Galima drąsiai sakyti, kad ne, tačiau yra viena išimtis. Tai sąmoningo sapnavimo praktika, kuri atveria neįtikėtinų galimybių išnaudoti pasąmonės galias. Tačiau sakoma, kad tai – slidus kelias, vedantis beprotybės link. Ar pasinėrus į sąmoningus sapnus galima prarasti ryšį su realybe?

 

sapnai

Kas yra sąmoningas sapnavimas?

 

Tai sapnuojančiojo aiškus suvokimas, kad jis sapnuoja, ir gebėjimas daryti įtaką sapno turiniui. Neretai sąmoningai sapnuoti žmogus pradeda visiškai atsitiktinai. Pavyzdžiui, sapne patiria ką nors neįprasto ir netikėto – pradeda skristi. Tuomet sąmonėje šmėsteli, kad tai negali būti realybė, ir žmogus suvokia, jog visgi sapnuoja. Praktikuojantys ir labiau patyrę šioje srityje geba sąmoningai sapnuoti savaime, t. y. neprarasdami sąmoningumo užmigti ir imti konstruoti sapnų turinį taip, kaip nori.

 

Kuo asmuo būna sąmoningesnis, tuo sapnai tampa tikroviškesni, ryškesni, nesunkiai galima keisti siužetą ir pasirodančius personažus. Sąmoningi sapnai neturi ribų. Sapnuojantysis geba ne tik skraidyti, bet ir keliauti į tolimas šalis, pereiti kiaurai sieną ir pan. Svarbiausia – neabejoti. Tik tuomet pavyks įgyvendinti tai, ko nori.

 

Teigiama, kad sąmoningai sapnuoti geba kone kiekvienas žmogus. Be to, tai lavinamas įgūdis, kuris netgi įrodytas mokslininkų.

 

Galimos grėsmės

 

Visgi apie sąmoningo sapnavimo praktiką sklando ir nemažai nerimą keliančių kalbų. Gebėjimas valdyti sapnus pasinėrus į pasąmonės ir sąmonės giliausius klodus vilioja, bet kartu kelia nemažai pavojų. Jeigu sapnuodamas žmogus išlieka sąmoningas, tuomet kaip nesusipainioti tarp realybės ir sapno? Kokių dar grėsmių gali kelti ši praktika?

 

Žalingas įprotis. Sąmoningo sapnavimo praktika pasitelkiama įvairiais tikslais. Daugeliui tai – smagi pramoga, „saugūs vaistai“ arba savotiška virtuali realybė. Bet kokiu atveju būtina išlaikyti budrumą, kad neišsivystytų priklausomybė. Jeigu be priežasties stengiamasi kuo daugiau miegoti, dažnai galvojama apie dar neišbandytas sąmoningo sapnavimo praktikas arba itin žavimasi ten susikurto pasaulio vaizdais, vertėtų sunerimti. Sąmoningi sapnai gali būti puikiu įrankiu, padedančiu ištirti vidinį pasaulį, tačiau nederėtų atitrūkti nuo realybės.

 

Sutrikimas. Galbūt daugelis patyrė sąmoningą sapną, tačiau tikrai ne visi suvokia, kas tai yra. Todėl pernelyg didelis atvirumas arba drąsios kalbos apie tai gali sukelti aplinkinių apkalbas. Bendraminčių ieškoti derėtų atsargiai. Tik itin psichologiškai stipriems žmonėms nerūpi aplinkinių kalbos. Tačiau skeptiškas kitų vertinimas vis tiek gali trikdyti.

 

Atsiribojimas. Sąmoningi sapnai itin stipriai suplonina ribą tarp realybės ir vaizduotės, sąmonės bei pasąmonės. Tai gali sukelti disociatyvių problemų. Viena dažniausiai pasitaikančių – realaus gyvenimo ir patirto sapno atsiminimų painiojimas. Dėl to patariama kiekvieną rytą po išgyvento sąmoningo sapno aiškiai susidėlioti įvykius ir prisiminimus, atskirti, kur buvo vien sapnas, o kur jau realybė. Antraip susipainiojimas tarp dviejų skirtingų realybių gali sukelti mažų mažiausiai susierzinimą.

 

Prieštaringos ir nepatvirtintos tiesos

 

Tiesa, kad apie sąmoningą sapnavimą sklando ir nemažai mitų, tačiau kai kurie jų nepaneigti ir griežtai neatmesti.

 

Vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų – svetimųjų įsibrovimas į pasąmonę. Kas jie, dažniausiai priklauso nuo asmens pasaulėžiūros – sielos arba kitos antgamtinės jėgos. Žinoma, jeigu sapnai traktuojami tik kaip proto sukurti vaizdiniai, tokia grėsmė netenka racionalaus pagrindo.

 

Ne ką mažiau diskusijų kelia ir įvairūs galimi psichologiniai padariniai. Negalėjimas sustoti, kontrolės manija, įpročio formavimasis ir galiausiai netgi fiziologinis išsekimas – visa tai bei dar daugiau siejama su sąmoningo sapnavimo pasekmėmis. Atsivėrusios neįtikėtinos galimybės išties gali sujaukti įprastą ir gal net niūrią realybę. Skraidymas, ėjimas vandeniu, aplinkybių keitimas kas akimirką – tai realiame gyvenime neįmanoma. Todėl sapnų pasaulis gali pasirodyti kur kas patrauklesnis ir sukelti norą negrįžti į tikrovę. Tačiau nuolatos sapnuojant sąmoningus sapnus realiam gyvenimui iškyla pavojus: darbo, asmeninio gyvenimo praradimas, socialinių ryšių nykimas ir t. t. Be to, piktnaudžiaujant sąmoningo sapnavimo praktika sekinamas organizmas. Tai tarsi tas pats, kas pusvalandį pabusti ir pažiūrėti televizorių. Kai kurie specialistai tvirtina, kad sąmoningas sapnavimas kelia psichinių ligų grėsmę, pavyzdžiui, šizofrenijos.

 

Miego paralyžius

 

Kiekvieną miegantį žmogų ištinka fiziologinis paralyžius, arba atonija. Tai – natūrali organizmo būsena, kai jis panyra į REM miego fazę. Tuo metu nerviniai impulsai siunčia ženklus į raumenis, kad šie nejudėtų. Antraip žmogus atkartotų ir netgi aktyviai dalyvautų savo sapnuojamuose sapnuose. Tiesa, pavyzdžiui, lunatikuojant, sergant narkolepsija ar esant kitokiems miego sutrikimams šie ženklai ne visada veikia. Kūno paralyžius miegant apsaugo žmogų nuo susižalojimų ir kitų nelaimių, kurie galėtų ištikti atkartojant sapno veiksmus.

 

Tačiau pasitaiko atvejų, ypač praktikuojant sąmoningą sapnavimą ir užsiimant įvairiomis tai lavinančiomis technikomis, kai miego paralyžius pajaučiamas dar prieš užmiegant, pradedant sapnuoti arba vos pabudus iš sapno. Paprastai tai trunka apie 10 min. Nors pasitaikė ir tokių situacijų, kai paralyžius tęsėsi apie pusvalandį. Neretai jį lydi haliucinacijos, išplaukę vaizdiniai, žmogus gali jausti, tarsi šalia kas nors būtų, kartais krūtinės užgulimą, oro trūkumą arba netgi apima skraidymo, išėjimo iš kūno pojūtis. Norintiems patirti sąmoningą sapną tai puikus ženklas, rodantis, kad kūnas jau pasiruošęs miegoti, o sąmonė – sapnuoti.

 

Vis dėlto neretai susidūrus su šiuo reiškiniu apima nerimas ir baimė. Juk tuo metu žmogus negali judėti, o haliucinacijos sukelia ko nors svetimo buvimą šalia pojūtį! Nors egzistuoja mitas, kad neva iš miego paralyžiaus galima ir nepabusti, tiesa ta, jog užtenka kitam žmogui paliesti miegantįjį, ir jis iškart pabunda iš raumenų sąstingio.

 

Netikro pabudimo siaubas

 

Sąmoningi sapnai kartais gali sukelti ir netikro pabudimo iliuziją. Dažniausiai sapnuojantysis „prabunda“, atsikelia ir pradeda įprastą dieną, nors iš tiesų dar miega. Tuomet sąmonė gali būdrauti arba ne. Pastaruoju atveju žmogus nesuvoks, kad vis dar sapnuoja, o jo pabudimas yra tik sapno dalis. Pirmu atveju vėl gali imti sąmoningai sapnuoti.

 

Vis dėlto dažnai pasitaikantys netikri pabudimai kelia nerimą, kad sapnuojantysis vis labiau praranda ryšį su tikrove. Negana to, jie pasitaiko nereguliariai, taip sukeldami dar daugiau sumaišties miegančiojo sąmonėje. Be to, išgyvenant netikrą pabudimą dažnai apima stiprios emocijos, svaigsta galva, nesijaučiama tvirtai stovint ant žemės. Praktikuojant sąmoningą sapnavimą patariama sugalvoti realybės patikrinimo ritualą – tai gali padėti išsaugoti blaivų protą ir ryšį su realybe.

 

Nors sąmoningi sapnai suteikia neregėtų galimybių ir neįkainojamos patirties, tačiau žaisti su pasąmone gali būti itin pavojinga.

 

Įdomu

 

  • Pirmąją sąmoningo sapnavimo patirtį aprašė senovės egiptiečiai.
  • Statistika rodo, kad vienas iš penkių žmonių sąmoningą sapną patiria kartą per mėnesį arba net dažniau.
  • Sakoma, kad jei sąmoningai sapnuojant užmerkiamos akys, galima iškart pabusti.
  • Per sąmoningą sapną neįmanoma kalbėti ir bendrauti su aplinkiniais.
  • Sąmoningi sapnai priskiriami atskirai sąmonės būsenai. Juos sukelia speciali smegenų sritis.
  • Vitaminas B6 gali padidinti sapnų intensyvumą ir pagerinti gebėjimą juos atsiminti.
  • Per sąmoningą sapną patirti orgazmai gali būti realūs, t. y. lydimi būdingų fiziologinių požymių.
  • Tibeto budistų vienuoliai pasitelkia sąmoningus sapnus kaip kelią į nušvitimą. Tai bene tūkstantį metų turinti praktika.