Biologinė įvairovė Lietuvoje saugoma įgyvendinant ES Biologinės įvairovės strategiją, Paukščių ir Buveinių direktyvas, ją išlaikyti siekiama ir vykdant laukinių gyvūnų išsaugojimo programas zoologijos soduose. Pagrindinės nuostatos, kaip jie turi veikti, pateiktos ES direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose ir Laukinės gyvūnijos įstatyme.

 

Zoologijos sodų direktyva priimta siekiant apsaugoti ir išsaugoti laukinę fauną bei stiprinant zoologijos sodų vaidmenį biologinės įvairovės išsaugojimo srityje. Šios direktyvos nuostatos perkeltos į Laukinės gyvūnijos įstatymą, aplinkos ministro įsakymais patvirtintas Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašą.

 

Lietuvoje veikia du valstybiniai ir trys privatūs zoologijos sodai: Lietuvos zoologijos sodas Kaune, Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje bei privatūs zoologijos sodai Klaipėdoje, Vilniuje ir Kalvarijoje.

 

Asian,Lion,At,Wilhelma,Zoo,In,Germany

Nuo gegužės 1-osios – atnaujinti reikalavimai nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams

 

Nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalioja Laukinių gyvūnų laikymo taisyklių 5 priede atnaujinti bendrieji ir specialieji reikalavimai nelaisvėje laikomiems gyvūnams: bestuburiams, žuvims, varliagyviams, ropliams, paukščiams, žinduoliams. Šios taisyklės įsigaliojo dar 2023 m. lapkričio 1 d., tačiau buvo nustatytas 18 mėnesių terminas, kad laukinių gyvūnų laikytojai galėtų tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams.

 

Laikant laukinius gyvūnus namuose, voljere ar zoologijos sode, būtina atsižvelgti į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą, gyvūnai neturi patirti skausmo, streso, nepatogumų, o laikymo patalpos turi tenkinti jų poreikius, nevaržyti gyvybinių funkcijų ir veiklos. Taip pat vykdoma gyvūnų prevencinė ir gydomoji veterinarinė priežiūra, užtikrinamas jų sveikatingumas atsižvelgiant į rūšį. Susirgęs gyvūnas turi būti gydomas, suteikiama veterinarinė pagalba. Gyvūnai šeriami periodiškai visaverčiu kiekvienai rūšiai būdingu pašaru ar lesalu, nuolat aprūpinami švariu vandeniu.

 

Gyvūnus laikant lauko aptvaruose ar voljeruose, turi būti sudarytos sąlygos apsaugoti nuo skersvėjų, kritulių, saulės ir kitų stresą sukeliančių dirgiklių. Juos nuolat reikia valyti, kad nebūtų purvo (išskyrus rūšies poreikius), gendančio pašaro, ekskrementų, nesaugių, sulūžusių statinių, įrenginių ar daiktų. Lauko aptvarui ar voljerui įrengti rekomenduojama naudoti natūralias gamtines medžiagas, aplinkai nekenksmingas apdailos medžiagas.

 

„Gyvūnų rūšių įvairovė labai didelė, tad šiose taisyklėse pateiktos jų laikymo ir gerovės gairės padės įsivertinti, kokių žinių, patirties ir išteklių reikia turėti norint laikyti tam tikrą gyvūną, kad santykis tarp jo ir žmogaus būtų grįstas pozityviu atsakingumu, suteiktų pažinimo džiaugsmą. Nereikėtų rinktis retų, saugomų gyvūnų, reikalaujančių ypatingos priežiūros, pavyzdžiui, varliagyvių, roplių, o galbūt įsigyti patinkančios veislės šunį ar katę“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.

 

Ypač svarbu užtikrinti gyvūno užimtumą atsižvelgiant į biologinius, etologinius poreikius, skatinančius protinį ir fizinį lavinimą, natūralų elgesį. Turi būti taikomos saugios aplinkos praturtinimo priemonės, skatinančios gyvūnus žaisti, veikti, reikšti natūralius fiziologinius ir elgsenos poreikius, bendrauti tarpusavyje, taip pat užtikrinti, kad žinduolių ir paukščių jaunikliai būtų laikomi su tėvais, neatskiriami anksčiau laiko.

 

Taisyklėse nustatyti specialieji reikalavimai gyvūnų laikymo patalpoms – kokio ploto ir aukščio jos turėtų būti lauke ar viduje, kaip įrengti šias patalpas ir baseinus, koks turėtų būti gruntas, temperatūra ar kokiomis grupėmis turėtų būti laikomi gyvūnai.

 

Jei turite pasiūlymų dėl laukinių gyvūnų laikymo, gerovės, teisės aktų taikymo, prašome pateikti šią informaciją el. paštu laura.janulaitiene@am.lt.

 

Šios taisyklės netaikomos laikantiems domestikuotus (naminius) gyvūnus.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė