Laukiantis moters kūne vyksta daugybė pokyčių. Kartais dėl įvairių priežasčių pasitaiko tam tikrų nesklandumų ir komplikacijų. Tad svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos, kad būtų išsaugota tiek būsimos mamos, tiek vaisiaus sveikata.

 

I trimestro iššūkiaiCapturing,The,Beauty,Of,Pregnancy,In,Black,And,White

 

Vos užsimezgus naujai gyvybei moteris kelias savaites nepastebi jokių specifinių simptomų. Deja, net 20 % visiškai sveikų moterų patiria persileidimą nėštumo pradžioje. Neretai itin ankstyvo nėštumo metu persileidimas netgi nepastebimas. Tiesiog pakinta menstruacijų išskyros ar kelias dienas maudžia pilvo apačią. Kita grėsminga nėštumo komplikacija I trimestre – ektopinis nėštumas. Tai būklė, kai nėštumas vystosi ne gimdoje, t. y. apvaisinta kiaušialąstė nenukeliauja iki gimdos – implantuojasi ir pradeda augti kiaušintakyje, prie kiaušidės, pilvaplėvėje. Tai sukelia stiprius skausmus, kartais kraujavimą į pilvo ertmę ir iš makšties. Toks nėštumas negali baigtis sėkmingai, tad pajutus stiprų skausmą būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Nėštumo pradžioje taip pat gali atsirasti kraujavimas. Pirmasis jo tipas – fiziologinis. Nepavojingas nei būsimai mamai, nei vaisiui. Toks kraujavimas dar vadinamas pseudomėnesinėmis, kurios įvyksta maždaug tuomet, kai turėtų būti tikrosios menstruacijos, 28–30 dieną nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Kraujavimas trunka kelias dienas, praeina savaime, o gydytojai kartais skiria kraujagysles stiprinančių vitaminų. Kita kraujavimo rūšis gerokai pavojingesnė. Tai patologinis kraujavimas. Nėštumo pradžioje gali rodyti, kad nėštumas nesivysto, gresia persileidimas arba formuojasi hematoma. Tad pasirodžius kraujui būtina išsitirti. Echoskopijos metu gydytojas nustato, kokio rūšies kraujavimas kamuoja. Patologiniai kraujavimai kartais gali įvykti ir dėl gimdos ar makšties ligų. Tačiau daugeliu atvejų priežastys nėra aiškios. Itin dažna būklė, kamuojanti nėščiąsias, – anemija. Trūkstant geležies vargina silpnumas, nuovargis, išblykšta oda, itin sunkiais atvejais apsunksta kvėpavimas. Nėščiųjų toksikozė su intoksikacija – viena dažnesnių nėštumo komplikacijų, kurios metu moterį lydi nuolatinis pykinimas ir vėmimas.

 

II trimestre būtina atlikti daugiau tyrimų

 

Maždaug 14 nėštumo savaitę persileidimo rizika dėl neaiškių priežasčių sumažėja. Prasideda ramesnis periodas. Visgi būtent nuo 14 iki 28 nėštumo savaitės atliekama daugiausia tyrimų. Tiriamas nėščiosios šlapimas ir kraujas siekiant laiku nustatyti pavojingas būkles bei jas kontroliuoti. Atliekant šlapimo tyrimą nustatoma ir besimptomė bakteriurija. Tai būklė, kai tam tikrų bakterijų randama šlapimo takuose, bet jos nesukelia jokių simptomų, t. y. nėščioji nejaučia nei skausmo, nei karščiavimo, skausmingo šlapinimosi ar kitų šlapimo takų uždegimui būdingų požymių. Negydoma ši būklė gali sukelti inkstų geldelių uždegimą. Šis susirgimas pavojingas, tad aptikus bakterijų skiriama vaisiui nepavojingų antibiotikų. Juos vartoti tenka maždaug 10 % visų nėščiųjų. Kita galima komplikacija – rezus izoimunizacija. Kraujo tyrimas atliekamas vos tik sužinojus apie nėštumą, tuomet kartojamas 27–28 nėštumo savaitę, atliekant antikūnų paiešką. Jei moters kraujo rezus faktorius yra neigiamas (t. y. ji neturi antigeno), o vaisiaus rezus faktorius teigiamas (turi antigeną), vaisiaus eritrocitai, patekę į motinos kraują, gali įjautrinti jos organizmą. Jis ims gaminti antikūnus prieš vaisiaus teigiamą rezus grupę. Nors vaisius ir motina turi atskiras kraujotakas, tačiau nedidelis kiekis eritrocitų per placentą gali patekti į moters kraujotaką. Jei antikūnų neaptinkama, nėščiajai suleidžiama imunoglobulino, kuris apsaugo nuo rezus izoimunizacijos. II trimestro pabaigoje nėščiosioms gali tekti susidurti su gestaciniu diabetu. Dėl šios būklės tikrinamos visos besilaukiančios moterys. Gestacinis diabetas pasireiškia padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje. Besilaukiančios moters organizmas negeba išskirti pakankamai insulino. Su šia diagnoze susiduria net iki 40 % nėštukių. Moteris, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, jaučia stipresnį troškulį, vartoja daugiau skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. Moteriai sudaromas gydymo planas, o galiausiai gliukozės kiekis normalizuojasi pagimdžius.

 

III trimestro metu pavargsta širdis ir kiti vidaus organai

 

Maždaug 30 nėštumo savaitę gali pasireikšti intrahepatinė nėščiųjų cholestazė. Tai kepenų liga, kuriai būdingas odos niežulys, gelta, bendras silpnumas. Jeigu atlikus tyrimus pastebimas padidėjęs kepenų fermentų kiekis, moteris skundžiasi itin stipriu padų, delnų, pilvo ar viso kūno niežuliu, gali būti taikomas gydymas vaistais, kurie suriša tulžies rūgštis organizme. Būklei blogėjant, nėštumą rekomenduojama užbaigti 37 savaitę. III trimestro metu dažniau pasireiškia ir širdies problemos, kartais pastebimos anksčiau nepastebėtos kardiologinės ligos. Dažna būklė, kai nežymiai padažnėja širdies veikla, vadinama fiziologine tachikardija. Nėštumo metu širdies ritmas gali siekti ir 100 susitraukimų. Tai nėra pavojinga ar nenormalu. Visgi tais atvejais, kai atsiranda aritmija, prireikia kardiologo konsultacijos. Jau nuo 20 nėštumo savaitės gali pasireikšti nėščiųjų arterinė hipertenzija. Dažnai nustatoma preeklampsija – itin grėsminga būklė tiek mamai, tiek vaisiui, dažniau pasireiškianti trečiajame trimestre. Šiai būklei būdingas ne tik padidėjęs kraujospūdis, bet ir trombocitų sumažėjimas kraujyje, kepenų funkcijos sutrikimai, inkstų nepakankamumo simptomai, centrinės nervų sistemos sutrikimai, kai juntamas stiprus galvos skausmas, mirgėjimas akyse. Nustačius šią būklę besilaukiančiai moteriai dažniausiai skiriamas gydymas saugiais antihipertenziniais vaistais. Bene sudėtingiausia III trimestro komplikacija – priešlaikinis gimdymas iki 36 nėštumo savaitės. Jis pasireiškia skausmu, maudimu pilvo apačioje arba kryžkaulyje, nereguliariais gimdos susitraukimais, kraujingomis išskyromis iš makšties ir galiausiai – reguliariais gimdos susitraukimais arba sąrėmiais (daugiau kaip trys per 30 min.). Pajutus šiuos simptomus būtina vykti į gydymo įstaigą. Gresiant priešlaikiniam gimdymui, nėščiajai skiriami vaistai, padedantys atpalaiduoti gimdos raumenis, bei medikamentai, subrandinantys vaisiaus plaučius.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Nėštumo komplikacijų tikimybė didesnė, jei laukiasi 35-erių ar vyresnė moteris, esant antsvoriui ir nutukimui, sergant lėtinėmis ligomis.
  •  Gyvenimo būdas ir mityba tokioms nėštumo komplikacijoms kaip preeklampsija įtakos neturi. Tačiau kitų komplikacijų (pavyzdžiui, nėščiųjų diabeto) riziką galima sumažinti sveikai maitinantis ir mankštinantis.
  •  Nėštumą prižiūrintis gydytojas turėtų įvertinti nėštumo komplikacijų riziką ir informuoti, kokių atsargumo priemonių imtis.
  •  Jei pastebimi kiti nerimą keliantys simptomai – skausmas, kraujavimas, tinimas, silpnumas, vandenų tekėjimas, sulėtėję vaisiaus judesiai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė