Vos prasidėjus mokslo metams, ugdymo įstaigos susidūrė su žaibiškai augančiu sergamumu COVID-19. Per parą suskaičiuojama po daugiau nei tūkstantį naujų atvejų. Sveikatos priežiūros specialistai primena, kad šis virusas niekur nedingo, kasmet sugrįžta, kaip ir sezoninis gripas, todėl svarbu laikytis prevencijos.

 

Kaltas metų laikasIllustration,Set,Of,Symptoms,And,Sequelae,Of,Covid-19

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė atkreipia dėmesį, kad rudenį visuomet prasideda peršalimo ligų sezonas, nes susidaro palankios sąlygos virusams plisti: aplinkos temperatūros pokyčiai, bendravimas gausesniuose kolektyvuose, pasilpęs imunitetas. Peršalimo ligas sukelia daug virusų (tarp jų gripas ir COVID-19), todėl namuose patartina turėti greitąjį antigenų testą ir, pajutus peršalimo simptomus, jį atlikti (kombinuoti testai vieno tyrimo metu leis nustatyti ne tik COVID-19, bet ir gripo virusus).

 

Susirgus COVID-19, ypač atsargūs turi būti žmonės, kurie priklauso rizikos grupei: serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, yra nutukę, vyresni nei 65 metų ir nėščiosios.

 

Verta įsidėmėti, kad dabar COVID-19 rečiau pasireiškia tokiais specifiniais simptomais kaip uoslės ir skonio praradimas. Vilniaus Karoliniškių poliklinikos duomenimis, šį rudenį vyraujančioms viruso atmainoms būdingas nosies užburkimas, raumenų, galvos, akių skausmai, pykinimas, vėmimas, todėl nesunkiai supainiojamas su kitomis infekcinėmis ligomis.

 

Greičiau pasveikti

 

Nors karantino / izoliavimosi prievolės nėra, nustačius COVID-19 ligą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria likti namuose, rūpintis savo sveikata, kreiptis į gydytoją bei laikytis jo nurodymų ir rekomendacijų siekiant pasveikti ir neplatinti ligos kitiems žmonėms.

 

Šis virusas, kaip ir gripas, turi specifinį gydymą – specialiais antivirusiniais vaistais. Jei esate rizikos grupėje, nustačius COVID-19 ligą nedelsdami susisiekite su šeimos gydytoju ir konsultuokitės dėl optimalaus / individualaus gydymo būdo. Jei nepriklausote rizikos grupei, būklė nėra komplikuota, tačiau greitasis testas teigiamas, patartina izoliuotis nuo socialinio gyvenimo ir laikytis visų prevencijos priemonių.

 

Medikai primena, kad temperatūros nereikėtų malšinti vaistais, jeigu ji ne aukštesnė nei 38,5 laipsnio – leiskite organizmo imuninei sistemai kovoti su ligos sukėlėju. Sergant svarbu užtikrinti deramą skysčių kiekį (geriau rinktis šiltus), pasirūpinti subalansuota mityba. Kosulį įveikti padės garų inhaliacijos, gerklės skausmą – čiulpiamosios pastilės ar vaistai nuo skausmo, slogą – gleivinę sutraukiantys purškalai į nosį.

 

Kaip ir kitos virusinės infekcijos, COVID-19 liga įprastai nesitęsia ilgiau nei 1–2 savaites. Su žmonėmis susitikti ir įprastas veiklas tęsti galima nebejaučiant ligos simptomų arba gydytojui patvirtinus pasveikimo faktą. Jei simptomai tęsiasi ilgiau, savijauta prasta, atsirado kitų nusiskundimų, būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.

 

Kaip saugotis?

 

Pasak pašnekovės, norint apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, įskaitant COVID-19 ligą, svarbiausia laikytis bendrųjų prevencijos priemonių.

 
  • Dažnai plauti rankas – mažiausiai minutę, būtinai naudojant muilą. Neturint galimybės nusiplauti rankų naudoti dezinfekcinį skystį. Neplautomis rankomis stengtis neliesti veido: akių, nosies ir burnos. Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
  • Būtina reguliariai vėdinti namų ir darboviečių patalpas (bent du kartus per dieną po 15–20 min., sukuriant skersvėjį, kad seną orą pakeistų šviežias).
  • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis: susirgusiems namiškiams rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes / respiratorius bendraujant su kitais sveikais šeimos nariais, sveikti kitame kambaryje. Slaugant ligonį irgi patartina dėvėti medicinines kaukes / respiratorius. Kaukė taip pat reikalinga sergančiajam einant į medicinos įstaigas.
 

Po ligos pasitaiko komplikacijų

 

Vakcinuotis svarbu ne tik dėl to, kad COVID-19 liga pasireiškia pavojingais simptomais, bet ir dėl galimų komplikacijų. Pasak specialistų, šios ligos paliktos pasekmės gali tęstis nuo kelių savaičių iki mėnesių ir net metų. Viena dažniausiai pasitaikančių komplikacijų yra nuovargis. Nors labiausiai nuovargis jaučiamas praėjus kelioms dienoms po ligos, tačiau kai kuriuos jis kamuoja savaitėmis ir net mėnesiais. Netgi jauni ir iki koronaviruso visai nesirgę žmonės jaučia, kad greičiau pavargsta, jiems stinga energijos nudirbti kasdienius darbus, susitvarkyti su pareigomis.

 

Dėl neurotoksinio COVID-19 ligos poveikio, kuris atsiranda koronavirusui sukėlus uždegimą smegenų smulkiuosiuose kapiliaruose, gali suprastėti atmintis. COVID-19 liga persirgę pacientai skundžiasi ir klausos sutrikimais, juos vargina ūžesys ausyse, kai kada būdingas galvos svaigimas. Medikai atkreipia dėmesį, kad kai kuriuos COVID-19 liga persirgusius žmones kamuoja refliukso paūmėjimas. Tai gali lemti kosulys, kuris gali tęstis savaitėmis ar net mėnesiais po ligos įveikimo. Vienas iš šalutinių koronaviruso efektų – padidėjęs plaukų slinkimas. Šis negalavimas susijęs tiek su didžiuliu stresu, patiriamu susirgus, tiek povirusiniu uždegimu, kurį palieka COVID-19 liga. Kaip ir kitos sudėtingos virusinės infekcijos, koronavirusas neigiamai veikia sąnarius ir kaulus. Susirgus ima mausti visą kūną, laužyti kaulus, o kai kuriems ligoniams šie nemalonūs pojūčiai lieka ir pasveikus.

 

Gali būti reikalinga reabilitacija

 

Jeigu liekamasis reiškinys yra vienintelis, pavyzdžiui, nedidelis nuovargis, su tokia problema galima susitvarkyti paisant šeimos gydytojo rekomendacijų ir dedant asmenines pastangas: mankštinantis, sureguliavus darbo ir poilsio režimą. Tačiau pasitaiko sudėtingesnių liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, sutrikusios apsitarnavimo funkcijos, didelis dusulys, po dirbtinės plaučių ventiliacijos atsiradę rijimo ir balso sutrikimai, nuo ilgo gulėjimo ligoninėje susiformavusi raumenų atrofija. Tokiais atvejais, kaip ir po kiekvienos sudėtingos ligos, pacientai turi būti siunčiami pas gydytojus reabilitologus. Jiems skiriamas reabilitacinis gydymas, kuris padeda po truputį atgauti jėgas ir grįžti į įprastą gyvenimą. Žinoma, kur kas lengvesnis kelias yra ligos prevencija, kurią padeda užtikrinti higiena, imuniteto stiprinimas ir skiepai.

 

Rekomenduojami skiepai

 

NVSC specialistė pabrėžia, kad geriausia apsauga nuo infekcinių ligų išlieka skiepai. Pasiskiepijus, net jei ir užsikrečiama COVID-19 liga, sergama trumpiau ir lengviau, mažesnė pavojingų komplikacijų tikimybė. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvą jau pasiekė „Comirnaty“ vakcinos, pritaikytos dabar cirkuliuojančioms naujoms SARS-CoV-2 viruso atmainoms. Skiepytis gali visų amžiaus grupių pacientai: nuo 6 mėn. sulaukusių kūdikių iki senjorų. Verta įsidėmėti, kad visi, kurie pandemijos pradžioje buvo pasiskiepiję nuo COVID, turėtų skiepą atnaujinti, nes pirmieji skiepai nebėra efektyvūs dabartinėms viruso atmainoms. Taigi, tikimybė užsikrėsti ir kuriam laikui iškristi iš kasdienės rutinos tikrai didelė.

 

Nauja vakcina reikia skiepytis kartą per metus. Persirgus COVID-19 liga, skiepytis galima po 6 mėn.

 

Skiepijimosi tvarka

 

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad visose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – sezoninio gripo ir
COVID-19 vieno vizito metu. Rizikos grupei priskiriami asmenys abiem vakcinomis skiepijami nemokamai.

 

Labiausiai pasiskiepyti abiem – gripo ir COVID-19 – vakcinomis rekomenduojama rizikos grupei priklausantiems asmenims:

 

65 m. ir vyresniems žmonėms;

sergantiems lėtinėmis ligomis (taip pat ir vaikams);

socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams (taip pat ir vaikų globos įstaigose);

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams;

nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);

2–7 m. vaikams (nuo 2024–2025 m. sezono nemokamai skiepijami sezoninio gripo vakcina).

 

Norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo prisirašęs. COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. COVID-19 vakcinų turinčių gydymo įstaigų sąrašas (nuolat atnaujinamas) skelbiamas ČIA.

 

Įdomu

 
  • COVID-19 ligos protrūkis prasidėjo 2019 m. pabaigoje Kinijoje.
  • 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pasaulinę pandemiją.
  • PSO duomenimis, nuo pandemijos pradžios šiuo virusu užsikrėtė apie 800 mln. žmonių.
  • Mirčių skaičius pasaulyje siekia beveik 7 mln.
  • Pirmoji masiškai naudojama „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 patvirtinta 2020 m. gruodžio 2 d.
  • Šio viruso sukeltos komplikacijos gali išryškėti praėjus keliems mėnesiams po ligos.
 

logo1