Rūkui teko pagrindinis vaidmuo daugelyje siaubo ir mokslinės fantastikos kūrinių. Šis reiškinys kuria natūraliai šiurpią atmosferą. Tirštuose garuose gali slėptis aukos tykantis vampyras, zombiai, monstrai ar ateiviai. Rūkas slepia visa, kas nežinoma. Jis gali net pražudyti.

 

"rūkas žudikas"

Dėl rūko suprastėjus matomumui dūžta laivai ir sausumos transporto priemonės. Tirštame rūke nepasiklysti laivams padeda tik švyturiai ir kiti įspėjamieji ženklai. Staiga užslinkus rūkui gali įvykti eilė automobilių avarijų. Kartais rūkas pražudo ir pavienius žmones. Labai dažnai tokie rūkai žudikai susiformuoja dėl pramoninės atmosferos taršos.

 

1930 metais Mezo slėnyje susidarė tirštas rūkas, pražudęs 60 belgų per šešias dienas.

 

Beveik pusė Donoros miestelio ir Vebsterio kaimo gyventojų Pensilvanijoje (JAV) pasijuto blogai 1948 metų spalio pabaigoje dėl tiršto rūko, kuris miesteliuose susidarė dėl pramonės taršos. Rūkas buvo toks tirštas, kad net tiesiame kelyje nebuvo įmanoma įmatyti bent kelių metrų. Baisusis rūkas pasiglemžė 20 žmonių gyvybes.

 

1952 metų gruodį žuvo tūkstančiai londoniečių, kad ant D. Britanijos nusileido toksiškų garų rūkas. Rūkas, kuriame buvo mirtina anglies monoksido (smalkių) dozė, apnuodijo minias gyventojų. Iki šių laikų šis įvykis laikomas vienu iš pražūtingiausių atmosferos taršos incidentų pasaulyje. Juodas rūkas buvo toks tirštas, kad žmonės, eidami Londono gatvėmis, net negalėjo matyti savo kojų. Pražūtingas rūkas tęsėsi nuo gruodžio 5 iki 9 dienos. 12 tūkst. žmonių žuvo dėl nuodingų rūko garų.

 

1989 metų gegužės 3 dieną Kalhamo gyventojai Oksfordšyro grafystėje Pietryčių Anglijoje patyrė kraujavimą iš nosies ir gerklės skausmus dėl tiršto rūko, nusileidusio ant kaimo.

 

2005 metų spalio viduryje didžiausiame Nigerijos mieste Lagose nusileido paslaptingas rūkas, sukėlęs rimtų sveikatos negalavimų jo gyventojams. Kai žmonės pradėjo skųstis stipriais pilvo skausmais ir akių sudirginimu, regiono gubernatorius išleido įsakymą uždaryti visas vietines mokyklas. Žmonės buvo priversti palikti savo darbo vietas dėl baisaus dvoko ir labai prasto matomumo, kuris kai kuriose vietose nesiekė nei 100 metrų. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad rūko garuose buvo susikaupę dideli sieros rūgšties kiekiai. Galima to priežastis – trūkęs naftos vamzdis.

 

Kartais rūkas pasiglemžia gyvybes, net jei jame nėra toksinių teršalų. 2004 metų birželį kilęs rūkas Fandžio įlankoje tarp Naujojo Bransviko ir Naujosios Škotijos Kanadoje pražudė daugiau nei 5000 paukščių giesmininkų. Sparnuočiai žuvo dėl hipotermijos, kuri ištiko, įskridus į šaltą rūką. Vietiniai omarų žvejai pasakojo, kad paukščiai krito negyvi tiesiai iš dangaus į vandenį arba tiesiai į valtis.

 

Tai normalus rūkas, kurį sukelia atmosferos tarša. Tačiau kai kurie rūkai yra šiek tiek antgamtiški ir jų poveikis dar stipresnis ir keistesnis. Yra dviejų rūšių rūkas. Vienas iš jų susiformuoja, kai susikondensavę vandens lašai susimaišo su oru ir nusileidžia į pažemę. Kitą rūką suformuoja nežinomos dimensijos.

 

Žėrintis rūkas, į kurį įžengus, persikeliama iš vienos dimensijos į kitą, atrodo lyg iš mokslinės fantastikos filmų. Regis, tokie rūkai iš tikrųjų gali egzistuoti. Pasaulyje yra žinomas ne vienas incidentas, kuris nutiko nieko neįtariantiems žmonėms, važiuojant, vaikštant ar užsiimant kita veikla. Kai kuriais atvejais žmonės trumpam dingdavo, o paskui labai sumišę vėl atsirasdavo toje pačioje dimensijoje, iš kurios jie kilę, bet kitoje vietoje. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas, patekęs į žėrintį rūką, buvo perkeltas už 1000 kilometrų.

 

„Važiavau namo į savo gimtąjį miestą. Užslinko tirštas rūkas. Aš sulėtinau greitį ir ėmiau važiuoti link degalinės, kai staiga pamačiau žėrinčią šviesą. Sustojau degalinėje, kuri buvo toje vietoje, kur dar vakar buvo tuščias laukas. Paklausiau degalinės prižiūrėtojo, kaip jie suspėjo taip greitai ją pastatyti, bet jis atsakė, kad degalinė stovi jau aštuonerius metus…“, – prisiminė amerikietė Cher.

 

1915 metais 3 kareiviai išgyveno keistą įvykį, kai užslinko neįprastas rūkas. Tai nutiko per Galipolio ataką per pirmąjį pasaulinį karą. Trys Naujosios Zelandijos nariai stebėjo, kaip karališkojo Norfolko pulko batalionas nužygiavo Suvlos įlankos šlaitu ir pranyko rūke. Jie niekada nepasirodė. Kai paskutinis batalionas įžengė į rūko debesį, šlaitai susijungė ir pradingo danguje.

 

„Elektroninis rūkas“ sukėlė daugelį nepaaiškinamų incidentų ir dingimų Bermudų trikampyje. Apie tai rašė Robas McGregoras ir Bruce Gernonas knygoje „Rūkas“ (angl. „Fog“). B. Gernonui teko asmeniškai susidurti su fenomenu. 1970 metų gruodžio 4 dieną jis skrido lėktuvu virš Bahamų. Ties Biminiu pamatė keistą tunelio formos debesų sūkurį, kuris, skrendant pro jį, aplamdė lėktuvo sparnus. 10 sekundžių B. Gernonas pajuto nesvarumo būklę. Visi magnetiniai navigacijos prietaisai nustojo veikti. Kai lėktuvas priartėjo prie sūkurio pabaigos, lakūnas tikėjosi išvysti žydrą dangų, tačiau pamatė pilką rūko masę be horizonto, dangaus ar vandenyno. Pilotas skrido toliau ir Majamio pakrantę galiausiai pasiekė, nors užtruko dvigubai daugiau laiko.