Dažnai sakoma, kad pietiečiai laimingesni, nes ten daugiau saulės. Tačiau gausybės mokslinių studijų rezultatai prieštaringi. Panašu, kad gražus oras laimę gali veikti tik iki tam tikros ribos. Laimingiausiais žmonėmis pasaulyje laikomi Kanados, Suomijos ir Danijos gyventojai. O juk šiuos kraštus saulės spinduliai lepina retokai. Tad kiek oro sąlygos iš tikrųjų turi įtakos laimei?

 

grazus oras

Laime, kurgi tu? 

 

Saulės šviesa ne tik gerina nuotaiką, bet ir aprūpina vitaminu D. Ji verčia organizmą gaminti laimės hormonus, kurių lygis nukrenta tamsiais žiemos mėnesiais. Todėl vyrauja įsitikinimas, kad pietiečiai yra laimingiausi. Esą nieko jiems nereikia – užtenka išeiti į gatvę ir mėgautis saulės voniomis. Visgi mokslininkų tyrimai rodo priešingai. Naujausiais duomenimis, laimingiausia šalimi vėl paskelbta atšiaurioji Suomija. Didžiausią įtaką jų laimei daro visai ne saulė. Suomiai džiaugiasi gera gyvenimo kokybe, saugumu ir kokybiškomis viešosiomis paslaugomis. Nelygybė ir skurdas čia – vieni žemiausių. Ne viena saulėta Afrikos valstybė atsidūrė laimingiausių pasaulio šalių sąrašo pabaigoje. Nieko keisto – skurdas šiuose kraštuose didžiulis. Tačiau mitas apie laimingus pietiečius toliau vyrauja. Iš tikrųjų dar 1998 m. psichologai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas nusprendė patikrinti saulės ir laimės ryšį. Jie parašė mokslinį straipsnį pavadinimu „Ar gyvenimas Kalifornijoje žmones paverčia laimingais?“

 

Dauguma amerikiečių įsitikinę, jog Kalifornijos gyventojai dėl oro sąlygų yra laimingesni. Oras šioje Ramiojo vandenyno pakrantėje įsikūrusioje JAV valstijoje išties nuostabus. Jos gyventojus beveik ištisus metus džiugina tropinis ir subtropinis klimatas. Tad psichologai palygino Kalifornijos ir JAV vakarinės dalies gyventojų laimę. Tyrimo rezultatai parodė, kad kaliforniečiai nėra laimingesni už kitus dalyvius. Be to, vardydami veiksnius, lemiančius laimę, visi tirtieji oro sąlygas nurodydavo sąrašo pabaigoje. Tiesa, Vakarų valstijose gyvenantys žmonės išties skundėsi vėjais ir lietumi. Tačiau galutiniam jų laimės indeksui tai didelės įtakos neturėjo. Beje, jie klaidingai tikėjo, kad pietiečiai yra laimingesni ir labiau atsipalaidavę. Dalis Kalifornijos gyventojų iš tiesų čia galėjo atsikraustyti tikėdamiesi šaunesnio gyvenimo. Tačiau saulėtas klimatas laimei turi kur kas mažesnę įtaką, nei manoma.

 

Per pastaruosius kelis dešimtmečius atlikta ir daugiau panašių tyrimų. Mokslininkai stengėsi išsiaiškinti koreliaciją tarp klimato ir asmenybės. Ar pietiečiai išties aistringesni? Ar gausūs krituliai slopina entuziazmą? Ar žmonės vasarą iš tikrųjų laimingesni nei žiemą? 1970–1980 m. atlikti tyrimai aukštą temperatūrą ir kritulių nebuvimą išties susiejo su pozityviomis emocijomis. Tačiau naujausi tyrimai šias prielaidas atmetė. Manoma, kad oro ir nuotaikos sąryšis yra gana mažas bei nelabai reikšmingas.

 

Pavasario depresijos gniaužtuose

 

2008 m. tyrimą atliko olandas Jaapas Denissenas. Jo teigimu, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad malonus oras gerina nuotaiką. Tačiau keletas veiksnių paaiškina šį neatitikimą tarp studijų rezultatų ir žmonių įsitikinimo. Tai gali būti iš protėvių paveldėtas tikėjimas. Juk senovėje geras oras reiškė, kad pavyks užsiauginti maisto ir nereikės kentėti šalčio. Šalta žiema neretai lemdavo badą ir nepriteklių. Tad anksčiau šilti saulės spinduliai natūraliai keldavo teigiamas jausmus. Žinoma, šiais laikais gyvename jau visai kitokiomis sąlygomis. Kiaurus metus turime maisto ir šiltus namus. Tačiau įsitikinimas, kad gražus oras pagerina gyvenimą, pasąmonėje vis dar užsilikęs. Kaip kitą priežastį tyrėjas įvardijo sezoninio afektinio sutrikimą. Tikra tiesa, jog kai kuriems žmonėms pasireiškia rudeninė depresija. Ji susijusi su saulės trūkumu ir laimės hormonų stoka. Gydant dažnai naudojamos dirbtinės šviesos lempos, imituojančios saulės spindulius. Šia depresijos forma serga tik šiaurės platumų gyventojai, o pietiečiai ja niekada nesiskundžia. Tad nenuostabu, jog daugumai atrodo, kad saulėtų kraštų gyventojai laimingesni. Tik žvelgiant plačiąja prasme, taip tikrai nėra.

 

Įdomu tai, kad Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje įsikūrusi Islandija nepasižymi dideliais rudeninės depresijos skaičiais. Mokslininkai mano, kad tai gali lemti islandų mitybos įpročiai. Jie valgo daug žuvies ir kitų jūrų gėrybių, kuriose gausu nuotaiką gerinančio vitamino D. Be to, egzistuoja ir atvirkštinis sezoninis afektinis sutrikimas. Kitaip sakant, būtent prasidėjus pavasariui kai kuriuos lanko liūdesys, tamsios mintys. O karštais vasaros mėnesiais kamuoja nuovargis ir beprasmiškumas. Taip yra todėl, kad dalis žmonių per jautrūs padidėjusiai saulės spinduliuotei. Tad šiltuoju metų laiku juos apninka nerimas ir dirglumas. Pasak psichologų, saulės šviesa didina energiją, skatina veikti. Dėl šios priežasties daugeliui vasara itin maloni. Tačiau saulės šviesai jautriems žmonėms vakarais sunku užmigti, jie nepailsi, neišsimiega.

 

Psichologai pastebi, kad blogas emocijas kartais sukelia ir spaudimas būti aktyviam, veikti ką nors įdomaus. Atšilus dauguma ima ruoštis linksmybėms su draugais, iškyloms. Iš visų pusių girdimas šurmulys ir raginimai neiššvaistyti vasaros veltui kai kuriems kelia papildomą stresą.

 

Tarp Amsterdamo ir Barselonos

 

Tai, kad saulėtuose kraštuose gyvenantys žmonės nebūtinai laimingiausi, rodo ir kiti faktai. Orų nelepinamų skandinavų savižudybių rodiklis yra žemiausias visame pasaulyje. Tačiau nemažai žmonių prieš save ranką pakelia Pietų Korėjoje, nors ši šalis kur kas piečiau. Studijos taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad šiauriečiai vasarą būtų laimingesni nei žiemą. Neretai manoma, kad vasara – karštų romanų metas, o rudenį padaugėja skyrybų. Iš tikrųjų atvirkščiai. Tyrėjai atliko feisbuko analizę. Jo vartotojai dažnai mėgsta atnaujinti santykių statusą. Išanalizavus dalį profilių, išaiškėjo įdomi tendencija. Pasirodo, būtent birželis daugumai yra liūdnos romantinių draugysčių baigties mėnuo. Šiuo metu pastebėta daugiausia skyrybų, nepriklausomai nuo vartotojų amžiaus. O vasarį, prieš pat Valentino dieną, žmonės dažniausiai paskelbia apie naujai užmegztas draugystes. Taip pat pastebėta, kad vasarą padaugėja nusikaltimų. Mokslininkų manymu, šiltas oras skatina dažniau bendrauti tarpusavyje, tad ir konfliktų kyla daugiau.

 

Tikėjimą, kad oras turi svarbios įtakos laimei, ekspertai vadina dėmesio iliuzija. Kitaip sakant, koncentruojame dėmesį ne į tai, kas iš tikrųjų reikšminga. Mąstome – Amsterdame dažnai lyja, o Barselonoje šviečia saulė. Todėl Barselonoje gyventi turėtų būti geriau. Tačiau juk gyvenimas nesusideda tik iš oro sąlygų. Gyvenant Amsterdame, lyjant lietui dviračiu ne tik reikės nuvykti į darbą. Taip pat susitikti su keletu klientų, atsakyti į laiškus, organizuoti kolegų susirinkimą. Vėliau pabendrauti su draugais ir prieš miegą pažiūrėti mėgstamo serialo seriją. Diena Barselonoje gali prasidėti kelione į biurą autobusu, o vėliau viskas klosis lygiai taip pat, kaip gyvenant Amsterdame. Oro įtaka šiuo atveju minimali. Kur kas svarbiau, kaip su jumis kalbėjosi vadovas ir klientai, ar laiku gavote atlyginimą, kokius klausimus aptarėte su draugais.

 

Gyvenimą sudaro daugybė veiklų, santykių su žmonėmis ir patirčių. Oro sąlygos – tik mozaikos dalelė, bet ne visa dėlionė. Todėl net jeigu lietingas oras nusibodo, tai nereiškia, kad jis turi didžiulę įtaką laimei. Be to, dabar visas pasaulis kovoja su pandemija, kuriai oro sąlygos – nė motais.

 

Gamta bunda – siela dainuoja? 

 

Kita vertus, geresnis oras irgi suteikia naudos. Štai vasarą žmonės natūraliai daugiau laiko leidžia gamtoje, sportuoja lauke, rengia iškylas. Tad gerėja fizinė ir psichinė sveikata. Kai kurie psichologai tikina, kad nors pats oras didelės įtakos nedaro, dažnesnis išėjimas laukan dėl gražaus oro išties gali pagerinti savijautą. Nereikėtų pamiršti ir to, kad saulės spinduliai organizmui padeda gaminti daugiau laimės hormonų, kurie svarbūs gerai emocinei būklei. Juk pavasarį išgirdus paukščių giesmes ir pamačius bundančią gamtą, išties aplanko nuostabus jausmas. Tad galbūt būtent besikeičiantys sezonai atneša nemažai laimės? Daugelį džiugina ir prasikalę pumpurai, ir pirmasis sniegas, ir gelstantys lapai. Saulėti orai išties gali pagerinti nuotaiką. Tačiau manyti, kad laimė priklauso tik nuo klimato sąlygų, naivu.