Augintiniai ilgina gyvenimą

Ilgi pasivaikščiojimai lauke, stresą malšinantys prisilietimai, imuniteto stiprinimas ir paskata megzti naujas pažintis – naminiai gyvūnai pagerina žmonių fizinę bei psichinę sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad šunų, kačių ir net kanarėlių šeimininkai gyvena ilgiau.

Daugybė naudų

Priskaičiuojama daugybė naudų, kodėl verta dalintis namus su lojančiu, murkiančiu, plunksnuotu ar žvynuotu augintiniu. JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, naminiai gyvūnėliai padeda valdyti stresą, depresiją, nerimą, vienatvę ir simptomus, susijusius su potrauminio streso sindromu. Mokslininkai įrodė, jog vaikai, liesdami gyvūnus, tarp jų žemės ūkio gyvulius, rečiau serga astma, t. y. alergija žiedadulkėms, pleiskanoms ar dulkių erkutėms. Aplinkoje paplitusios bakterijos stimuliuoja imunitetą, kuris įpranta nereaguoti į agresyvius alergenus. Mažyliai, augantys su augintiniais, anksti išmoksta atsakomybės ir empatijos. Naujausios studijos atskleidžia, kad gyvūnų naudą gali pajausti ir tie, kurie pirmą šunį ar katę įsigyja vyresniame amžiuje.

Ilgaamžiškumo receptas

Daugiausia tyrimų apie augintinių įtaką šeimininkų sveikatai atlikta su šunimis. 2019 m. Amerikos širdies asociacijos žurnale dr. Caroline Kramer paskelbė, kad ilgalaikėje perspektyvoje keturkojų šeimininkams kyla mažesnė mirties rizika, kurią galbūt lemia sumažėjęs mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Auginant keturkojį nuo mažo šuniuko iki 12 metų, šeimininkams mirties rizika nuo bet kokių susirgimų sumažėja 24 %, palyginti su asmenimis, kurie neaugina amsių.

Pagal turimus duomenis, teigiama nauda kyla dėl dviejų veiksnių. Šunys daro įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai, nes skatina didesnį fizinį krūvį. Gyvūnai taip pat suteikia socialinio ryšio jausmą, atgraso vienatvę, liūdesį, savo ruožtu pralinksmina ir dovanoja kitų teigiamų emocijų. Bendraujant su augintiniu organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, o mechanizmas adekvatus tam, kuris vyksta įsimylėjus partnerį ar myluojant kūdikį. Vystosi priklausomybė nuo laimės hormonų, kurie gaminami kiekvieną kartą pamačius vizginamą uodegą ir išsišiepusį snukutį.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus ir augintinio ryšys teigiamai paveikia emocinę, psichologinę, fizinę sveikatą ir gerovę. Pavyzdžiui, šunų šeimininkai daugiau laiko vaikšto lauke, todėl palaikomas normalus kūno svoris, normalizuojasi kraujo spaudimas, – tvirtina JAV Žmogaus ir gyvūnų ryšių tyrimų instituto viceprezidentė Lindsey Braun. – Daugelis tokių pranašumų prisideda prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.“

Kardiotreniruotės

Naminių gyvūnėlių šeimininkai, ypač auginantys šunis, labiau paiso rekomenduojamo fizinio aktyvumo krūvio. Reikia vedžioti keturkojį bet kokiu oru, nors kyla pagunda daugiau laiko sėdėti prie televizoriaus. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, jei šuo kas kartą vedžiojamas po 20–30 min., šeimininkas lauke praleidžia apie 150 min. per dieną.

„Nustatyta, kad žmonės, įsigiję šunį, per pirmus metus padidina vaikščiojimo valandų skaičių. Pokyčiai matyti jau po 10 dienų. Gali būti, jog rezultatai susiję su didesne atsakomybe išvesti augintinį į lauką, kad jis atliktų gamtinius reikalus. Draugystės pradžioje stengiamasi užmegzti glaudesnį ryšį su gyvūnu, todėl taip pat pailgėja bendravimo laikas. Vėliau seka auklėjimo ir dresūros pamokos“, – aiškina L. Braun. JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, vaikščiojimas pagerina bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, sykiu sumažina hipertenziją, cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją.

Keturkojų draugystė itin reikalinga po reikšmingų sveikatos sutrikimų, susijusių su pavojumi gyvybei. Prof. Liisa Byberg iš Upsalos universiteto (Švedija) nustatė, kad įsigijus šunį po infarkto mirties rizika sumažėjo 33 %, po insulto – 27 %, palyginti su pacientais, kurie neturėjo tokio augintinio. Keturkojų savininkams taip pat mažta pakartotino priepuolio tikimybė. JAV Kalifornijos universiteto mokslininkai, analizavę duomenis, surinktus per 70 metų iš 3,8 mln. žmonių, nustatė, jog asmenims, patyrusiems infarktą ir įsigijusiems šunį, mirtingumo rizika sumažėjo net 65 %.

Niekas negali pasakyti, kaip tiksliai gyvūnai sveikatina žmogų, tačiau akivaizdu, kad kardiologinių ligonių būklę labiausiai pablogina vienatvė. „Vienas galimų paaiškinimų – šunys suteikia psichologinę ir socialinę paramą aplinkoje, kurioje nėra kitų žmonių. Nustatėme, jog jei asmuo gyvena vienas, tikėtina, kad po infarkto užsisklęs ir vis rečiau išeis iš namų. O šuo priverčia priimti atsakomybę už savo vaikščiojimo rutiną ir neleidžia nusižengti sveiko gyvenimo rekomendacijoms“, – teigia prof. L. Byber.

Padeda visi

Daugelis tyrimų, kuriuose nagrinėjama, kaip naminiai gyvūnai gerina sveikatą, gyvenimo trukmę, psichologinę gerovę, orientuoti į šunis. Tačiau aptinkama įrodymų, kad augintiniai ilgina gyvenimo trukmę neatsižvelgiant į rūšį.

2020 m. tarptautinė Libijos, Egipto, Kairo, Vietnamo ir Jordanijos mokslininkų komanda ištyrė daugiau kaip 4000 žmonių, vyresnių nei 20 m. ir nustatė, kad kačių šeimininkams sumažėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kiti tyrėjai atrado, jog bet kokie naminiai augintiniai, net paukščiai ar akvariumų žuvytės, gali sumažinti riziką sirgti hipertenzija, yra naudingi reabilitacijos po insulto ir infarkto metu bei pagerina išgyvenamumą po šių susirgimų.

Belgijos mokslininkai rašo, kad bendravimas su gyvūnais (animaloterapija) itin naudingas vyresniame amžiuje, sergant senatvine demencija ir Alzheimerio liga. Ši rekomendacija tinka tik tuo atveju, jeigu su senjoru kartu gyvena asmenys, galintys pasirūpinti gyvūnu, arba senelių globos namuose. „Stebime pacientus, kurie noriai bendrauja su terapiniais šunimis. Žmonių akys užsidega. Jie laukia naujų susitikimų. Jei šalia nėra artimųjų, patirtis ligoninėje gali būti slogi. Šunys padaro dieną laimingesnę“, – teigia kardiologas dr. Dhruv Kazi iš JAV Harvardo medicinos mokyklos.

Manoma, kad nauda grindžiama socialinių santykių verte žmonėms senstant. Dar 1980 m. psichologės Ellen Langer ir Judith Rodin atskleidė, kad slaugos namų gyventojams pasiūlius prižiūrėti kambarinius augalus, jie jautėsi laimingesni ir ilgiau išgyveno. Šios išvados reiškia, kad suteikus žmonėms daugiau galimybių kontroliuoti savo aplinką, padidinus atsakomybę ir emocinę sąveiką, atsiranda stimulas judėti į priekį.

Ligų prevencija

Pasak L. Braun, neskaitant tyrimų, patvirtinančių ryšį tarp pagerėjusios širdies ir kraujagyslių sveikatos bei socialinės gerovės, nėra daug duomenų apie tai, kad šunų šeimininkai apskirtai serga rečiau. Tačiau daugėja įrodymų, kad augintinio draugija ar glaudus, reguliarus bendravimas, pavyzdžiui, savanoriaujant gyvūnų prieglaudose, didina imuniteto atsparumą klostridijoms. 2023 m. Fukušimos universiteto (Japonija) mokslininkai paskelbė, kad jei nėščia moteris nuo pastojimo iki gimdymo augina šunį ar katę, sumažėja vaikų alergijos maistui atvejų. Tikėtina, jog augintiniai stiprina kūdikių imunitetą, kol jie dar būna motinos įsčiose.

JAV Harvardo medicinos mokyklos kardiologas dr. D. Kazi įsitikinęs, kad naminiai augintiniai gali būti veiksmingas vaistas šiuolaikinei visuomenei. „Mes galvojame apie šunis kaip apie komfortą ar net prabangą, tačiau nesusimąstome apie naudą sveikatai. Keturkojai buvo prijaukinti medžioklei ir apsaugai. Palaipsniui buvo stiprinamos artimam bendravimui palankios savybės, tokios kaip ištikimybė, draugiškumas. Šiuo metu Vakarų visuomenė yra individualistinė ir susiskaldžiusi. Nenuostabu, kad augintiniai gerina savivertę, didina priklausymo grupei jausmą ir užpildo tuštumą“, – mokslininkas teigia, jog gyvūnų indėlis kovojant su vienatve, depresija, nerimu yra labai ženklus.

Medicinos ekspertai pažymi, kad naminių augintinių nauda nepersvers žalingų įpročių ar lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, žalos organizmui. Jei asmuo nesilaiko miego rutinos, piktnaudžiauja svaigalais, vartoja nesveiką maistą, šuns draugija ir pasivaikščiojimai lauke nesumažins rizikos veiksnių. Augintiniai ilgina gyvenimą tik tuo atveju, jei laikomasi visų sveikos gyvensenos rekomendacijų.

Autorius Jurgita Ramanauskienė