Atpažinti toksiškus santykius

Destruktyvūs, arba toksiški (nuodingi), santykiai pastaraisiais metais aptariami itin dažnai. Psichologų tikinimu, tai nėra naujas reiškinys. Tiesiog anksčiau Lietuvoje apie sveikų santykių dinamiką kalbėta retai. Pradėjus atidžiau rūpintis psichikos sveikata, atviriau šnekama ir apie tai, kokią įtaką jai daro ryšys su kitais žmonėmis. Deja, artimas ryšys kartais ne augina ir palaiko, o psichologiškai žaloja. Tad svarbu mokytis atpažinti toksiškus santykius ir juos nutraukti.

Auka ir narcizas, o gal vienas kito nesuprantantys žmonės?

Toksiškus santykius suprasti paprasta, bet ir sudėtinga vienu metu. Paprasčiausia prasme, destruktyvūs yra tokie santykiai, kurie emociškai ar net fiziškai žalingi vienam ar, kiek rečiau, abiem partneriams. Toks ryšys gali susiformuoti tarp draugų, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų. Visgi dažniausiai užsimezga tarp romantinių partnerių. Psichologai sako, kad paprastai žalingas elgesys santykių pradžioje nepasireiškia arba ignoruojamas, nes partneriai dar menkai vienas kitą pažįsta ir žavisi privalumais, dažnai tiesiog nekreipdami dėmesio į trūkumus. Įprastai destruktyvus ryšys susiformuoja tarp toksiško asmens ir jo aukos. Toksišką žmogų specialistai apibūdina kaip lakios fantazijos asmenybę, sureikšminančią savo nuomonę ir laimėjimus, stokojančią empatijos, negirdinčią sąžinės balso, arogantišką ir besijaučiančią pranašesne už visus kitus. Grynas toks asmenybės tipas gana retas, visgi tam tikrų požymių galima pastebėti maždaug 15 % visos populiacijos. Beje, toksiškomis savybėmis dažniau pasižymi vyrai nei moterys. Markas Goulstonas savo knygoje „Tiesiog klausykitės“ išskiria kelis pagrindinius toksiškų žmonių tipus: „prielipos“ – reikalauja nuolatinės pagalbos ir dėmesio, „mėgėjai bauginti“ – patinka matyti aukas įbaugintas, „prašeivos“ – nuolat kažko reikia, „narcizai“ – domisi tik savimi, „psichopatai“ – tai sudėtingiausia toksiškų žmonių grupė, nes žlugdo aplink save viską, jei tik jiems tai naudinga, gali mėgautis kito skausmu ar kančia. Pasak knygos autoriaus, 1 % iš 100 toksiškų žmonių priklauso psichopatų grupei.

Tokios asmenybės paprastai turi savotišką socialinę kaukę. Puikiai manipuliuoja kito emocijomis, geba sukurti idealių santykių iliuziją ir pasinaudoti aukos silpnybėmis. Visgi psichologai primena, kad į toksiškus santykius aukos papuola irgi neatsitiktinai. Pirmoji ir reikšmingiausia priežastis – menka savivertė. Žmonės, kurie nesijaučia verti visaverčių ir pagarba grįstų santykių, dažnai ignoruoja reikšmingus ženklus, kad užsimezgęs ryšys nėra sveikas. Kita grupė – norintys gyventi lengvai ir palyginti patogiai. Tokie žmonės tikisi visapusiškos finansinės pagalbos iš partnerio, taip pat nori ir leidžia, kad už juos priimtų sprendimus. Trečioji kategorija – naivuoliai, tikintys, kad egzistuoja tobuli santykiai, idealūs partneriai ir gyvenimas it pasakoje. Šie asmenys stokoja kritinio mąstymo, todėl perdėtai prisiriša prie partnerių ir net paskatina toksiško ryšio vystymąsi. Gali atrodyti, kad toksiškus santykius užmezga gerasis ir blogasis herojai. Iš tiesų daugeliu atvejų destruktyvus ryšys labiau kenkia vienam iš partnerių. Visgi esama ir tokių situacijų, kai susitinka du psichiškai stabilūs, bet jautrūs žmonės, užmezga ryšį, patiria sukrėtimų ar leidžia atsiskleisti ankstesnėms traumoms – tiesiog tampa žalingi vienas kitam. Tuomet jie tarsi rotuoja aukos ir toksiško žmogaus vaidmenis. Susiklosto keistoka ir nemaloni situacija, kai partneriai sunkiai sugyvena, kenkia vienas kitam, tačiau nesiryžta nutraukti ryšio, nes jaučia stiprią abipusę priklausomybę. Tokius santykius nutraukti sudėtingiausia, mat nė vienam iš partnerių nepavyksta suvokti, kad jų ryšys destruktyvus.

Aiškūs požymiai

Toksiškus santykius atpažinti ne visada lengva. Dalis požymių akivaizdūs, tačiau yra ir tokių, kurie pasireiškia subtiliomis manipuliacijomis. Tad svarbu kreipti dėmesį ne tik į epizodišką partnerio elgesį, bet ir į tai, kaip santykiuose jaučiamasi diena iš dienos. Reikšminga ir tai, kad net sveikuose santykiuose pasitaiko nesutarimų, o apėmus stipresnėms emocijoms galima vienas kito tiesiog neišgirsti, kaltinti, kritikuoti. Visgi toksiškuose santykiuose toks elgesys yra nuoseklus ir pasikartojantis, tai ne išimtis, o žalinga norma. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į:

•  Nuolatinius kaltinimus. Tai galios demonstravimo būdas. Kaltinantys partneriai neprisiima atsakomybės už savo jausmus, netinkamą elgesį ir tokio elgesio pasekmes. Jiems atrodo, kad aplinka ar partneris išprovokuoja pyktį ar destruktyvų elgesį, ir dėl tos priežasties tas elgesys turėtų būti pateisinamas. Dažnai toksiški partneriai kaltina ir dėl, atrodytų, nesusijusių priežasčių: nesėkmingos dienos darbe, blogos savijautos ar nuotaikos.

•  Kontroliavimą. Partneris neturi teisės kontroliuoti antrosios pusės elgesio ar nurodinėti, kokiomis nuostatomis ir vertybėmis turėtų vadovautis, tačiau toksiškuose santykiuose tai kasdienybė. Ilgainiui toksiškas partneris gali ne tik nurodinėti, kaip elgtis ir mąstyti, kokius sprendimus priimti, tačiau ir grasinti bei gąsdinti, kai santykiai ar aplinkybės nesiklosto pagal sumanytą planą.

•  Neracionalų pavydą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuolat pavyduliaujantis partneris – itin mylintis ir dėmesingas, o pavydą klaidingai palaikyti tiesiog vienu iš būdų parodyti dėmesį. Visgi pavydas – galios ir kontrolės įrankis, pagrįstas nepasitikėjimu. Jei dėl partnerio pavydo antroji pusė negali elgtis ar atrodyti, kaip nori, jei partneris nuolat stebi ir kontroliuoja, kaip ir su kuo bendrauja, verta susimąstyti, ar tokie santykiai sveiki.

•  Izoliacijos jausmą. Toksiškas partneris dažniausiai nededa pastangų išklausyti ir suprasti kito išgyvenimų, todėl tokius santykius paprastai lydi nuolatinis vienišumo jausmas. Negana to, toksiški partneriai linkę sąmoningai izoliuoti auką nuo artimųjų, kuriems ši galėtų pasipasakoti apie santykių sunkumus. Blogiausia, kad ilgainiui destruktyvų ryšį tęsiantys žmonės patys ima jausti kaltę, kad šiuose santykiuose pasilieka, todėl gėdijasi pasipasakoti artimiesiems.

•  Smurtą. Fizinis ir seksualinis smurtas santykiuose atpažįstamas lengviau nei emocinis ar ekonominis. Tačiau visos smurto rūšys žalingos ir neturi būti toleruojamos. Jei žmogus jaučia, kad jo nuomonė nėra svarbi, nuolat patiria kritiką ir nuvertinimą, o dėl nevaldomo partnerio pykčio gyvena įtampoje, tai aiškūs emocinio smurto ženklai. Ekonominio smurto požymiai – draudimas dirbti ar studijuoti, reikalavimas atsiskaityti už kiekvieną pirkinį ar nurodymas atiduoti uždirbamus pinigus.

Tai tik patys ryškiausi toksiškų santykių požymiai. Realybėje destruktyvus ryšys gali pasireikšti ir kitais būdais. Visi netgi vienas iš šių aspektų – jau rimtas pagrindas apsvarstyti, ar toks ryšys turi ateitį. Mat gyvenimas tęsiant toksiškus santykius stipriai žaloja.

Toksiškų santykių poveikis psichikos sveikatai

Ilgą laiką plėtojant toksiškus santykius išgyvenama nuolatinė įtampa ir stresas. Tyrimai rodo, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp ilgalaikio streso, žalingų romantinių santykių ir psichikos sveikatos. Toksiški santykiai susiję su tokiais psichikos sveikatos sunkumais kaip sumažėjęs pasitikėjimas savimi, priklausomybės, valgymo sutrikimai, nerimas, potrauminio streso sindromas, depresija, mintys apie savižudybę arba mėginimai nusižudyti. Be abejonės, ne visada toksiški santykiai padaro tokį neigiamą poveikį psichikai. Kartais žmogus tiesiog jaučiasi nelaimingas ir menkavertis. Amerikiečių psichologė Jill P. Weber teigia, kad, norint išsilaisvinti iš toksiškos meilės pinklių, reikėtų visiškai nutraukti kontaktus su toksišku romantiniu partneriu. Tai padaryti nelengva. Tad neretai ryšį mėginama gelbėti. Specialistai sako, kad būna atvejų, kai iš tiesų įmanoma išgydyti toksiškus santykius. Visgi tam būtinos abiejų partnerių pastangos ir noras keistis. Kur kas dažniau aukai tiesiog tenka gelbėtis nuo toksiško žmogaus. Ir tam reikia kelių žingsnių programos. Pirmiausia atpažinti toksiškus santykius, tuomet ieškoti pagalbos iš išorės (pokalbiai su artimaisiais ir psichologu). Galiausiai inicijuoti atsiskyrimą nuo toksiško partnerio: tenka ne tik ieškoti naujos vietos apsigyventi, bet ir atsiskirti psichologiškai, t. y. nepasiduoti pagundai sugrįžti į pažįstamą rutiną. Tuomet atlikti savotišką detoksikaciją – stiprinti savivertę, ugdyti savarankiškumą, mokytis streso ir emocijų paleidimo praktikų. Paskutinis žingsnis – pasiryžti kurti naujus, sveikus santykius. Bijant tokios psichologinės kelionės siūloma pradėti nuo specialios literatūros skaitymo ar bendravimo su tais, kurie sėkmingai išsivadavo iš toksiškų santykių. Tikros istorijos gali suteikti įkvėpimo ir drąsos.

Autorius Eglė Stratkauskaitė