Kaip išmokti kvėpuoti diafragma? Dažnai pasigirsta kalbų, kad diafragminis kvėpavimas yra madingas, tačiau mada, kuri skatina sveiką gyvenimo būdą, yra visada sveikintina. Ypač, jeigu kalbama apie būtiniausią žmogaus gyvybinę veiklą – kvėpavimą. Taisyklingas kvėpavimas gali padėti išvengti daugybės ligų, o diafragminis – tai lyg terapija, turinti ypatingų galių.

 

 

Skigamtariami du pagrindiniai kvėpavimo tipai: diafragminis ir krūtininis arba viršutinis ir apatinis. Kvėpavimas krūtine gali būti dar skirstomas į raktikaulių ir šonkaulių. Jie turi šiek tiek skirtumų.

 

Diafragminio arba pilvo kvėpavimo metu dirba stipri raumenų pertvara diafragma, kuri suspaudžiama, kai yra įkvepiamas oras, ir suglemba, kai iškvepiamas. Žmogui iškvepiant, diafragmos jėga stumia orą iš plaučių. Pagrindinis diafragminio kvėpavimo privalumas yra tas, kad jis geriau nei įprastas aprūpina organizmą deguonimi, nes išnaudojamas visas plaučių tūris.

 

Įdomu, kad naujagimiai kvėpuoja diafragma, tačiau labai greitai kvėpavimas tampa krūtininis, kuris fiziologiškai būdingas suaugusiems.

 

Kai kvėpuojama krūtine, naudojamos tik viršutinės plaučių skiltys. Ypač, kai įkvepiant oro pakyla raktikauliai ir nusileidžia. Toks kvėpavimas, kai išnaudojama tik 20 procentų plaučių tūrio, būdingas vyresnio amžiaus žmonėms.

 

Daugelis žmonių kvėpuoja krūtinės ląsta, naudodamiesi tarpšonkauliniais raumenimis, kurie plečia krūtinę įkvėpimo metu ir suspaudžia iškvėpimo.

 

Kai neišnaudojamas visas plaučių tūris, mažiau deguonies patenka į kraujotaką negu tada, kai kvėpuojama diafragma. Taip kvėpuojant kraujas gausiai aprūpinamas deguonimi, kuris gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stimuliuoja plaučius, padeda išvengti dusulio priepuolių ir net mesti rūkyti. Be to, diafragma judėdama siunčia signalą vidaus organams, esantiems krūtinės ir pilvo ertmėse. Širdies maišelis – perikardas turi įtakos kitiems vidaus organams: kasai, kepenims, blužniai, inkstams ir antinksčiams. Kvėpavimas diafragma pagerina pastarųjų organų veiklą ir padeda išsaugoti viso organizmo sveikatą. Kalbant apie virškinimo sistemos būklę, tinkamas kvėpavimas daro teigiamą poveikį žarnynui: padeda nuo vidurių užkietėjimo, pilvo pūtimo, sumažina peristaltiką.

 

Kai atsiranda kvėpavimo krūtinės ląsta sutrikimų, dalį kvėpavimo funkcijų perima oda, todėl ilgainiui gali atsirasti odos ligų, aknė ir odos senėjimo požymių (raukšlių ir pigmentinių dėmių).

 

Kvėpavimas diafragma ne tik palaiko sveikatą, bet ir gražią figūrą, net gali padėti numesti svorio ir sutvirtinti pilvo raumenis.

 

Išmokti kvėpuojant naudoti diafragmą yra sudėtinga, bet įmanoma. Svarbiausia turėti kantrybės ir neišsigąsti pradžioje pasireiškiančių nemalonių pojūčių: galvos svaigimo ir baimės. Šie pojūčiai reiškia, kad organizmas bando priprasti prie padidėjusio deguonies kiekio.

 

Patariama kvėpavimo pratimais užsiimti rytais arba vakarais, ramioje ir nuošalioje vietoje, kurioje pusę valandos niekas netrukdytų susikaupti. Kvėpavimo pratimus galima atlikti vienu iš šių būdų.

 

  • Atsigulti ant nugaros ir kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti. Dešinę plaštaką uždėti ant pilvo, o kairę – ant krūtinės. Kvėpuoti taip, kad krūtinės ląsta nesikilnotų, o kilnotųsi ir išsipūstų pilvas įkvepiant ir iškvepiant orą.

 

  • Patogiai atsisėsti ir pradėti įkvėpti ir iškvėpti, laikant rankas ant pilvo. Geriausia užmerkti akis, kad būtų lengviau susikoncentruoti į kvėpavimą. Tada atsistoti keturiomis, visiškai atpalaiduoti pilvą ir pradėti giliai bei atvira burna kvėpuoti. Tokia poza leis geriau jausti diafragmos judėjimą ir išmokti kontroliuoti kvėpavimo procesą. Hiperventiliacija ir deguonies perteklius gali sukelti stiprų galvos svaigimą, todėl mankšta neturėtų būti ilga.

 

  • Atsigulti ant nugaros ir ant pilvo padėti pakankamai storą, bet ne per sunkią knygą. Ji padės vizualiai kontroliuoti kvėpavimą diafragma.

 

Svarbu žinoti, kad kvėpavimas diafragma yra draudžiamas asmenims, turintiems polinkį į hipertenziją. Prieš pradedant diafragminį kvėpavimą, būtina pasitarti su gydytoju.