Balta architekto Danieliaus Libeskindo dėžė Vilniuje slepia modernaus meno centrą
2018-11-03 10:25Verslininkų, kolekcininkų ir meno mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų įkurtą, pastatytą ir Lietuvai padovanotą modernaus meno muziejų drąsiai galima vadinti fenomenu. Triukšmingai atidarytas muziejus sulaukė stulbinamos sėkmės. „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „4 kampai” vedėja Eglė Kernagytė-Dambrauskė pamėgino išsiaiškinti, kokią sėkmės formulę sukūrė idėjos autoriai ir ko pažiūrėti į muziejų plūsta būriai – meno kolekcijos ar modernios architektūros?
Modernaus meno muziejus Vilniuje – dešimtį metų trukęs verslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų projektas. Dar prieš atidarant muziejų, viešojoje erdvėje buvo kilę galybė diskusijų, kodėl projektuoti meno centrą pasirinkti ne lietuviai architektai, o pasaulyje žinomo architekto Danieliaus Libeskindo komanda. Muziejus Vilniuje buvo suprojektuotas ir pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – ketverius metus. Kaip retai būna, pastatas atidarytas laiku ir visiškai toks, koks buvo planuotas.
„Tai, kad mus pakvietė muziejų projektuoti su Danieliaus Libeskindo komanda buvo tikras stebuklas, – laidoje kalbėjo „Do Architects“ architektė Andrė Baldišiūtė. – Jautėme atsakomybę, darėme viską, kad padėtume Danieliaus Libeskindo komandai suprasti, ko reikia užsakovui, Vilniaus miestui ir žmonėms, kurie čia lankysis. Kadangi vietos ypatybes žinojome geriau, buvome tarsi tarpininkai“.
MO muziejus įsikūrė 3000 kvadratinių metrų pastate. Jame telpa dvi ekspozicijų salės, renginių erdvė, meno kūrinių saugykla, parduotuvė, kavinė, skaitykla ir bendrosios erdvės, kurios visos gali būti naudojamos pagal poreikį. „Viktoras ir Danguolė kūrė muziejų, kuris būtų gyvas, kuriame žmonės ne tik ateitų pažiūrėti jų sukauptą meno kolekciją, bet ir rastų sau artimas veiklas, daugiau sužinoti apie meną, naudotis skaitykla, dalyvauti renginiuose ir netgi patys juos siūlyti. Muziejus tampa kai kuo daugiau nei parodų sale – susitikimų, pasimatymų ir žinių vieta“ – teigė architektė
Muziejus turi daug architektūrinių išskirtinumų: kad ir ore kabančią ir aikštę dengiančią konsolę, 1000 kvadratinių metrų ekspozicijų salę, kurioje nėra nė vienos kolonos. Pats įspūdingiausias iš jų – DNR formos laiptai. Muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus teigia taip norėjęs pabrėžti meno ir mokslo bendrystę. Juokaujama, kad laiptai galėtų tapti savarankiška skulptūra, jei juos kas iškeltų pro muziejaus stogą. Panašu, kad muziejaus kūrėjai laiptams skyrė didžiulį dėmesį – dar vieni, įkurdinti po stogu, o kiti kieme jau irgi rado savo vietą ir tikrai nestovės tušti.
Svarbiausia – lankytojas. Tokį, vis dar Lietuvoje ir ypač muziejų erdvėse, neįprastą požiūrį drąsiai demonstruoja MO. Svečias, pagrindinis veikėjas, netgi kūrėjas – tokios funkcijos priskiriamos muziejaus lankytojams. Jiems čia sudaromos visos sąlygos domėtis, patirti, pajusti ir bendrauti su meno kūriniais.
Kaip lietuviams architektams sekėsi dirbti su pasaulinio garso architekto suformuota komanda? Ką labiausiai šioje erdvėje norėjo pabrėžti ir muziejaus įkūrėjai, ir architektai, ir čia jau pradėję dirbti žmonės? Pasivaikščioti po daugiausia kalbų šiais metais sukėlusį architektūros statinį „Lietuvos ryto“ televizijos laida „4 kampai“ kviečia jau šį šeštadienį, 16.50 val.
Nuotraukos iš „Lietuvos ryto“ televizijos archyvo.