Rudens lygiadienis – ypatingas metų laikas. Jis minimas tada, kai dienos ir nakties trukmė visoje žemėje yra po lygiai 12 valandų. Šiaurės pusrutulyje nuo tos dienos (rugsėjo 22 ar 23) prasideda astronominis ruduo, o Pietų pusrutulyje – astronominis pavasaris.

 

ruduo

2014 metais rudens lygiadienis nutiks rugsėjo 23 dieną 5 valandą 30 minučių Lietuvos laiku. Senovės lietuviai tą dieną švęsdavo Lygės šventę, skirtą paminėti šiltojo metų laiko pabaigą ir perėjimą į šaltąjį sezoną. Pagonybės klestėjimo laikais ši diena buvo skirta aukoms dievams, padėkai už subrandintą per vasarą derlių. Iki šiol yra išlikusi tradicija rengti rudens gėrybių muges ir parodas. Nuo lygiadienio prasideda Vėlinių laukimo periodas, surimtėjimo, įsiklausymo į save ir aukštesniąsias jėgas metas. Ne tik Lietuvoje rudens lygiadienis yra minimas ypatingai. Svetur taip pat organizuojamos rudens gėrybių mugės, karnavalai, fejerverkai, pasirodymai su ugnimi.

 

Nuo lygiadienio ruduo tęsiasi, dienos trumpėja, naktys ilgėja, iki astronominės žiemos, trumpiausios metų dienos, kuri paprastai nušvinta gruodžio 21 – 22 dienomis Šiaurės pusrutulyje. Paskui dienos palaipsniui pradeda ilgėti iki kovo 20 – 21 dienos, kai įvyksta pavasario lygiadienis. Įdomu, kad ruduo ir žiema Šiaurės pusrutulyje yra savaitę trumpesni negu rudens – žiemos laikotarpis Pietų pusrutulyje: nuo pavasario lygiadienio iki rudens – 186, nuo rudens iki pavasario – 179 dienos. Žiemą Žemės Šiaurės pusrutulis aplink dangaus kūną juda greičiau negu Pietų pusrutulis juda žiemą. Sausį pasaulis labiausiai priartėja prie Saulės – patenka į perihelį, kuriame planetos linijinis greitis didėja.

 

Visame pasaulyje pagonys šventė metų lygiadienius. Japonijoje rudens lygiadienis yra oficiali šventė, minima nuo 1878 metų. Tačiau Tekančios Saulės šalyje didesnis dėmesys skiriamas ne astronominiam fenomenui, bet senoviniams ritualams budistų Higano šventėje, skirtoje atminti mirusius protėvius. Prieš šventę jie kruopščiai susitvarkydavo namus, ypač namų altorių su anapilin išėjusių artimųjų nuotraukomis ir asmeniniais daiktais: pamerkdavo šviežių gėlių, padėdavo maisto ir kitų ritualinių aukų. Šią dieną būdavo ruošiami tik vegetariški valgiai: pupelės, daržovės, grybai, daržovių sriubos. Taip prisimenamas vienas iš Budos draudimų – žmogus neturi teisės žudyti bet kokį gyvą padarą ir valgyti užmušto gyvulio mėsą. Higano dieną japonai eina į kapus, meldžiasi ir dalyvauja ritualinėse apeigose.

 

Meksikoje per rudens lygiadienį daugelis ketina aplankyti vieną žymiausių majų laiptuotąją piramidę Kukulkaną senoviniame Čičen Icos mieste. Įspūdingosios piramidės pavadinimas išvertus iš indėnų kalbos reiškia „plunksnuotoji gyvatė“. Piramidė orientuota taip, kad per lygiadienius piramidės laiptų šešėlis ant šiaurinės dalies kristų ir taip simbolizuotų dievybės Kukulkano nužengimą nuo piramidės. Šiuo ypatingu metų laiku taip pat išryškėja gyvačių ant piramidės kontūrai. Gyvatės uodega yra ant platformos viršaus, kūnas driekiasi per visus laiptus, o galva siekia žemę. Šviesos iliuzija trunka lygiai 3 valandas 22 minutes. Buvo tikima, kad šiuo metu reikia užkopti ant piramidės viršaus ir sugalvoti norą. Jis būtinai taps realybe.

 

Rusai rudens lygiadienį švenčia panašiai kaip ir mūsų krašte. Čia vyksta folkloro festivaliai. Vaišinamasi sezoninėmis daržovėmis ir vaisiais. Į langų rėmus senovėje įkišdavo šermukšnio su vaisiais ir lapais šakelę, nes tikėjo, kad tai bus talismanas, kuris apsaugos namus ir jų gyventojus nuo tamsos jėgų, kai saulė pradės silpnėti. Šią naktį šermukšnio šakelė taip pat gali apsaugoti nuo nemigos ir net nuo užspringimo miegant.

 

Rudens lygiadienis sutampa su bobų vasaros pradžia. Senoliai šią dieną spėdavo orus: kokia diena per rudens lygiadienį, toks bus ir visas ruduo. Tikima, kad kuo sausesnis ir šiltesnis rugsėjis, tuo gražesnis bus ruduo ir vėliau ateis tikra, šalta ir gili, žiema.