puošiama viršūnė, yra Betliejaus žvaigždė. Būtent ji išminčiams nušvietė kelią pas ką tik gimusį Gelbėtoją.

 

Varpeliai taip pat viena šios šventės dekoracijų. Anksčiau dėl jų pavykdavo nuvyti piktąsias dvasias. Iki šiol visose bažnyčiose per Kalėdas neatsitiktinai skamba varpai.

 

Angelėliai ir įvairios žvakutės – irgi šios gražios šventės simboliai.

 

Dovanos artimiesiems

 

Vaikai gali patys pagaminti dovanų artimiesiems. Jos gali būti kuklios: atvirutė, suvenyras, keptas skanėstas. Mažamečių vaizduotė labai laki. Svarbiausia – dovanos turi būti daromos su meile. Tai puikus būdas savo atžalas mokyti dėkingumo. Juk Kalėdos – gėrio ir šviesos šventė. Brangiems žmonėms turime sakyti dėkingumą reiškiančius žodžius, o gerus darbus vaikai gali atlikti savarankiškai. Pavyzdžiui, žiemą labai sunku paukšteliams. Tad su mažaisiais galima padaryti lesyklėlių, pripilti ten trupinėlių ir grūdelių. Štai ir vienas geras darbas!

 

Linksmybės

 

Per didžiąsias žiemos šventes daug laiko tenka praleisti patalpose. Kad vaikams šis laikas neprailgtų, galima su jais ir žaisti. Tiesa, žaidimai turėtų atitikti atžalų amžių.

 

Mažiausiems – ypatingos sąlygos

 

Visų pirma reikia žinoti, kad nedideliems vaikams žaidimai ir konkursai turėtų būti derinami su 15 min. intervalais: 15 min. žaidžia, 15 min. ilsisi (užkanda, apžiūri žaisliukus, varto knygutę). To reikia, kad nepervargtų ir šventės pabaigoje pernelyg neįsiaudrintų.

 

Puiku, jei gretimame kambaryje įrengtas ramybės kampelis, kur nesigirdi muzikos, televizoriaus, galima sėdėti su mama. Ten labai išdykęs šventės dalyvis galės nurimti.

 

ŽAIDIMAI

 

Reikėtų iš anksto pagalvoti, kokius žaidimus žaisite. Siūlome keletą galimų variantų, atitinkančių atžalų amžių:

 

Vaikams iki 6 metų

 
  • „Nauji metai miške“. Miško gyventojai susirenka prie eglutės pasitikti Naujųjų metų. Kiekvienas vaikas nusprendžia, kokį gyvūną vaizduos (gali paprašyti tėvų pagalbos). Likę žaidimo dalyviai turi atspėti, kas tai. Arba atvirkščiai – kas nors iš suaugusiųjų vaidina gyvūną, o vaikai bando atspėti.
 
  • „Linksmosios snaigės“. Pagal muziką mažamečiai šoka ir sukasi po kambarį. Vienas iš suaugusiųjų rankų judesiais imituoja vėją. Žaidimo principas: vėjas pučia – snaigės pradeda suktis, vėjas nurimsta – snaigės tūpi.
 
  • „Ledo figūrėlės“. Vaikai išdykauja ir laksto po patalpą. Staiga įeina vedantysis (gali būti Kalėdų Senelis, jo padėjėja, fėja ar pan.). Jam mostelėjus ranka atžalos turi sustingti bet kokia poza, tačiau svarbu, kad vaizduotų figūras iš ledo.
 

Vyresniems 

 
  • Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams galima surengti gražiausio Naujųjų metų papuošalo konkursą. Iš anksto net nevertėtų puošti kambario. Tiesa, reikėtų turėti gana daug spalvoto ir balto popieriaus, flomasterių, klijų.
 
  • Kiekvienas konkurso dalyvis gauna po prizą: už patį ryškiausią ir neįprasčiausios formos balioną, už pačią mažiausią / didžiausią eglutę, už pačią trumpiausią / ilgiausią girliandą ir pan. Nominacijų kiekis turi sutapti su konkurse dalyvaujančių vaikų skaičiui.
 
  • Grožio konkursas mergaitėms. Iš skirtingų spalvų eglutei puošti skirtų blizgučių ar vadinamųjų lietučių sau ar draugei kurti puošnų drabužį, papuošalą ar karūną.
 
  • Senių besmegenių konkursas berniukams. Iš pradžių visi gali nulipdyti po kokį nori senį besmegenį. Paskui, kai meno kūriniai sustingsta, žaidimo vedėjas prieina prie kiekvieno ir ant galvos uždeda po kokį nors nesunkų daiktą: knygelę, laikraštį, minkštą žaisliuką. Jie turi būti ganėtinai dideli, kad būtų sunku išlaikyti. Laimi tas senis besmegenis, kuris ant galvos daiktą išlaiko ilgiausiai.
 
  • „Pūga“. Iš popieriaus iškarpytos snaigės arba vatos gabaliukai išdėliojami viena linija ant stalo. Dalyviai stojasi į eilę, kiekvienas bando nupūsti savo snaigę kaip įmanoma toliau.
 
  • „Stebuklingas maišelis“. Į nepermatomą medžiaginį maišelį (geriausiai raudoną) pridėti įvairiausių smulkmenų: mandarinų, saldainių, kramtomosios gumos, pieštukų, trintukų, į spalvotą popierių suvyniotų kankorėžių, nedūžtančių eglutės žaisliukų ir kt. Visos atžalos kiša rankas į maišą ir neištraukdamos daikto bando atspėti, ką turi.
 
  • „Kas paskutinis“ . Mažamečiai stoja į eilę. Žaidimo vedėjas skelbia užduotį: įvardyti kuo daugiau daiktų, susijusių su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metai (žiema, eglute, Kalėdų Seneliu). Vaikai iš eilės vardija daiktus. Kartotis negalima. Tas, kuris per 5 sek. nespėja sugalvoti žodžio, iškrinta iš žaidimo. Laimi atžala, kuri lieka paskutinė.
 

Specialisto komentaras

Aleksandras Segal, vaikų ir paauglių psichologas

 

Kodėl didžiąsias metų šventes reikia švęsti su vaikais? 

 

Būtinai reikia švęsti! Jie labai laukia švenčių. Tai ypatingos dienos, per kurias atžalos sulaukia papildomo dėmesio, dovanų. Kai jos leidžia laiką drauge su kitais šeimos nariais, stiprėja tarpusavio ryšys. Be to, vaikai per tokias šventes supažindinami su tradicijomis. Neretai kiekviena šeima turi savų, unikalių papročių. Mažamečiai juos perima visam gyvenimui. Todėl švęsti būtina!

 

Ką praranda atžala, jei apsiribojama tik dovanėlėmis?

 

Švenčių neminintys tėvai tiesiog nepasinaudoja puikiomis galimybėmis: stiprinti ryšį su vaiku, įskiepyti jam gyvenimiškų vertybių.

 

Kodėl vaikams reikia Kalėdų dvasios? 

 

Mažyliams, tikintiems Kalėdų Seneliu, tai stipri motyvacija elgtis gerai. Tam, kad nusipelnytų dovanų, parodytų Kalėdų Seneliui, kokie buvo geri. Taip atsiskleidžia, ką vaikas galvoja apie save, kaip pats save mato, kaip į jį žiūri kiti. Tokiu būdu gyvenimo pradžioje įskiepijamas suvokimas, ką reiškia būti geram, kaip užsibrėžti tikslų ir jų siekti.

 

Vėlesniame amžiuje šie įgūdžiai tampa labai naudingi. Kuo daugiau šeima perduoda supratimo apie Kalėdų atributiką, istoriją, tuo atžala daugiau žino ir ima dar daugiau domėtis. Taip pažadinamas vaiko smalsumas. O jis – ypač svarbus sėkmingos vaiko raidos veiksnys.