Dažnai kalbama apie žalą, kurią daro į aplinką patekusios baterijos, akumuliatoriai, elektronikos gaminiai. Žmonės raginami šių atliekų atsikratyti saugiai ir šiukštu nemesti į bendrą atliekų konteinerį. Atrodo, kad raginimai naudingi – Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA)* direktorius Alfredas Skinulis tvirtina, kad atliekų surinkimo tinklas kasmet vis labiau plečiasi, o surinkti kiekiai didėja.

*(licencijuota savanoriška, ne pelno siekianti, visuomeninė organizacija)

 

Kokios žalos išvengiame rūšiuodami baterijas bei elektronikos gaminius?

 

Perdirbant baterijas bei elektronikos gaminius taupomi gamtos ištekliai, gamta saugoma nuo taršos. Tiek baterijose, tiek elektronikos gaminiuose yra kenksmingų sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų. Pagal GIA skaičiavimus, 2012-aisiais baterijų ir akumuliatorių atskirai (kaip priedų gaminiams) ir įdėtų į parduodamus gaminius (t.y. esančių komplekte) į rinką buvo išleista apie 1.5 tūkst. tonų, o elektroninės įrangos – apie 27 tūkst. tonų. Tai labai dideli kiekiai, kurių netvarkant aplinkos tarša būtų neišvengiama. Beje, informaciją apie rūšiavimą ir sunkiuosius metalus galima rasti ant pačių gaminių. Tos buitinės atliekos, kurias reikia atskirai surinkti, žymimos specialiu simboliu –perbrauktu konteineriu. Apie akumuliatoriuose ir baterijose esančius sunkiuosius metalus įspėja specialiai pažymėti cheminiai simboliai: Cd (kadmis), Pb (švinas), Hg (gyvsidabris) ir kt.

 

Kuo rizikuoja žmonės, kurie panaudotas baterijas ir akumuliatorius laiko namuose?

 

Jeigu šios atliekos laikomos trumpą laiką, žala nepatiriama. Tačiau po kiek laiko jos pradeda irti. Sąvartynuose atsidūrusios atliekos pradeda irti ir skleisti medžiagas, kurios keičia dirvožemio cheminę sudėtį. Iš aplinkos sunkieji metalai lengvai patenka į maistinius augalus, vandens telkinius, o iš jų – į gyvūnų ir žmonių organizmus. Patekę į organizmą sunkieji metalai gali pažeisti ląsteles ir DNR, o tai padidina riziką susirgti onkologinėmis ligomis. Didžiausią grėsmę sukelia sunkieji metalai: švinas, gyvsidabris, kadmis. Per didelis švino kiekis organizme sutrikdo vaikų augimą bei intelekto vystymąsi. Gyvsidabris daro neigiamą įtaką centrinei nervų ir kraujotakos sistemai, taip pat fermentų veiklai. Į organizmą patekęs kadmis gali tapti galvos skausmų, svaigulio, pykinimo ir vėmimo, nemigos, susierzinimo, blogo apetito, kraujavimo iš nosies bei kosulio priežastimi. Varis, cinkas, litis, manganas, nikelis yra mažiau pavojingi metalai, tačiau jie taip pat kaupiasi aplinkoje.

 

Ar pavojinga kaupti senus mobiliuosius telefonus?

 

Saugiai padėti jie pavojaus nekelia. Svarbiausia, kad telefonas ar jo baterija nepatektų į aplinką, nebūtų išmesta į bendrą atliekų konteinerį. O tai pasitaiko gana dažnai. Iš tikrųjų telefonai, nors yra smulkūs elektronikos gaminiai, vertingi ir perdirbami: pirmiausia atskiriama baterija, tada plastikas, galiausiai visos dalys perdirbamos atskirai. Nereikalingus, senus elektros įrenginius, buitinės technikos prietaisus galima palikti parduotuvėse, nuvežti į priėmimo aikšteles arba paskambinti specialiais numeriais, kad juos išgabentų tiesiai iš namų. Pavyzdžiui, jeigu neatsakingai išmetamas šaldytuvas, kurio pažeista sistema, į aplinką patekę freonai prisideda prie ozono skylių ir šiltnamio efekto didinimo. Ir nors kiekvienas tiesiogiai to nepajusime, tačiau daroma visuotinė žala.

 

2012 m. kovą baterijos buvo pradėtos supirkinėti. Kokius rezultatus šis sprendimas davė?

 

Šis sprendimas davė labai gerų rezultatų. Vis dėlto pagrindinis dėmesys skiriamas projektams, kurie padeda šviesti visuomenę, sudaro tinkamas sąlygas atliekų rūšiavimui, surinkimui ir perdirbimui. Šiuo metu vyksta projektas „Mes rūšiuojame“, kuriuo žmonės skatinami rūšiuoti atliekas. Baterijas ir elektronikos gaminių rūšiavimo projekte dalyvauja beveik visos švietimo įmonės. Pasiūlymas dalyvauti projekte pateiktas dar daugiau kaip 2 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų. Pagrindinį atliekų surinkimo tinklą sudaro prekybos centrai, įvairios įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose yra pastatytos baterijų surinkimo talpos. Kiekvienos šeimos nariai gali nunešti atliekas į mokyklą, parduotuvę, biurą, įstaigą, organizaciją.

 

Atrodo, pagrindinį dėmesys skiriamas švietimo įstaigoms, kuriose mokosi vaikai?

 

Taip, didžiausias dėmesys skiriamas mokykloms ir vaikų darželiams. Norime ugdyti jauniausios kartos atstovus, formuoti ir skatinti gerus įpročius. „Mes rūšiuojam“ projektu vaikai raginami mesti baterijas bei elektroniką į specialias talpas ir rinkti taškus, už kuriuos galima išsirinkti prizų. Dalyvius skatina autoritetingi, įžymūs sportininkai: Žydrūnas Savickas, Laura Asadauskaitė, Lietuvos krepšinio rinktinės nariai.

 

Per 2012-uosius metus GIA nariai perdirbimui tikėjosi surinkti apie 70 tonų panaudotų baterijų. Ar pavyko surinkti šį kiekį? Kiek tonų surinkta 2013-aisiais metais?

 

Taip, pavyko – 2012-aisiais metais buvo surinkta daugiau negu 70 tonų panaudotų baterijų. 2013-aisiais metais surinktas dar didesnis kiekis. Kasmet plečiame šį tinklą, surinktų atliekų daugėja. Vertinant galimybes priduoti nereikalingas baterijas bei elektronikos gaminius, Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos šalių. Baterijų surinkimo tinklas yra labai išplėtotas, tad šiandieninis GIA tikslas – toliau skatinti bei šviesti Lietuvos gyventojus.

   

Irmina Žukauskaitė