Ankstyvieji prisiminimai nuo 3 metų gali būti naudingi suaugus. Vaikams, prisimenantiems pirmuosius kasdienio gyvenimo įvykius: pirmąją dieną darželyje, laiką, kai nugaišo naminis gyvūnėlis, gali būti lengviau kurti santykius, – priimti sprendimus, formuoti asmenybę paauglystėje ir vėliau. Tačiau tie prisiminimai turi būti tikri, o ne iš nuotraukų ir vaizdo įrašų. Tėvai turėtų ne stengtis, kad vaikai ne prisimintų kuo daugiau įvykių, o gebėtų juos interpretuoti ir pasimokyti iš patirties.

 

„Mūsų asmeniniai atsiminimai pasako apie tai, kas esame. Jie mus suvienija“, – sako Atlantos universiteto psichologijos mokslų daktaras Robynas Fivushas. Tėvai, skatinantys vaikus prisiminti ir pasakoti apie kasdienius įvykius, paaugę lengviau sprendžia problemas ir atlieka užduotis bei rečiau kenčia nuo depresijos simptomų.

 

Vadinamoji vaikų amnezija – kai ankstyviausi prisiminimai išsitrina, sulaukus 6 – 8 metų, nes smegenys dar nėra tiek išsivysčiusios, kad galėtų išsaugoti prisiminimus. Tam tikri elgesio modeliai gali padėti vaikams turėti ryškesnius, detalesnius prisiminimus.

 

Ankstyvieji prisiminimai reikalingi savęs kaip asmenybės suvokimui. Žmonės dažnai prisimena, „kai nori būti tokie žmonės, kaip anksčiau“ arba „kai nori suprasti, kaip labai pasikeitė“. Pavyzdžiui, uraganą išgyvenęs  asmuo, prisiminti ankstesnę patirtį kaip įrodymą, kad gali išgyventi net sunkiausiose situacijoje, o tai padarys jį stipresniu.

 

Antrojo tipo prisiminimai gali padėti nekartoti praeities klaidų. Pavyzdžiui, žmogus, kurio šunį partrenkė automobilis, nuo šiol visada vedžios už pasaitėlio.

 

Trečiojo tipo prisiminimai padeda užmegzti naujus santykius ir juos išsaugoti ir sustiprinti. Pavyzdžiui, vieno suaugusio vyro prisiminimai, kaip vaikystėje tėvas prieš miegą skaitydavo „Žiedų valdovo“ trilogiją, padėjo jam sukurti stiprią ir darnią šeimą ateityje.

 

Visų trijų tipų prisiminimai padeda išaugti psichologiškai stipriai asmenybei, užmegzti daugiau pozityvių santykių su žmonėmis.