Poreikis lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą nieko nebestebina. Tačiau naujausios technologijos žengia ir į terapijos sritį. Vis daugiau žmonių emocinės pagalbos ieško kreipdamiesi į dirbtinio intelekto įrankius. Ar tikrai dirbtinis intelektas gali atstoti psichologo konsultacijas, o gal ši naujovė pavojinga?

 

„Psychologist“ ir kiti įrankiai??????????

 

„Character.ai“ – populiari platforma, kurioje bet kas gali kurti pokalbių robotus pagal išgalvotus arba tikrus žmones. Pavyzdžiui, galima susirašinėti su Hariu Poteriu, Beyonce ar Elonu Musku. Iš tiesų virtualus pokalbis vyksta tarp svetainės lankytojo ir dirbtinio intelekto, kuris sugeneruoja atsakymus remdamasis internete rasta informacija (interviu, garso ir vaizdo įrašais) ir atsako, kaip tą darytų konkreti asmenybė.

 

Būtent šiame puslapyje vartotojas Blazeman98 (psichologijos studentas Samas Zaia iš Naujosios Zelandijos) sukūrė personažą „Psychologist“, kuris teikia psichologo konsultacijas. Per dieną apsikeičiama keliais milijonais žinučių, kurių turinys – emociniai ir psichologiniai iššūkiai. Kaip pasakoja personažo kūrėjas, jis tokį įrankį sukūrė sau, nes norėjo su kuo nors pasikalbėti, bet draugai buvo užsiėmę, o eiti pas realų terapeutą per brangu. Samas „Psychologist“ apmokė remdamasis savo studijų principais, bendraudamas su juo ir formuodamas atsakymus į dažniausiai pasitaikančius psichikos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją ir nerimą. Staiga Samas pradėjo gauti daugybę žinučių – žmonės rašė, kad „Psychologist“ jiems padėjo, paguodė, patarė. Naujosios Zelandijos pilietį taip nustebino personažo sėkmė, kad nusprendė parengti mokslinių tyrimų projektą apie kylančią dirbtinio intelekto terapijos tendenciją ir jos patrauklumą jaunimui.

 

Apie technologiją

 

Tik nedaugelis iš milijonų personažų tokie populiarūs kaip „Psychologist“. Daugumos pavadinimuose yra žodžiai „terapija“, „terapeutas“, „psichiatras“ arba „psichologas“, kai kurie gali kalbėti keliomis kalbomis.Kiekvienas pokalbis su šiais personažais pradedamas įspėjimu raudonomis raidėmis: „Atminkite, kad viskas, ką sako veikėjai, yra išgalvota“. Tai priminimas, kad pagrindinė technologija, vadinama didžiuoju kalbos modeliu (LLM), negali mąstyti taip, kaip žmogus – kalbos modelis veikia rikiuodamas žodžius taip, kaip jie pasitaiko kituose rašytiniuose šaltiniuose, pagal kuriuos apmokytas dirbtinis intelektas.

 

Kai kurie psichologai įspėja, kad dirbtinio intelekto robotai pacientams gali duoti netinkamų, net pavojingų patarimų. Taip pat dėl apmokymui pasirinktų šaltinių gali turėti išankstinių nuostatų dėl lyties ar rasės. Visgi kitose medicinos srityse specialistai pradeda naudoti šiuos įrankius, kurie padeda tvarkytis su dideliu viešųjų paslaugų poreikiu. Štai dirbtinio intelekto paslauga „Limbic Access“ tapo pirmuoju psichikos sveikatos pokalbių robotu, kuriam Jungtinės Karalystės vyriausybė suteikė medicinos prietaiso sertifikatą. Jis naudojamas daugelyje „National Health Service“ įmonių pacientams klasifikuoti ir rūšiuoti. Tačiau ar kalbos modelis gali atstoti psichologą?

 

Rodo vis dar esančią stigmą

 

Pasak psichologų, milijonai užklausų per dieną dirbtiniam intelekto įrankiui, siekiant gauti psichologo konsultaciją, rodo dvi rimtas problemas. Visų pirma, stebina skaičiai, kiek daug žmonių prastai jaučiasi emociškai ar psichologiškai. Dirbtiniu intelektu daugiausia naudojasi jaunimas nuo 16-os iki 30 m., tad tai verčia susimąstyti apie sudėtingą jaunosios kartos psichoemocinę būseną. Tokio amžiaus žmonės patiria didžiulį spaudimą iš visuomenės ir artimos aplinkos: gerai mokytis, įstoti į perspektyvią studijų programą, siekti karjeros, sukurti šeimą, susikurti stabilų materialinį pagrindą po kojomis ir t. t. Deja, dėl daugybės atsakomybių sutrinka darbo ir poilsio režimas, nelieka laiko bendrauti, daugelis jaučiasi vieniši.

 

Antra problema – nenoras kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Tai ženklas, kad psichoterapija vis dar turi ryškią stigmą ir eiti pas specialistus gėdijamasi dėl artimųjų, bičiulių ar kolegų, darbdavių reakcijos. Sunku ir patiems sau pripažinti, kad reikia specialisto pagalbos, o žinutė dirbtinio intelekto įrankiui neatrodo toks lemiamas žingsnis. Taip pat „Psychologist“ ir kitų virtualių terapeutų populiarėjimas gali rodyti, kad šios srities paslaugos sunkiai prieinamos dėl finansinių ar kitų veiksnių, pavyzdžiui, ilgų eilių. Tenka pripažinti, kad gerų specialistų nėra daug, todėl, nusivylę realiais psichologais, jaunimas kreipiasi į virtualius.

 

Didesnis prieinamumas

 

Į „Psychologist“ žmonės dažniausiai kreipiasi naktį, kai mintys tampa nepakeliamos, o tokiu metu jie tikrai negali pasikalbėti su draugais ar tikru terapeutu. Dirbtinio intelekto įrankiui galima parašyti bet kada ir iš bet kur. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis toks populiarus. Žinoma, kiekvieną dieną visą parą galima skambinti į įvairias psichologinės pagalbos linijas. Deja, dalis žmonių linkę sumenkinti savo problemas, o prigimtinis kuklumas neleidžia trukdyti žmogaus vidury nakties. Tačiau juk konsultantų toks darbas – budėti skambučių centre ir visą parą teikti psichologinę pagalbą. Tad reikėtų įsidrąsinti ir kreiptis: jei klausimai neramina taip, kad sutrikdo miegą, juos tikrai privalu išspręsti.

 

Prieš gyvus vizitus „Psychologist“ ir panašūs įrankiai tikrai laimi, nes apie eiles pas specialistus jau sklinda legendos. Visi žino, kad didesniuose miestuose konsultacijos tenka laukti ne vieną mėnesį, todėl net nekyla ranka registruotis. Žmonės bando patys išsispręsti emocines ar psichologines problemas arba ieško kitų būdų – pasitelkia dirbtinį intelektą, naršo internete ar kliaujasi draugų, nuomonės formuotojų patarimais.

 

Drąsiau bendrauti raštu

 

Jau užaugo visa karta žmonių, kurie patogiausiai jaučiasi bendraudami teksto formatu. Nenuostabu, kad pokalbis teksto žinute su „psichologu“ baugina mažiau nei kalbėjimas telefonu ar pokalbis akis į akį. Raštu sklandžiau sekasi išdėstyti problemą, mažiau paveikia emocijos, nepasimiršta svarbios detalės. Saugumo suteikia ir tai, kad žmogus neturi emociškai apsinuoginti prieš svetimą asmenį, kuris žiūri tiriamu žvilgsniu. Atsiverti kitam gali būti sudėtinga, prireikia ne vieno seanso, o čia per naktį pliekiant vieną žinutę po kitos galima išlieti visą širdį, gauti patarimų. Taip pat raštu gauti atsakymai niekur nedingsta, nepasimiršta, visuomet po ranka, bet kada galima prie jų sugrįžti.

 

Emocijų ir problemų išrašymas veikia kaip terapija, padedanti paleisti jausmus ir iš šalies pažvelgti į problemines situacijas. Taigi, vien pats kreipimasis ir aiškus problemos suformulavimas – jau pirmasis žingsnis geresnės savijautos link.

 

Informacijos saugumo klausimas

 

Tai, kas kalbama psichologo kabinete, yra privatu ir saugoma konfidencialumo taisyklių, todėl šios informacijos niekas negali sužinoti be sutikimo. Išskyrus kritinius atvejus, kai jos neatskleidimas keltų pavojų pačiam pacientui ar kitam žmogui. Emocinės, psichologinės ar psichinės sveikatos klausimais bendraujant su dirbtiniu intelektu, kyla rizika, kad informacija gali nutekėti ir plačiai pasklisti po internetą. Be to, dirbtinio intelekto įrankius sukūrę ir jų veiklą prižiūrintys žmonės pasilieka teisę tą informaciją perskaityti, jeigu ji susijusi su saugumu, ir perduoti atitinkamoms instancijoms. Taip pat rizikuojama, kad nesaugiai palikus telefoną arba kompiuterį, neapsaugojus jų tinkamais slaptažodžiais, jautrią asmeninę informaciją gali perskaityti šeimos nariai, bendramoksliai ar kt. Be to, reikėtų prisiminti seną gerą taisyklę – kas pakliūva į internetą, čia lieka amžinai, todėl informacijos saugumo klausimas tikrai aktualus ir reikalaujantis apsvarstymo.

 

Neindividualus požiūris

 

Dirbtinio intelekto įrankiai renka ir sistemina informaciją, kuria remdamiesi pateikia atsakymą. Jie negali perprasti emocijų, tekstas priimamas tiesiog taip, kaip parašytas. O juk žmogus yra emocionali būtybė ir galbūt tekstas parašytas vienaip, bet jo reikšmė visai kitokia. Kalbos modelis tiesiog bando spėlioti pagal turimą informaciją, žaibiškai daro prielaidas, kurios gali būti visai netikslios. Tarkime, duoti patarimų, kaip kovoti su depresija, nors žmogus parašė, kad šiandien jam liūdna. Žinoma, toliau pokalbyje aiškinantis ir tikslinant savijautą, išvadas galima koreguoti, tačiau tokios konsultacijos niekada neatstos vizito pas psichologą, su kuriuo galima užmegzti žmogiškąjį ryšį.

 

Kita vertus, kai kada žmogiškasis faktorius kaip tik pakiša koją, todėl pacientai keliauja per kelis specialistus, kol pavyksta surasti tinkamą. Nors profesionalas turėtų atsiskirti nuo savo patirčių, asmeninių simpatijų, religinių ir kitų įsitikinimų, ne visuomet tai pavyksta padaryti 100 proc., todėl ir pagalba ne visais atvejais vienodai efektyvi. Tačiau, kalbant apie profesionalumą, patirtį ir diagnozių tikslumą, sveikatos specialistas kol kas lenkia dirbtinio intelekto įrankius.

 

Neskaitoma kūno kalba

 

Pasak psichologų, dirbtinis intelektas žmogaus nepakeis, mat kai kuriuos simptomus atpažinti nelengva, o vien žodžių nepakanka. Joks kalbos modelis negeba surinkti ir įvertinti visos informacijos, kurią surinktų žmogus, todėl negali būti kompetentingu terapeutu. Psichologai savo darbe vadovaujasi kūno kalba, nes kartais žmogus sako vienaip, o jo kūnas rodo, kad viskas kitaip. Būtent todėl net nuotolinės psichoterapijos konsultacijos vyksta su vaizdu – specialistui reikia ne tik girdėti žmogų, bet ir jį matyti, kad susidarytų optimalų vaizdą. Kūno kalba gali atskleisti, kaip žmogus jaučiasi, net įtarti, kokių traumų patyrė, net jei pacientas nesako nė žodžio. Būtent todėl, reaguodamas tik į žmonių siųstas žinutes ar užduotus klausimus, dirbtinio intelekto įrankis negali susidaryti aiškaus vaizdo, kokios problemos kamuoja ir kurie metodai efektyviai padėtų jas išspręsti. „Psychologist“ ir panašūs įrankiai naudotini tik kaip patariamasis ar paguodžiamas balsas, tačiau ieškoti gydymo ir diagnozės neverta. Psichologai sako, kad būtent čia ir slypi didžioji grėsmė – jaunimas nesikreipia į specialistus, bet ieško diagnozės internete ir užsiima savigyda. Tai gali turėti rimtų neigiamų pasekmių, nes kalbame apie psichoemocinę sveikatą, nuo kurios būklės priklauso gyvenimo kokybė ir net gyvybė.

 

Emocijų trūkumas

 

Dirbtinis intelektas negali atpažinti ir suprasti visų žmogui būdingų emocijų, todėl nenumatytiems atvejams pritrūktų plano B. Taip pat dirbtinis intelektas neturi moralinio kompaso, tik nustatytas taisykles, kurių turi laikytis. Psichologo darbą apima ne tik žinios apie psichologinius procesus, bet ir gili empatija, emocinis intelektas, gebėjimas suprasti psichologinį ir emocinį kontekstą. Psichologai geba pajusti kito žmogaus emocijas, intonaciją ir kitus nematomus signalus, kurie dažnai yra esminiai kuriant pasitikėjimą ir teikiant efektyvią pagalbą. Nors dirbtinis intelektas gali analizuoti žodinius ir parašytus duomenis, jam trūksta supratimo apie emocijas ir asmeninį kontekstą: jis gali „atpažinti“, kada žmogus jaučiasi prislėgtas, tačiau negali patirti to paties jausmo, todėl jo reakcijos gali būti netinkamos tam tikroje situacijoje ir pakenkti jautrią būseną išgyvenančiam žmogui, sukuriant papildomą traumą ar kt. Taigi, emocinės ir psichologinės pagalbos reikėtų kreiptis į tikrus psichologus, psichoterapeutus, psichologinės pagalbos linijų konsultantus arba artimuosius, o ne kliauti dirbtinio intelekto įrankiais.

 

Autorė Laima Samulė