Iki vasaros liko vos kelios akimirkos, todėl metas pasirūpinti pėdų sveikata ir grožiu. Specialistė atskleidžia dažniausias problemas, jų sprendimo būdus ir pataria, kokių klaidų vengti.

 

Konsultuoja specialistė

Podologijos specialistė Nijolė Bendikaitė 

Back,View,Portrait,Of,A,Woman,Bare,Feet,Walking,On

 

Ar po žiemos padaugėja klientų, besiskundžiančių pėdų odos, nagų problemomis?

 

Nemažai žmonių galvoja, kad žiemą niekas nemato jų kojų, kojinės ar batai gali paslėpti problemas. Tokio mąstymo sąskaita taupomi finansai, tačiau nukenčia pėdų priežiūra. Be abejo, artėjant šiltajam sezonui klientų padaugėja visuose grožio salonuose, ne tik podologijos kabinetuose. Daugelis prisimena, kad vasarą avės atvirą avalynę, lankysis viešose vietose, baseinuose ar pliažuose. Vadinasi, kojos visada turės būti gražios ir tvarkingos. Džiaugiamės, kad podologijos kabinetai dirba ištisus metus, o žmonės tapo sąmoningesni ir rūpinasi savo pėdomis nelaukdami didesnių problemų ar artėjančio šiltojo sezono.

 

Kokios problemos vargina dažniausiai?

 

Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažnai žmonės į podologijos kabinetą ateina net nesuvokdami, jog turi problemų. Pavyzdžiui, kreipiasi dėl skausmingo įaugusio nago, o papildomai diagnozuojame dermatofito odos grybelį arba karpas.

 

Klientų problemas galima suskirstyti pagal amžiaus grupes. Paaugliai dažnai kreipiasi dėl įaugusio nago, nes nemoka tinkamai kirpti, neturi asmens higienos įgūdžių. Vyresnes moteris neramina nuospaudos ir įaugę nagai, o problemas lemia per siaura avalynė. Labai didelė šių dienų aktualija – kojų grybelis. Džiugu, kad kreipiasi vis daugiau vyrų, visuomenėje stiprėja atsakomybė dėl savo sveikatos, formuojasi naujas požiūris į asmens higieną. Atskira probleminė grupė yra nėščios moterys ir mamos, auginančios mažus vaikus. Padidėjus kūno masei ar nešiojant didelius svorius keičiasi pėdų apkrova ir pastatymo padėtis, tad gali susidaryti nuospaudų. Reikėtų išskirti klientus su judėjimo negalia arba sergančius cukriniu diabetu. Dažniausiai jie negali savarankiškai rūpintis higiena, todėl kreipiasi su įsisenėjusiomis problemomis, tokiomis kaip nagų grybelis, nuospaudos, sustorėję arba įaugę nagai.

 

Kokie veiksniai lemia pėdų sveikatą?

 

Avalynė, sėdimas darbas, antsvoris ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, neginčijamai daro didelę įtaką pėdų sveikatai. Netinkama avalynė lemia skausmą, deformacijas ir kitas problemas. Sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas prisideda prie kraujotakos sutrikimų ir audinių tinimo. Antsvoris gali sukelti skausmą ir struktūrinius pėdų pokyčius. Sergant cukriniu diabetu gali vystytis nervų pažeidimai (diabetinė neuropatija), dėl ko sumažėja jautrumas ir sunkiau pastebėti problemas.

 

Norint išsaugoti sveikas pėdas rekomenduojama avėti patogią avalynę, mažinti sėdėjimo laiką, kontroliuoti svorį ir valdyti lėtines ligas. O pastebėjus pirmuosius pėdų pakitimus ar pajutus skausmą – apsilankyti podologijos kabinete.

 

Kokį vaidmenį atlieka asmeniniai įgūdžiai?

 

Jei šeimoje nuo mažens ugdomas tinkamas požiūris į asmens higieną, vaikas mokomas, kaip teisingai tvarkyti nagučius, aiškinama, kad iškilusias problemas derėtų spręsti su specialistų pagalba, suaugęs turės supratimą, kaip pasirūpinti savimi ir padėti vyresniems šeimos nariams.

 

Jei trūksta žinių, visi šeimos nariai tampa pažeidžiami. Rizikos grupėje atsiranda mažyliai, kuriuos tėvai apauna svetimais batukais, paaugliai, kurie nežino, kaip tvarkytis su hormonų pokyčiais, nėščios moterys, kurios negeba pasirinkti tinkamos avalynės, ir senoliai, palikti vieni su savo bėdomis.

 

Kokias pėdų problemas galima spręsti namuose, o kokie simptomai rodo, kad būtina kreiptis į specialistą?

 

Jei žmogus problemų neturi, teisingai kerpa nagus, šlifuoja juos dilde, tepa kremu, lepina vonelėmis, nebūtina kreiptis į specialistus podologus, nebent pageidauja higieninio pedikiūro. Konsultacija reikalinga, jei oda sausėja, atsiranda nemalonus kvapas, nagai storėja ar net pradeda suktis. Specialistas ne tik padės išspręsti problemą, bet ir išsamiai paaiškins, kaip prižiūrėti pėdas bei nagus, nurodys klaidas, pamokys jų išvengti ar spręsti savarankiškai. Niekada nereikia užsiimti savigyda be konsultacijos.

 

Kaip atpažinti nagų grybelį?

 

Paprastai aiškiai matyti, kad nagai pasikeitė, tapo korėti, sustorėjo, atsirado nemalonus kvapas. Žmogus suvokia, kad nagai skiriasi nuo tų, kaip atrodė anksčiau, kai buvo sveiki. Podologas gali įtarti grybelį, bet tiksli diagnozė nustatoma atlikus laboratorinius tyrimus. Tik taip galima patvirtinti įtarimą ir nustatyti ligos sukėlėją. Vėliau klientas siunčiamas pas gydytoją dermatovenerologą, kuris skiria atitinkamą gydymą.

 

Kokių klaidų daroma gydantis namuose?

 

Esminė klaida – pėdų trynimas, „tarkavimas“ pemza ar akmenuku. Šiuo tikslu negalima naudoti aštrių įrankių. Žmogus siekia sušvelninti pėdų odą, tačiau pažeidžia ją ir atveria kelią infekcijai. Negalima sausos, įtrūkusios ar pleiskanojančios kojų odos tepti drėkinamaisiais kremais. Šie simptomai panašūs į odos grybelio, o blogo kvapo gali ir nebūti. Pasitvirtinus grybelio diagnozei, drėkinamasis kremas gali paskatinti infekcijos vystymąsi ir pasunkinti gydymą. Norint pamaitinti problemišką pėdų odą rekomenduojama naudoti tik priešgrybelines priemones.

 

Dar viena paplitusi klaida – avalynės skalbimas. Žmonės įsitikinę, jog tai padės pašalinti nemalonius kvapus, nešvarumus, infekcijos užkratą. Tai mitas. Grybelį paveikia tik itin aukšta temperatūra. Skalbimo mašinoje pasiekta vandens temperatūra tik pagerina sukėlėjo dauginimosi aplinką.

 

Kaip dažnai reikia lankytis pas podologą?

 

Nėra vieno atsakymo, tinkamo visiems. Vizitų dažnį lemia kiekvieno individualus atvejis. Kartais žmogui pakanka ateiti 1–2 kartus per mėnesį, o kitiems reikia lankytis kartą per savaitę. Tai priklauso nuo problemos, dėl kurios kreipiasi klientas. Jei deformuotas nagas, tačiau traumos vietoje nėra uždegimo ir infekcijos, arba reikia atlikti tik higieninį pėdos odos ir nagų tvarkymą, užtenka atvykti kartą per mėnesį. Jei traumos vieta pūliuoja, matyti aiškus uždegimas, jei šalia piršto yra hematomų arba granuliomų, tenka lankytis kartą per savaitę.

 

Kaip kasdien prižiūrėti pėdas ir išvengti nepageidaujamų padarinių?

 

Visada patariu prižiūrėti be fanatizmo. Jeigu pėdos sveikos ir nėra lėtinių problemų, užtenka kiekvieną dieną gerai nuplauti kojas, kruopščiai nusausinti tarpupirščius. Jeigu žmogus žino, kad lankysis sporto salėje, baseine, duše ar pirtyje, vaikščiojo basas po pievą, naudinga visur su savimi turėti priešgrybelinį kremą. Ši profilaktinė priemonė padės užkirsti kelią infekcijai plisti.

 

Ką reikėtų atminti atliekant pedikiūrą savarankiškai?

 

Svarbu, kad kiekvienas šeimos narys, pradedant mažyliais ir baigiant senoliais, turėtų asmeninius pedikiūro įrankius. Visiškai nesvarbu, ar šeimoje jau yra sergančių odos, nagų ligomis, ar ne. Pedikiūras atliekamas tik su asmeninėmis žirklutėmis ir dildėmis. Kitas patarimas – nereikia per daug iškarpyti ar panaikinti nago kutikulę. Ši zona labai svarbi, nes apsaugo nago matricą nuo infekcijos.

 

Patarčiau išmokti prižiūrėti pėdų odą be pemzos. Negalima „tarkuoti“ išsausėjusios odos aštriais įrankiais. Pažeidus odos vientisumą, per mažiausius įbrėžimus gali patekti bakterijų, kurios sukels nereikalingų problemų. Kojos ilgą laiką būna batuose, kur šilta, drėgna ir tamsu. Tai geriausia terpė grybeliui daugintis ir augti, todėl rizikingi net mažiausi odos pažeidimai.

 

Derėtų susilaikyti nuo grubių veiksmų, t. y. nekilnoti nago dilde, nesistengti pašalinti nešvarumų iš gilių nago kišenių. Atlikdamas pedikiūrą netinkamai, žmogus gali pakenkti sau. Norint gauti išsamios informacijos, kaip tinkamai prižiūrėti pėdas namuose, geriausia konsultuotis su podologu. Jis visada patars ir pamokys. Reguliari priežiūra padeda išvengti įsisenėjusių bėdų. Be to, podologas gali laiku pastebėti pirmuosius ligų požymius, kurių žmogus net neįtartų.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė