Ar lietuvių finansinis raštingumas tikrai toks blogas kaip kalbama?

Daugelis lietuvių gyvena “nuo algos iki algos”. Kas tai, finansinis neraštingumas ar tiesiog per mažos pajamos? Be abejo, žmogus, gyvenantis iš minimalios algos, tikrai nesutaupo  daug pinigų. Tačiau šiandien egzistuoja begalė galimybių investuoti ar kitaip papildomai užsidirbti.  Apie finansinį raštingumą daugiausia kalbama verslininkų ir finansinių rate. Tačiau tuo vis labiau domisi ir su finansais nesusiję, eiliniai žmonės. Tad teigti, jog lietuvių finansinis raštingumas yra be galo žemas, tikrai negalima. Juolab, kad šiandien to pradedami  mokyti ir vaikai. Tačiau, anot specialistų, finansinis raštingumas mūsų šalyje vis dar kritiškai žemo lygio. 

Finansininkai teigia – lietuvių finansinis raštingumas dar labai žemas

Apie finansinį raštingumą šiomis dienomis išties atliekama daug tyrimų tiek visame pasaulyje, tiek mūsų šalyje. Mūsų šalies ekonomistai ir finansininkai yra nusiteikę šiek pesimiškai ir teigia, jog lietuvių finansinis raštingumas vis dar yra gana žemo lygio. Anot jų, didesnė dalis tyrimo dalyvių galvoja, jog jie patys neturi jokios įtakos savo finansinei gerovei. Jie teigia, jog pačių padaryti sprendimai niekaip nepakeis jų finansinės padėties. Antri remiasi į uždirbamus kitų šeimos narių finansinius išteklius ir net nenutuokia, kaip galima planuoti bendrą šeimos ar porų uždirbtų pinigų leidimo ir taupymo procesą. Dėl savo prastos finansinės padėties kaltina šalies ekonomiką.  Tai rodo, jog didžioji dalis lietuvių vis dar negeba efektyviai tvarkyti savo finansų.

Šiek stebina ir verčia susimąstyti faktas,  jog mūsų kaimynai estai pagal finansinį raštingumą yra tarp pasaulinių lyderių, kartu su Suomijos ir Kanados gyventojais. Pas juos finansinio raštingumo ugdymas atliekamas per įvairias mokymo programas nuo pačio įvairiausio amžiaus. Tad mums tikrai vertėtų susiimti ir pasekti kaimynų pavyzdžiu. Juolab, kad ir mūsų šalyje yra visokių programų, tereikia parodyti daugiau susidomėjimo.  

Pasitikrinkite ar esate finansiškai raštingas

Kad reikia domėtis ir tobulinti savo finansinį raštingumą, jau supratome. Dabar kitas klausimas – kaip suprasti ar esu pakankamai finansiškai raštingas? Finansininkai pataria atsakyti sau į tokius klausimus:

• Ar seku savo pajamas ir išlaidas?

• Ar planuoju savo biudžetą?

• Ar taupau ir turiu  santaupų?

• Ar rūpinuosi būdais susikurti sotesnę pensiją?

• Ar turiu konkrečius finansinius tikslus ir jų siekiu?

• Ar skaičiuoklė investavimui yra tas įrankis, kurį esu išbandęs bent jau dėl smalsumo?

• Ar ieškau būdų savo santaupoms leisti man uždirbti?

• Ar atsakingai priimu sprendimus prieš imdamas būsto paskolą, draudimo klausimais ir kitais finansiniais klausimais?

           Ar laiku moku mokesčius ir kitas sąskaitas?

• Ar išleisdamas pinigus dažnai nesivadovauju  vien savo emocijomis?

Taigi, kiek daug atsakėte taip? Kuo tų taip daugiau, tuo jūsų raštingumo lygis yra aukštesnis. 

Nuo kada rekomenduojama pradėti ugdyti finansinį raštingumą?

Kažko mokytis visi pradedame nuo pat pirmųjų dienų, dar šeimoje. Tad stipriausiai susiformavęs žinių ir praktinių įgūdžių bagažas ateina būtens iš jos. Mokyti vaikus finansinio raštingumo derėtų nuo pat tos akimirkos, kai jie į rankas paima pirmuosius savo pinigus. Tai gali būti senelių ar tėvų dovanoti pinigai, mokinukai dienpinigiai ar kiti variantai. Be abejonės, nereikia primygtinai ir priverstinai skatinti vaiką pinigus išleisti tiems dalykams, kurie suaugusiems atrodo protingi ir naudingi. Tačiau nukreipti mažylį teisinga linkme ir padėti suvokti, kaip pigiau įsigyti jo norimą daiktą tikrai pravartu.

Nuomonės apie tai, ar už kažkokius namų ruošos atliktus darbus galima mokėti pinigus vaikams, yra labai skirtingos. iš vienos pusės tai gali suformuoti vaiko norą dirbti namuose tik už pinigus, iš kitos – leidžia suvokti, kaip uždirbami pinigai ir pasverti jų vertę. Tikriausiai protingiausia būtų leisti vaikui uždirbti atliekant ne kasdieninius darbus, o tokius, kurie dirbami kažkokiomis ypatingomis ir retomis progomis.