Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens 2,4 mln. žmonių, o 2045 m. mūsų šalyje teliks 2 mln. gyventojų. Visgi, skirtingai, nei skelbia nepatikimi internetiniai šaltiniai, lietuviai nėra sparčiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Su gyventojų mažėjimo tendencija susiduria ir kitos šalys. Dirbtinai padidinti gimstamumo, kuris ir laikomas pagrindine tautų nykimo priežastimi, nepavyks, todėl, mokslininkų teigimu, būtina atsakingai ruoštis gyvenimui senstančioje visuomenėje.

 

Realus gimstamumasLithuanian,Family,Concept.,Man,Embracing,Pregnant,Woman,Belly,And,Heart

 

Praėjusių metų rugsėjį Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, kritikuodamas valdančiąją daugumą, Seime pasipiktinęs paskelbė, kad lietuviai nyksta ir būtina kuo skubiau imtis priemonių pasiekti 2,1 ar 2,2 vaiko moteriai gimstamumo rodiklį. Politikas nurodė, kad šeima turėtų tapti valstybės prioritetu. Deja, konkretaus plano, be vaiko pinigų išmokos didinimo, pasiūlyti negalėjo. Nors S. Skvernelio įžvalga nėra labai tiksli, visgi netoli realybės. Statistikos departamentas paskelbė duomenis, kad su kiekviena karta moterys gimdo vis mažiau vaikų. Statistiškai moterų, gimusių 1980–1984 m., vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia dviejų vaikų, o jauniausios kartos moterų – artimas vienetui. Tačiau statistikai taip pat pastebi, jog skaičiuojant tik gimdžiusias moteris vidutiniškai susilaukiamų vaikų skaičius išlieka stabilus, o į skaičiavimus įtraukiant amžiaus grupę nuo 15 m. iškreipiamas realus vaizdas. Nagrinėjant tą moterų grupę, kurios, tikėtina, nebegimdys, t. y. sulaukusios 40-ies ir vyresnės, bei paėmus amžiaus grupę nuo 70 m. ir vyresnių, beveik visų kartų gimdžiusios moterys susilaukdavo vidutiniškai maždaug dviejų vaikų, tik pačios vyriausios – 2,2. Tad demografai pastebi, jog iš esmės skirtingose kartose gimdančios moterys turi panašų vaikų skaičių, bet daugėja tų, kurios nesusilaukia vaikų, ir tai atkartoja modernių šalių tendencijas, Vakarų Europos, kur daugėja vaikų susilaukti negalinčių ar nenorinčių moterų. Būtent tokių moterų per pastaruosius 10 metų padaugėjo Lietuvoje. Jos šiuo metu sudaro apie 12 % visos švelniosios lyties atstovių populiacijos.

 

Pagrindinė problema – emigracija?

 

Manoma, kad esminis veiksnys, nulėmęs gimstamumo mažėjimą, yra emigracija. Vertinant demografinius rodiklius absoliučiais skaičiais, jie kelia nerimą. 2022 m. šalyje gimė mažiau kaip 25 tūkst. vaikų, nors anksčiau gana ilgai laikėsi stabilus 30 tūkst. siekiantis rodiklis. Panašus gimstamumo sumažėjimas buvo stebimas ir 2017 m. Tuomet taip pat gimė mažiau kūdikių. Ir taip buvo todėl, jog būtent nuo 2012-ųjų iki 2018 m. iš šalies išvyko nemažai reproduktyvaus amžiaus moterų. Gimdyti galinčių švelniosios lyties atstovių tuomet sumažėjo 170 tūkst. Mokslininkai pastebi, kad gimdyti vėliau ir mažiau vaikų lietuvės renkasi ne tik dėl vis sudėtingesnės ekonominės situacijos, bet ir todėl, kad gerai išsilavinusios ir turi potencialo dirbti vis geriau mokamą darbą. Ilgos motinystės atostogos jas tiesiog išstumtų iš darbo rinkos, sugrįžusios turėtų tenkinti žemesne ir menkiau mokama pozicija. Visgi gimstamumo rodikliams ne mažiau įtakos turi ir vyrai. Apklausos rodo, kad susilaukti daugiau nei dviejų vaikų pageidauja tik aukštesnį išsilavinimą turintys ir stabilias pajamas gaunantys vyrai. Tad didelis būrelis vaikų – pasiturinčiųjų privilegija. Stiprioji lytis suvokia, kad vien jų generuojamų pajamų išlaikyti didelei šeimai nebepakanka. Dažnai būtent bendru sutarimu poros priima sprendimą maksimaliai atidėti vaikų susilaukimą. Įtakos sprendimui turėti mažiau vaikų arba jų išvis nesusilaukti turi ir dar vienas svarbus aspektas, apie kurį nenoriai kalba tiek mokslininkai, tiek politikai. Šiuolaikiniai 25–35 m. žmonės tiesiog daug geriau suvokia globalias tendencijas. Gyventi patogiai ateityje bus tik sunkiau, tad paleisti į pasaulį daugiau vaikų nenorima ir todėl, kad sunkiau jiems užtikrinti sėkmingą gyvenimo startą.

 

Lietuviai nėra išskirtiniai

 

Pastaraisiais metais net kelis kartus skelbta neva Lietuva – sparčiausiai nykstanti šalis pasaulyje, o šis procesas tariamai paspartėjo 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Iš tiesų gyventojų skaičius tolygiai mažėja nuo 1991-ųjų. Europos Sąjungoje sparčiausiai nyksta ne lietuviai, o bulgarai. Nors pagal Jungtinių Tautų Organizacijos skaičiavimus visgi atsiduriame nykstančių tautų dešimtuke. Skaičiuojama, kad Bulgarijoje, Latvijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Kroatijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Serbijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje iki 2050 m. gyventojų skaičius sumažės 15 % ar daugiau. Nurodoma, kad Bulgarijoje iki 2050 m. gyventojų skaičius sumažės 23 %, Latvijoje – 22 %, Moldovoje – 19 %, Ukrainoje – 18 %, Kroatijoje, Lietuvoje, Rumunijoje – po 17 %, o Lenkijoje – 15 %. „Wittgenstein“ centro, analizuojančio gyventojų skaičiaus dinamiką, tyrėjas Tomas Sobotka sako, kad daugelis pokomunistinių Vidurio ir Rytų Europos šalių artėja prie didelio demografinio nuosmukio. Anot jo, šį gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia trys veiksniai – mažėjantis gimstamumas, didžiulė emigracija ir palyginti didelis mirtingumas. 1991 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių, tai didžiausias užfiksuotas gyventojų skaičius šalyje. 2013 m. jų skaičius nebesiekė 3 mln. 2024 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 886 515, o tai reiškia, kad per metus jų padaugėjo 29 236 arba +1,02 %. Gyventojų skaičius augimas buvo fiksuotas ir 2022 m., jis siekė 1,83 %. Taigi, gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo iki 2019 m., o tuomet stabilizavosi ir dėl teigiamo migracijos balanso ėmė augti.

 

Su tokiomis problemomis susidurs visas pasaulis

 

Jungtinės Tautos reguliariai skelbia demografines prognozes, kuriose įvertinama, kaip pasaulio gyventojų skaičius gali pasikeisti per ateinančius kelis dešimtmečius. Naujausi Jungtinių Tautų vidutiniai gimstamumo, mirtingumo ir tarptautinės migracijos įvertinimai rodo, kad daugelyje šalių gyventojų ir gimstamumo mažėjimas yra mažesnis, nei skelbta anksčiau atlikus Vašingtono universiteto inicijuotą tyrimą. Visgi abiejų tyrimų esminiai rodikliai gana panašūs. Nustatyta 20 šalių, kurios greitai susidurs su dideliu gyventojų skaičiaus mažėjimu. Šiame sąraše yra Lenkija, Estija ir kitos regiono valstybės. Visgi tarptautinių mokslininkų ataskaitoje, paskelbtoje medicinos žurnale „The Lancet“, prognozuojama, kad gyventojų skaičius iki 2100 m. pradės mažėti beveik visose pasaulio šalyse. Mokslininkai sako, kad paskutinį kartą pasaulio gyventojų skaičius mažėjo XIV a. viduryje dėl juodojo maro. Jei prognozė pasirodys esanti teisinga, tai bus pirmas kartas, kai gyventojų skaičiaus mažėjimą nulems mažesnis gimstamumas, o ne tokie įvykiai kaip pandemija ar badas. Manoma, kad 23 šalyse gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau nei 50 % – įskaitant Japoniją, Tailandą, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Pietų Korėją ir kitas šalis, kuriose mažas gimstamumas ir senėjanti populiacija. Bet nors gyventojų skaičius pasaulyje globaliu mastu mažės, prognozuojama, kad kai kuriose planetos vietose jis augs. Augimas numatomas Šiaurės Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

 

Įdomu

 
  •  Gimstamumą mažina, bet gyvenimo kokybę, pasak mokslininkų, gerina prieinamas išsilavinimas ir kontracepcija.
  •  Mokslininkai svarsto, kaip bendrą populiaciją paveiks kariniai konfliktai, kurių skaičius smarkiai išaugo. Viena iš įžvalgų byloja, kad šiais laikais nepasikartos toks scenarijus kaip po Antrojo pasaulinio karo. Kūdikių bumo galime nesitikėti.
  •  Manoma, kad ekonomiškai išsivysčiusios Vakarų valstybės, užuot mėginusios padidinti gimstamumo rodiklius, tiesiog įdarbins darbingo amžiaus žmonių iš šalių, kuriose gyventojų prieaugis didelis.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė