Šia lėtine metaboline liga pasaulyje serga daugiau nei 435 mln. žmonių. Dažnai manoma, kad cukrinį diabetą išduoda nuolatinis troškulys, silpnumas ir odos niežulys. Tačiau, gydytojų tikinimu, dauguma sergančių II tipo cukriniu diabetu iš pradžių nejaučia jokių simptomų. Tad liga diagnozuojama per vėlai, taip didėja sudėtingų komplikacijų rizika. Deja, šios ligos paplitimas pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai auga. Todėl būtina kuo efektyvesnė ištyrimo programa ir profilaktika.

 

diabetas

Cukrus čia niekuo dėtas

 

Cukrinis diabetas nėra tiesiogiai susijęs su tuo cukrumi, kuriuo gardinama kava. Ši liga – lėtinis medžiagų apykaitos sutrikimas, kai sutrinka hormono insulino išskyrimas ir / arba organizmo reagavimas į jį. Kartu sutrikdoma ne tik angliavandenių, bet ir baltymų bei riebalų apykaita. Tai endokrininis susirgimas, kai dėl pakitusios insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės. Insulinas skatina gliukozės patekimą iš kraujo į ląsteles, reguliuoja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Sutrikus insulino išskyrimui, gliukozė nepatenka į ląsteles, kaupiasi kraujyje, o tai sukelia ląstelių badavimą ir ryškų gliukozės padaugėjimą kraujyje. Skiriamos dvi cukrinio diabeto rūšys. I tipo cukrinis diabetas išsivysto dėl absoliutaus insulino deficito. Jis yra paveldimas ir pasireiškia dar vaikystėje. II tipo cukrinis diabetas pasireiškia dėl audinių pasipriešinimo insulino poveikiui ar santykinio insulino trūkumo sutrikus jo sekrecijai. Su šiuo tipu dažniausiai susiduria suaugusieji. Kai kraujyje padidėja gliukozės koncentracija ir tai nekontroliuojama, laikui bėgant vystosi komplikacijos, pažeidžiančios gyvybiškai svarbius organus – inkstus, smegenis, širdį. I tipo cukrinis diabetas vaikams dažniausiai pasireiškia ūminiu susirgimu – ketoacidozine koma, todėl jį nustatyti paprasčiau. II tipo diabetui būdingi netipiniai simptomai, tad dažnokai diagnozuojamas atsitiktinai ir pavėluotai.

 

Tylioji epidemija

 

2013 m. duomenimis, cukriniu diabetu sirgo 1 iš 25 suaugusiųjų. Šiandien Lietuvoje serga 140 000 žmonių, t. y. 1 iš 18-os. Pagal Higienos institutą, ligotumas nutukimu per 19 metų augo net 7 kartus. Prognozuojama, kad 2030 m. diabetikų skaičius pasaulyje išaugs iki 552 mln. Apie 94 % šios ligos atvejų sudaro II tipo cukrinis diabetas. Paprastai juo suserga vyresni žmonės. Viena pagrindinių priežasčių – nutukimas, antsvoris bei judėjimo stoka, o tai lemia, kad susirgti šia liga rizikuoja vis jaunesni asmenys. Kita milžiniška problema – nediagnozuoti atvejai. Vis dar daug sergančiųjų nežino, kad būtent ši liga sukelia iš pirmo žvilgsnio nepavojingus simptomus. Medikai tikina, kad troškulys ir dažnas šlapinimasis nėra ankstyvi cukrinio diabeto simptomai. Kur kas anksčiau žmogus patiria valgymo įpročių pokyčių – trūkstant insulino gliukozė nepatenka į ląsteles, tad kamuoja nuolatinis alkis. Taip pat vargina energijos stoka, silpnumas. Gana specifinis simptomas – rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas, vadinamoji neuropatija. Jeigu cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką lieka aukštas, pažeidžiama nervų sistema, ypač galūnėse esantys nervai.Kiti galimi cukrinio diabeto simptomai: pablogėjusi rega, išsausėjusi oda ir niežulys, dažnos infekcijos arba ilgai negyjančios žaizdelės bei mėlynės.

 

Trečdaliu didesnė mirtingumo rizika

 

Negydomas ir nekontroliuojamas cukrinis diabetas progresuoja sparčiai, atsiranda ligos komplikacijų. Skaičiuojama, kad apie 17 % pacientų išsivysto nepakankamos cukrinio diabeto kontrolės sąlygoti nervų pažeidimai (diabetinė polineuropatija), 14 % asmenų nekontroliuoja ligos, 12 % susiduria su mikrokraujagyslinėmis komplikacijomis, 3 % ligonių pasireiškia akių komplikacijos. 2020 m. rugsėjį bendra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Giedrės Smailytės, paskelbė mokslinį straipsnį, kuriame pristatyti didelės apimties Lietuvos II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų mirtingumo tyrimo duomenys. Mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad sergantys cukriniu diabetu turėjo 35 % didesnę mirtingumo riziką, lyginant su bendra Lietuvos populiacija. Moterims ši rizika buvo didesnė nei vyrams. Nagrinėjant atskiras pacientų grupes nustatyta, jog didžiausia mirtingumo rizika (68 %) kilo tiems pacientams, kuriems II tipo cukrinis diabetas diagnozuotas iki 50-ies. Tiems, kurie cukralige sirgo ilgiau nei 10 metų, būdinga 30 % didesnė tikimybė mirti, lyginant su tos pačios lyties sveikais bendraamžiais. Beje, pasaulyje situacija panaši. 2019 m. nuo cukrinio diabeto mirė apie 4,2 mln. 20–79 m. žmonių, t. y. kas dešimtas tais metais miręs asmuo. Beveik pusė jų buvo darbingo amžiaus asmenys, nesulaukę 60-ies.

 

Svarbiausias ginklas – prevencija

 

Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atkreipia dėmesį į aktualią Lietuvos diabetikų problemą ir akcentuoja būtinybę gerinti diabeto prevencijos bei gydymo priemones. Mat šios ligos kontroliavimo kaina tiek žmogaus gyvenimo kokybei, tiek sveikatos apsaugos biudžetui – didžiulė. Net 90 % cukrinio diabeto atvejų galima išvengti arba sušvelninti ligos eigą. Nors I tipo cukrinis diabetas yra paveldima liga ir su ja tenka išmokti gyventi laikantis griežtų taisyklių, II tipo diabeto riziką mažinti būtina atsisakant žalingų įpročių ir pradėjus rūpintis sveikata. Medikai ragina kontroliuoti suvartojamų riebalų ir angliavandenių kiekį, laikytis tinkamo fizinio aktyvumo principų, vartoti mažiau alkoholio ir atsisakyti rūkymo. Fizinis aktyvumas – itin svarbi cukrinio diabeto prevencija, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Aktyviai dirbant ar esant dideliam energijos poreikiui, raumenų ląstelės naudoja daugiau gliukozės, didėja jų jautrumas insulinui. Tačiau būtina įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas turi būti planuojamas. Jeigu judama daugiau, tikėtina, kad kils hipoglikemijos (per mažas cukraus kiekis kraujyje) pavojus. Sumažinti II tipo cukrinio diabeto riziką galima ir rūpinantis mityba:

 
  • valgyti įvairų, dažniau augalinį maistą;
  • valgyti neskubant;
  • kasdien suvartoti panašų angliavandenių kiekį;
  • riebią mėsą ar jos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena, liesa mėsa;
  • dažniau vartoti maisto produktų, kuriuose mažiau cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų;
  • vartoti mažiau druskos. Bendras druskos kiekis maiste per dieną – ne daugiau nei vienas šaukštelis, t. y. 5 g;
  • sočiau valgyti tik iki 19 val.
 

Ne mažiau svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Ypač tai pravartu žmonėms, turintiems padidėjusią riziką. Tokiu atveju rekomenduojama profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje.

   

Shutterstock nuotrauka